G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (34)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus savąjį, vadina keistu, bet aš nematau tame nieko keista. Turiu pilną moralinę teisę kalbėti apie krikščionybės ydas, nes krikščionybė ilgą laiką buvo mano paties religija: esu buvęs uolus krikščionis, rimtai studijavau Bibliją.

Dabar pamėginsiu atsakyti į M. Kundroto rašinyje „Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?“ išsakytus priekaištus mano straipsnio „Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę“ teiginiams:

1) M. Kundrotas nepaneigė mano teiginio, kad Biblijos Dievas, išsirinkdamas žydų tautą, tuo savaime sumenkino kitas tautas – padarė jas, Izaijo pranašystės (40, 17) žodžiais tariant, „bevertes“ (Kosto Burbulio vertimas) arba „visiškai nieku“ (Antano Rubšio vertimas). Argi tai nereiškia ir lietuvių tautos sumenkinimo?

2) M. Kundrotas teigia, kad esminis tikėjimo kriterijus yra tiesa ir kad kiekvienas tikėjimas turėtų būti „argumentuojamas taip, kad jis objektyviai teisingesnis už kitus, kuria geresnį žmogų ir teisingesnę visuomenę, bet ne kilme“. Sutinku, bet ar tai tinka krikščionybei? Biblijoje [2] Kristus liepė savo sekėjams daužyti pagonis tarsi molinius indus (Apr 2, 26–27), ir Bažnyčia tai darė kone du tūkstančius metų. Ar taip „kuriamas geresnis žmogus ir teisingesnė visuomenė“? Kur kilo du žiauriausi pasauliniai karai – ar ne krikščioniškoje pasaulio dalyje? Biblija įteisina vergovę: „Kalbėk, kad vergai būtų visame kame klusnūs savo šeimininkams, stengtųsi jiems įtikti ir neprieštarauti“ (Tit 2, 9). Ir Lietuvoje baudžiava buvo įvesta kaip tik priėmus krikščionybę. Biblija žemina moterį, jai neleidžiama ne tik vadovauti tikinčiųjų bendruomenei, bet net kalbėti bendruomenės susirinkimuose: „Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui“ (1 Tim 2, 12). „Moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbėti joms neleidžiama, jos turi būti pavaldžios, kaip skelbia Įstatymas“ (1 Kor 14, 34). Tokių pavyzdžių būtų galima patiekti daug. Tad argi šis tikėjimas „objektyviai teisingesnis“?

Anot M. Kundroto, „pats argumentavimas kilme tikėjimo atveju – ydingas iš esmės. Jei būtumėte papuasas, Jūsų protėviai būtų kanibalai. Ar tai reiškia, jog turėtumėte laikytis jų papročių? Tikėjimo atveju vienintelis esminis kriterijus yra tiesa.“ Kitaip tariant, perėjimas į kitą religiją pateisinamas, jeigu ji yra kilnesnė ir geresnė. Mielai su tuo sutikčiau ir tam netgi pritarčiau, tik mes dabar kalbame apie biblinę krikščionybę, o ne apie kažkokią religiją, žymiai geresnę už papuasų ar actekų, aukojusių žmones ir išplėšdavusių jiems gyviems širdį. Ar tikrai krikščionybė geresnė? Arvydas Šliogeris: „Pavyzdžiui, graikai skerdžia gyvulėlius, actekai – žmones. Krikščionybė giriasi, kad panaikino auką. Tai melas. Jeigu suskaičiuočiau, kiek per du tūkstančius metų paskersta vien žmonių (eretikų, kitatikių), paskutiniai plaukai man nukristų nuo galvos. Sunaikintos ištisos kultūros. Jos buvo apšmeižtos: esą tai laukiniai, pagonys, šėtono išperos, todėl juos reikia arba atversti, arba paskersti kaip kiaules. Actekai tiek žmonių nepaaukojo, kiek jų nužudė (paaukojo) krikščionys.“ [3]

Beje, Senovės Izraelyje buvo aukojami ir žmonės – pavyzdžiui, Teisėjų knygoje (11, 29–40) Izraelio teisėjas Jeftė paaukojo savo dukrą kaip deginamąją auką Jahvei. Ar ne M. Kundroto papuasai iš tikrųjų buvo išrinktoji tauta?

