Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį, vasario 24 dieną, paskelbė, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti pareigas.
„Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo statuto nuostata tiek, kiek pagal ją apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ar teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ar teisėjo ir Seimo nario pareigas, prieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui.
Nutarime Konstitucinis Teismas šiandien pažymėjo, kad Konstitucijoje nurodytas apkaltos pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku.
Konstitucinis Teismas priminė, kad konstitucinė apkaltos, kaip pilietinės visuomenės savisaugos priemonės, paskirtis yra vieša demokratinė aukščiausiųjų valstybės pareigūnų veiklos kontrolė sudarant prielaidas taikyti jiems konstitucinę atsakomybę – pašalinti iš užimamų pareigų tuos pareigūnus ar panaikinti Seimo nario mandatą tiems Seimo nariams, kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.
Atsižvelgęs į tokią konstitucinę apkaltos paskirtį, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad apkalta gali būti taikoma ir už nusikaltimą, padarytą iki asmeniui pradedant eiti minėtas pareigas. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su konstitucine apkaltos paskirtimi, nes sudarytų prielaidas eiti pareigas tiems aukščiausiesiems valstybės pareigūnams, kurie, paaiškėjus nusikaltimams, padarytiems iki jiems pradedant eiti pareigas, diskredituotų valstybės valdžią ir dėl to prarastų piliečių pasitikėjimą“, – rašoma pranešime.
Seimo opozicija į KT dėl apkaltos procedūrų kreipėsi pernai, dar praėjusią kadenciją, kai Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje tuometinį Seimo narį, Darbo partijos narį, Vytautą Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinio Teismo nuosprendis buvo susijęs su V. Gapšio veikla 2005–2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Vėliau parlamento opozicija inicijavo V.Gapšiui apkaltos procesą, tačiau po KT atsakymo, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką, jo eiga sustojo. V.Gapšys dar po keleto mėnesių atsistatydino iš Seimo dėl teisėsaugos įtarimų paėmus 25 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