3) M. Kundrotas pripažįsta, kad krikščionys perėmė žydų paveldą, Abraomo palaiminimą. Tačiau klastingai nutyli mano pateiktą esminę mano cituoto Laiško galatams (3:29) dalį: „…esame Abraomo palikuonys“. Ne tik paveldėtojai. Tiesą sakant, – žydai. Nutylėjus šią pagrindę priežastį, dėl kurios prarandama sava tautinė tapatybė, žinoma, kalbėti galima ką nori. Taip, apaštalo Paulius sako: „Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi, nebėra nei žydo, nei graiko“ (Gal 3, 28). Bet tai tik išsisukinėjimas, nes kaipgi žydas gali būti nebe žydas, likdamas Abraomo palikuonimi? Tačiau  žodžiai „nei graiko“ jau turi realų pagrindą, nes graikas, tapęs Abraomo palikuonimi, tikrai nebėra graikas – de jure jis jau žydas. Dar ten pat pasakyta, kad „nebėra nei vergo, nei laisvo; nebėra nei vyro, nei moters; visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ M. Kundrotas čia įžiūri socialinę lygybę – bet prisiminkime ką tik cituotus to paties Pauliaus žodžius apie vergų ir moterų teises!

Kita M. Kundroto nurodyta Biblijos vieta (1 Kor 7, 17–20) išvis nei į kuolą, nei į mietą – ten kalbama ne apie tautiškumą, o apie apipjaustymą. Pirmieji krikščionys, per krikštą tapę Abraomo palikuonimis ir įsiskiepiję į taurųjį Izraelio tautos alyvmedį, norėdavo dar ir kūniškai būti apsipjaustyti, kad būtų visai tikri žydai. Paulius (1 Kor 7, 18, 20) aiškina, kad kūniškai to daryti nebereikia, o Laiške galatams (skyriuose 3–5 ištisai) tokius griežtai bara ir įspėja, kad jeigu jie apsipjaustys, turės vykdyti visus Senojo Testamento ritualus. Pavyzdžiui: „Pakartotinai įspėju kiekvieną, kuris leidžiasi apipjaustytas; jis tampa įpareigotas laikytis viso įstatymo“  (Gal 5, 3). Kur čia tautiškumas? Priešingai, čia tik dar aiškiau matyti, kaip noriai nuo pat pradžių krikščionys buvo linkę nutautėti.

4) M. Kundrotas teigia, kad nei kryžiaus žygių, nei eretikų bei raganų persekiojimo „nėra krikščioniškos doktrinos šaltiniuose“. Na, nebent Biblija nelaikytume „krikščioniškos doktrinos šaltiniu“.

Štai kryžiaus žygių prieš „pagoniškas“ tautas tikrosios šaknys: „Tuo pačiu metu Jozuė paėmė Makedą, ištiko ją ir jos karalių kalaviju. Miestą ir visus žmones jis skyrė sunaikinti, nė vieno nepaliko gyvo“ (Joz 10, 29). „Visą šių miestų grobį, įskaitant galvijus, izraelitai pasiėmė kaip karo laimikį. Tik visus gyventojus jie žudė kalaviju, kol visiškai išnaikino, nepalikdami nė vieno gyvo. Kaip Viešpats buvo įsakęs savo tarnui Mozei, taip Mozė įsakė Jozuei, taip Jozuė ir pasielgė. Jis nepaliko nieko nepadaryta, ką Viešpats buvo Mozei įsakęs“ (Joz. 11:14-15). Ne genocidas? Dar vienas „Viešpaties“ įsakymas, tikras „Dievo žodis“: „Užtat dabar nužudykite visus mažus berniukus, nužudykite ir visas moteris, pažinusias vyrą, o jaunas mergaites, nepažinusias vyro, pasilikite sau gyvas“ (Sk 31, 17). Kad neliktų nė sėklos jokių tautų, o tik viena „išrinktoji“. „Tuo metu, žygiuodamas iš Tircos, Menahemas užpuolė Tifsachą ir visus miesto bei visus jo srities gyventojus. Kadangi jie nenorėjo pasiduoti, išžudė žmones ir perskrodė visas nėščias moteris“ (2 Kar 15, 16). Iš Naujojo Testamento: „Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse“ (Lk 19, 27). „Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis; jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai, kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo“  (Apr 2, 26–28).

Eretikų ir raganų persekiojimo šaknys: „Viešpats tarė Mozei: Paimk visus tautos vadus ir viešai pasmeik juos ant baslio Viešpaties akivaizdoje, kad Viešpaties pykčio įniršis būtų nugręžtas nuo Izraelio. Mozė tarė Izraelio teisėjams: Kiekvienas jūsų turi užmušti visus tuos savo žmones, kurie prijunko prie Peoro Baalo“ (Sk 25, 4–5). Jau Izraelio karalius Saulius „išnaikino iš krašto vėlių iššaukėjus ir žynius“ (1 Sam 28, 9). „Jei pasirodytų tarp jūsų pranašas ar sapnuotojas, duotų tau kokį ženklą ar padarytų stebuklą ir sakytų: Sekime kitus dievus, – kurių jūs nebuvote pažinę, – ir jiems tarnaukime“, tai „anas pranašas ar sapnuotojas buv nubaustas mirtimi, nes skelbė išdavystę Viešpaties, jūsų Dievo“; „Jei tave gundytų kas nors, net jei tai būtų tavo brolis ar tavo motinos sūnus, net jei tai būtų tavo paties sūnus ar duktė, ar žmona, kurią myli, ar artimiausias bičiulis, sakydamas: Eime ir garbinkime kitus dievus, kurių nei tu, nei tavo protėviai nesate pažinoję, kurį nors iš aplinkinių tautų dievų“, tai: „Užmuškite jį. Tebūna tavo ranka pirmoji pakelta prieš jį, baudžiant jį mirtimi, o po tavęs ir visų kitų žmonių rankos. Užmušk jį akmenimis, nes jis stengiasi nuvilioti tave nuo Viešpaties, tavo Dievo“ (Įst 13, 2–18). „Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų, nei ženklų aiškintojų, nei kerėtojų, nei burtininkų, nei žavėtojų, nei mirusiųjų dvasių iššaukėjų, nei žynių, nei raganių. Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, ir už tokias bjaurystes Jis išnaikins tas tautas, prie tau užimant kraštą“ (Įst 18, 10–12; Kosto Burbulio vertimas).

Tad Bažnyčia turėjo kuo ištikimai sekti.

Argi tikrai „nekorektiška ir melaginga teigti, kad šie krikščionys tikėjo be rimtesnio Biblijos pažinimo“, kaip man prikiša Kundrotas? O gal veikiau jis pats nepažįsta Biblijos arba – dar blogiau – sąmoningai nutyli nepatogias jos vietas. Kita vertus, nepažinti Biblijos gali būti gerai: tik taip ir tegalima išsaugoti bent kiek tautiškumo… Ar ne todėl lietuviai, nors dauguma laiko save krikščionimis, kartais nuoširdžiai myli Tėvynę ir ją pasirengę ginti? Nors nepamirškime, kad pernelyg daug mūsų Lietuvos labai lengvai išsižada. Bene sekdami Lietuvos prezidentu Antanu Smetona, tikrai išsilavinusiu krikščionimi ir nepraleidusiu progos, užpuolus priešui, laiku pasprukti. Nors priklausė tautininkams, kaip ir Kundrotas.

5) M. Kundrotas daro išvadą: „Apibendrinant krikščionybė nėra prieštara tautiškumui“, o Biblijoje „tautos pateikiamos kaip Dievo plano dalis“. Tokią išvadą autorius bando pagrįsti Michėjo knyga (4, 1–3), Izaijo pranašyste (60, 2) ir Apreiškimu (7, 9). O juk po gražiais, komunistinę propagandą primenančiais Dievo karalystės paveikslais, piešiamais šiose eilutėse, kaip tik slypi dvasinio ir politinio tautų pavergimo programa. Jose aprašoma būsima žydų tautos religinė ir politinė valdžia visam pasauliui iš centro Jeruzalėje, į kurią plūs tautos (Mch 4, 1–2), kur bus sprendžiamos visų tautų tarpusavio bylos, kur nebebus karų (3), ir visiems bus labai gerai (4). Visos tautos šlovins Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievą (Apr 7, 9–10). Ir tik iš kitų Švento Rašto vietų paaiškėja, kad iš tikrųjų tai žiauri visų kitų tautų priespauda, nuožmus pažeminimas ir vergiškas išnaudojimas: „Te viešpatauja jis nuo Jūros ligi jūros ir nuo Upės ligi žemės pakraščių. Dykumų klajokliai klūpės prieš jį, o jo priešai laižys žemės dulkes. Taršišo ir Salų Karaliai mokės duoklę, o Arabijos ir Šebos Karaliai neš dovanas“ (Ps 72, 8–10).

„Visi karaliai garbins jį [Izraelio karalių], visi pagonys tarnaus jam“ (Ps 72, 11; K. Burbulio vertimas). „Tautos vaikščios jo šviesoje, ir žemės karaliai atsineš į jį savo puošnumą. […] Ir į jį bus sugabenti tautų lobiai ir brangenybės“ (Apr 21, 24, 26). Ar tai neprimena viduramžių Romos popiežių išsvajotos valdžios?  Visos tautos bus verčiamos atlikti išrinktosios tautos apeigas ir garbinti jos karalių: „Jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę pagarbinti Karaliaus, kareivijų Viešpaties, tai pas juos nebus lietaus. Jei neateis Egipto giminė, juos ištiks tas pats maras, kurį Viešpats siųs pagonims, neateinantiems švęsti palapinių šventės. Tai bus bausmė Egiptui ir visoms tautoms, kurios neateis į Palapinių šventę“ (Zach 14, 17–19; K. Burbulio vertimas). Ar tai neprimena „trečiosios Romos“ – Maskvos svajonių, kuriomis ji kliedi iki šiol?  Pasaulį valdys 144 tūkstančiai asmenų iš 12 Izraelio giminių, iš kiekvienos giminės po 12 tūkstančių (Apr 7, 6–8). Jų vardai bus įrašyti būsimosios Jeruzalės vartuose (Apr 12, 12). Vardas Biblijoje išreiškia charakterį, o kas tai per charakteriai, galima sužinoti Pradžios knygoje (37, 1–32; 49, 1–28). Tad argi priimtinas toks Biblijos Dievo planas kitoms tautoms? Argi jis tikrai atitinka lietuvių tautos viltis?

Kiekvienas lietuvis, laikantis save krikščionimi, tad turėtų savęs labai rimtai paklausti, kas jam yra aukščiau – Vatikano valstybė, savo valdžią grindžianti ką tik cituota Biblija, ar tėvynė Lietuva su jos dainomis ir pasakomis, sakmėmis ir padavimais? Taip jis iš tikrųjų nustatys savo tautinę tapatybę, aiškiai ir sąmoningai, ir tegu nebemeluoja nei sau, nei kitiems. 

____________

[1] Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. Pokalbiai apie esmes. Vilnius: Tyto Alba, 2013, p. 122.

[2] Jei nenurodyta kitaip, Biblija visur cituojama iš Antano Rubšio versto Senojo Testamento ir Česlovo Kavaliausko versto Naujojo Testamento.

[3] Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. Pokalbiai apie esmes, p. 110.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

34 komentarai

  1. …tai čia 16.00 val “pasmaginimas” kokiam Karbauskiui (be Pranckiečio net…), pralinksminot ta liustracija 🙂
    (iliustracija) “Inkvizicijos nakties”, tarsi už patį Goją – i n k v i z i t o r i u m u vizitacijai “trijūlės” Alkas-Burneika-Kundrotas

    …nesuprasi,
    – rimtai čia, ar ant pajuokos (kaip Goja) …bet gaunant:
    “argumentuotai…tradicijas…oponentų (gal iš bejėgiškumo) …lozungai, …humanizmui, demokratijos idilei, …religijoms ir programuojamą konfliktą”
    PIRMU SAKINIU Į KAKTĄ… “išsipert” iki tautinės tapatybės a p g r y n i n i m o gali ne vienerių Kalbos kultūros metų prireikt, – o viso šimtmečio (kol atplaksi, atvanosi – “ant šėlsmo” su visu „Inkvizicijos nakties“ fragmentu
    – nuo pirmo sakinio užskydintą K E T I N I M Ą. Gavus… Peklą užklotą gerais norais –> vien (pagal patarlę…)

  2. VIRGINIJUS:

    Pagarba straipsnio autoriui.

    Virginijus Baranauskas

  3. vijurks:

    Tai kad biblija visiskas apsurdas yra atgyvena, Kaip mokymo medziaga ji yra klaikiai pigi ir daugiaprasmiska, programuojanti. Mazai tokiu knygu yra kur taip daznai minimi zodziai: zmogzudyste, vagyste, prostitucija, melas ir t.t. Visiskai apgsulinga setono knyga diegianti i samone setoniskus dalykus

  4. ONA:

    KUO STORIAU DERGI BIBLIJA -TUO DIDESNIS TAUTININKAS?

  5. TO vijurks::

    VISUR ŠETONA MATO TIK SATANISTAI

  6. rusas:

    Dar iki tol, kol senovės Graikai suprato krikščionybės mokslo didingumą, jėgą ir galią, antikos mąstytojai diskutavo dėl santykio tarp materialaus ir nematerialaus.

    Dabartiniu metu, žinomiausias yra Platono pateiktas šios diskusijos pavyzdys. Jis aiškino jog tam, kad sumeistravot pirmąjį pasaulyje stalą su kėdę, meistras visų pirmą turėjo pamatyti šio stalo ir kėdės idėją. Platonas sąlyginai pavadino šiuos nematerialius tikro stalo ir kėdės vaizdinius „stalizmas ir kėdizmas“. Būtent, be „stalizmo“ ir „kėdizmo“ idėjos, nebūtų ir tikros kėdės ar stalo. Visi vėlesni stalai ir kėdės tėra to pirmojo stalo ir kėdės kopijos.

    Tik nedaugelis žmonių turi sugebėjimą pažvelgti ten, kur yra tos tikrosios idėjos. Didžioji dalis žmonių vien tik kopijuoja. Kopijavimą mes pasaulyje įpratome vadinti „išsilavinimu“.
    Prieš porą tūkstantmečių, atėjęs Jėzus Kristus parodė savo mokiniams kelią link tos nematerialios idėjos ir atvėrė savo mokiniams akis, kad jie sugebėtų ne pagal kažkieno pavyzdį, bet tiesiogiai matyti tai kas yra geriausia ir duoti pavyzdį kitiems.

    Jėzus Kristus yra Amžinas Žodis. Jo pažinimas yra daug vertesnis už bet kokį kopijavimą (išsilavinimą), nes Jis yra virš visko ir viskame. Pažinęs Jėzų, tiksliau leidęsis Jo pažystamas, tu prieini prie to kas yra tobula, o ne prie kopijų kopijos. Ne be reikalo auksinis pasaulio milijardas gyvena būtent krikščionybės įtakoje, Krikščionių šalyse (nors ir nebe ilgam, nes žmonės totaliai atsitraukia nuo krikščionybės).

    Tikslus Žodžio supratimas ir yra Tikslus Dievo garbinimas. Amerikiečiai ne dėl to, kad jie kažkokie išskirtiniai dabar valdo pasaulį. Jie valdo pasaulį, nes tiksliausiai vykdė Dievo nurodymus ir sekė Jėzumi Kristumi, nešdami evangelija į tamsų pasaulį. Nei vienas JAV prezidentas nebuvo nusiritęs iki netikėjimo kvailybės.

    Iki amerikiečių, pasaulyje dominavo kažkokia nežymi sala, pavadinimu Britanija, kuri iškilo tik tuomet kai pradėjo tamsybėje sėdintiems nešti Dievo Žodį. Būtent tada Dievas davė jai galia tapti galinga imperija. Tas pats nutiko ir nežymiam Europos užkampiui – Maskvos kunigaikštystei. Tik tuomet kai Maskvos patriarchai paskelbė, kad Maskva po Konstantinopolio žlugimo liko viena tikrojo tikėjimo nešėja (trečioji Roma) ir žmonės pasijautė Dievą nešančia tauta (Богоносный народ) , tik tada šios valstybės galia ėmė augti.

    Tik Dievo Žodį savyje turinti tauta gali tapti didi, nes tik Dievas gali išaukštinti. Atsitraukimas nuo Dievo visada veda į degradaciją ir pažeminimą.

    Viskas kas tikra ir genialu yra labai paprasta. O melas visada yra įvelkamas į tariamo sudėtingumo ir daugžodžiavimo skraistę. Biblijoje yra viena frazė išaiškinanti mums kaip viskas vyksta šiame pasaulyje – „Pradžioje buvo Žodis ir tas Žodis tapo kūnu“.

    Kristus yra Viešpats, Jis yra Dievo Žodis. Tik Jame yra tikra idėja ir kūryba nes tik per Jį, Jame ir dėl Jo viskas yra sukurta.

  7. Karolis:

    Siūlau visiems truputį “pastudijuot” kas toks buvo Jahvė, ir baigt vieną kart jį tapatint su Dievu – Kūrėju. Šitoj vietoj jau graudu darosi. Man nuoširdžiai gaila absoliučios daugumos krikščionių. Jei jie žinotų kam meldžiasi, jiems iš baimės širdis sustotų…
    Darnos visiems !

  8. Ž.J.:

    Biblijos niekas čia nedergia.Jeigu atidžiai perskaitėte straipsnį,turėjote pastebėti.kad Biblija pati save dergia.

  9. Lost:

    pasijutau kaip komunistinio ateizmo paskaitose. gėda alkui.

  10. vijurks:

    Jeigu nepatiko kad alkas biblija pakritikavo tai tamstules jums cia ir ne vieta.. Nes ta biblija tikrai niekuom nenusipelne lietuviu tautai kaip tik krauja pralieju ir isprievartavo. Geda man skaityti lietuvius kurie uz biblija stoja. Parodot kokie tamsuoliai esate.

  11. debesų valdovas:

    Štai jums netikintys: liūtys, potvynis, dar burbėsit – atsiųsiu sausrą ir žalius žmogeliukus it skėrius. Aš tas, iš aukštybių žvelgiąs. 🙂

  12. Donatas:

    Autorius bando pritempti atskiras Biblijos citatas prie savo nuomonės. Senojo testamento istorijos yra tokios kokios yra, jei žydai taip nebūtų darę, jie nebūtų išlikę. O pagrindinė autoriaus klaida yra neskirti krikščionybės nuo judaizmo. Jei straipsnio pagrindinė mintis yra, tai kad tautiškumas nėra svarbiausias dalykas krikščionims, tai su ja galiu sutikti. Kitas klausimas, ar tautiškumas svarbiausias dalykas pagonims ir ateistams?

  13. Gerbiamieji, kas matė Biblijos originalą? Tikriausiai nei vienas?! O kas matė Senojo Testamento originalą? Taip pat nei vienas! Suprantama, nematė jų nei M.K., nei kiti diskusijų dalyviai! Tad ar galima vaisingai ir prasmingai diskutuoti apie tai ko nesi matęs ir ko nežinai?! Suprantama, kad NE!!! Biblijos neskaičiau ir aš.
    Tačiau Senąjį Testamentą ne tiktai skaičiau, bet išnagrinėjau su pieštuku rankoje – kiekvieną datą ir kiekvieną jame minimą “veikėją”. Tad galiu pasakyti, kad Senasis Testamentas tai nėra žydų kūrinys!!! Tai yra mūsų protėvių – arijų-
    lietuvių palikimas!!! Visi jame minimi “veikėjai” yra gamtoje vykę geofiziniai procesai!!! Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad: Mozė simbolizavo nuošliaužas nuo kalnų, o jo brolis Aaronas- mikro tvaną!!! Ir t.t., ir t.t.

  14. vijurks:

    kiek ” b y b i o ” fanu pasirodo yra alkas.lt. Geda pasidare baisiai. Kiek priedauzu pilba

  15. Eksportuota religija:

    Melagystėmis grįsta krikščionybė.Skelbia įsakymą -neužmušk ir čia pat testamentuose-liepia žudyti ištisas tautas.
    jei Ješua -Jk buvo nurodęs savo priešui atsukti antrą žandą, tai kaip su kryžiaus žygiais ?Kodėl jie kankino, žiauriai žudė visiškai nesusijusius nei su žydjos žemėmis, nei su jų tikėjimu, nekaltus žmones??? paskaitykite Levo Tolstojaus “Uždraustoji kyga” ta tema -apie krikščionybę ir jų karus.Ypač-Izraelio.Ir kodėl gi žydai , sukūrę tokį tikėjimą , jį “perleido” tik kitoms tautoms???Be to, akivaizdu-kad biblija-tai himnas jehovai, kraugeriui, žudikui, kokiu dievas negali būti.

  16. Vilkas:

    Galima 100 knygų parašyti apie krikščionybės žalinguma. Visų pirma ai yra religija ne šiam gyvenimui, o “pomirtiniam rojui” ir sielos išgaanymui, skelbiama jog gimei iš nuodėmės, esi nuodėmingas ir šis pasaulis nieko vertas, neretai išgirsi sakant šis pasaulis šetono. Tokia religija nėra pritaikyta žemiškam gyvenimui ir yra nepilnavertė, neigianti gamtą, ją ignoruojanti, ignoruojanti paprastus žemiškus dalykus, diegianti iškreiptą mokymą. Tokia religija sukuria spragas, ten ima telktis juodosios “subkultūros”, nepilnavertė valdžia, vertybių neeturintis verslas, ir t.t. nes krikščionių religija ignoruoja žemiškus dalykus, taad aplink ją kuriasi pamestinukai našlaičiai NUODĖMINGIEJI. Pažvelkime į praėjusi 1000metį. Jau 1000 metų po Kristaus, Europa yra krikščioniška. Ka daro krikščioniška Europaa?? Popiežiaus bulės, skelbiama pagonių pabaltyję medžioklė. Bulė skelbia jog pagonys netui teisės į jokias žemes ir turi būti išnaikinti. Europoje karaliams ir didikams tampa “garbes” reikalas keliauti i pabalty į “kiškių” medžioklę, nes taip atpirksi nuodėmes ir iškovosi dangų. Čia į kryžiaus žygius traukia karaliai iš visos Europos su kalinių armijomis kurie turi progos užsitarnauti vietą dangaus karalysteje. Pabaltčio priespauda, nebijokim to žodžio genocidas vyko apie 500metų. Iškart po to Kolumbas atranda Amerika, didieji geografiniai atradimai arba kitaip – Europos plišikavimai. Indenų genocidas ginamas istatymo juoda ant balto, primami istatymai kurie skelbia naikinti indenus. Sunaikinama istisa civilizacija, grobiama visur, nuo Australijos iki Afrikos, Amerikos. Prasideda Afrikos negrų prekyba kuri truko daugiau nei 300m ir baigesi tik prieš daugiau nei 100m. Daugiau nei 10 000 000 afrikos negrų tapo vergais. Tikriausiai Europos krikščionims neatrodė jog negrai turi sielą. Vergu prekybos epochai einant į pabaigą Europa kuria industriją. Kultūriškai degradavusi Europa neturinti tikrų vertybiu ima kurti laukini kapitalizmą, kasti angli, naftą, naikinti žemės plaanetą, verslo imperijas kurti visame pasaulyje. 20 amžiaaus pradžioje Krikščioniška Europa ir jos žmonės stato lagerius masiškai naikina save žvėriškais metodais, paasineria į beprotyste… ir t.t.t.t. Kas vyksta dabar? Amerikoje? Europoje? Sataanizmas yra populiarus net Holivude. Satanizmas yra kriksionybes kudikis, kaip juoda ir balta, šilta ir šalta.Krikščionybė studijavo nuodėmes, kūrė antikristą, aprašė saatanizmą ir jį grynino. Laukinis kapitalizmas, korupcija, kriminalizmas, žmonių prekyba ir t.t.t.t Klesti Europoje ir Amerikoje. Kaaikas paasakys jog tai ne krikščionių tukstanmecio darbaai. O iki 17 amžiaus išvis ar buvo kaaažkaas kas nepriklausytu Bazinyciaai? Menaas, mokslaas, politika… Miestų paavadinimai krikščioniški: San Peterburgas, Los Angeles, San Fransiskas. Baazinycios ytakaa buvo didziulė ir aapėmusi visus. Sukūrusi tamsybės amžius.

    • Kęstutis:

      … šiandien šmėstelėjo mintis… krikščionys, tai prieš 2000 metų tie patys pabėgėliai kaip ir dabar. Tie patys zombiai – “ateina, atidunda…”, su tais pačiais tikėjimo pagrindais, iš tos pačios vietos, ten jie savo žemę su-iko, kad net patys nebegali gyvent, tą patį jie daro ir darys kur tik pasirodys…

  17. Vilkas:

    Viduramžiai. Europą siaubia maras. Tai viską pasakantis faktas. Į kurį reikia isiklausyti. Krikščioniška Europą siaubia maras. Europos kultūra degradavusi, miestai užteršti, gaatvėse pilna šiukšlių, žiurkių, parazitų. Tai įrodo koks baznycios mokymas yra degradavęs, ignoruojantis žemišką tvarką ir išmintį, pagonišką išmintį apie vistatos dėsnius. Sutelkiantis dėmesį į EGO ir sielos išganymą, pomirtinį rojų. Prarandaamas sugebėjimaas gyventi čia ir dabar. niera nieko kito ir niekada nebus jokio rojaus ir nieko visada bus tik cia ir dabar, cia yra musu rojus cia yra musu pragaras ir cia yraa visatos centras cia yra Dievas, mes turime gyventi cia, o ne “po mirties”. Krikščionių bažnyčia skelbia ką kitą. Žmonės praranda supratimą ir pirmykščią išmintį aapie supančia visatą. Prarasta išmintis lemia nesveiką gyvenseną ir marą Europoje.

  18. Benediktas:

    Autorius kantrus; tiek įsigilinti į seniai dėmesio nevertus veidmainiškus, tulžingo pykčio persunktus svaičiojimus ir juos nuosekliai suniekinti – didelės kantrybės ir sumanumo reikalaujantis užsiėmimas. Kol krikščionybė atkakliai pretenduoja į valstybinę religiją, kol tarp Lietuvos valdovų lieka jos garbintojų ar bent toleruotojų, o galvas vis kelia k u n d r o t a i ir į juos panašūs veikėjai, reikia apsišarvuoti kantrybe.

  19. rusas:

    Vargas tai religijai ar ideologijai kurią reikia ginti ribojant kitą nuomonę.

  20. Pilkis:

    rusui.. Vargas Vatikanui ir Maskvai kuriu ideologija reikia ginti melu, veidmainystemis ir naikinant kitokius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *