Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi 40-ties savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) kolegialių valdymo organų sudarymo procesus 16-oje savivaldybių, nustatė reikšmingų korupcijos rizikos veiksnių. Analizė atskleidė, kad kandidatų atrankos procedūros ne visada yra pakankamai objektyvios ir skaidrios, merams suteikiama pernelyg plati diskrecija sprendžiant dėl atrankos komisijų sudarymo ir kandidatų parinkimo, o nepakankamai aiškios kandidatų vertinimo taisyklės bei nustatyti politiniai ir kiti ryšiai gali kelti riziką valdybų nepriklausomumui.
Analizė apėmė 16 savivaldybių: vertintos Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų bei Kretingos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Lazdijų, Plungės ir Rokiškio rajonų savivaldybės. VšĮ Valdymo koordinavimo centro duomenimis, analizės atlikimo metu veikė 216 savivaldybių valdomų įmonių, iš kurių 43 buvo sudaryti kolegialūs valdymo organai. 2025 m. gruodžio 31 d. šio SVĮ portfelio apskaitinė turto vertė siekė daugiau nei 4,3 mlrd. eurų.
Kai kuriose savivaldybėse merams suteikiama itin plati sprendimų priėmimo laisvė formuojant SVĮ valdybas
Nustatyta, kad tam tikrose savivaldybėse merai savo nuožiūra gali spręsti dėl kandidatų atrankos komisijos sudarymo, paskirti jos narius ir pirmininką arba vienasmeniškai priimti sprendimą dėl kandidato parinkimo. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės deleguojamų valdybos narių atrankos komisijos apskritai nebuvo sudaromos, o kandidatai į valdybas buvo skiriami mero potvarkiais, atlikus tik formalų jų atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą. Tuo tarpu, Kauno miesto merui suteikta teisė savo nuožiūra spręsti, ar sudaryti atrankos komisiją, taip pat – nepasirinkti nė vieno iš paraiškas pateikusių kandidatų.
STT vertinimu, nesant aiškių tokio pobūdžio sprendimų priėmimo kriterijų ir nepriklausomo kandidatų vertinimo mechanizmų, didėja subjektyvių, politiniu ar asmeniniu palankumu grindžiamų sprendimų rizika, o atrankos procedūros gali tapti tik formalumu.
Ne visuomet užtikrinamas atrankos komisijų nešališkumas
Pastebėta atvejų, kuomet į kandidatų atrankos komisijas buvo skiriami tarpusavyje tiesioginio pavaldumo santykiais susiję asmenys. Tokia situacija, Tarnybos vertinimu, gali turėti neigiamos įtakos komisijos sprendimų nešališkumui. Pavyzdžiui, Kretingos rajono savivaldybėje penkių skirtingų savivaldybės valdomų įmonių valdybų narių atrankos komisijas sudarė tie patys trys asmenys, tarp kurių buvo savivaldybės administracijos direktorius ir jam pavaldus skyriaus vadovas.
Riziką papildomai didina atvejai, kai tie patys savivaldybės deleguoti asmenys dalyvauja atrenkant kandidatus į skirtingų tos pačios savivaldybės SVĮ valdybas. Tokiu būdu reikšminga įtaka valdybų formavimui gali būti sutelkiama vienoje sprendimų priėmėjų grupėje.
Kandidatų vertinimo ir reitingavimo taisyklės ne visuomet yra pakankamai aiškios
STT pastebi, jog kandidatų vertinimas gali būti atliekamas formaliai arba selektyviai, o iš atrankos dokumentų ne visuomet įmanoma nustatyti, kodėl konkretus kandidatas pripažintas tinkamu, atmestas arba įrašytas į konkrečią laimėtojų eilės vietą.
Pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybėje kandidatai į savivaldybės valdomų įmonių valdybas buvo vertinami balais nuo 1 iki 10, tačiau STT pateiktuose atrankos komisijų protokoluose nebuvo duomenų apie naudotas vertinimo metodikas ar klausimynus. Iš atrankos dokumentų nėra įmanoma nustatyti, kokiais kriterijais vadovaujantis kandidatams buvo skirti konkretūs balai ir ar jų kompetencijos įvertintos objektyviai. Plungės rajono savivaldybėje nustatyta atvejų, kuomet atrankos komisija nusprendė nekviesti kandidatų į pokalbius, tačiau protokoluose nurodė įvertinusi jų profesines, dalykines ir asmenines savybes. Tai sudaro prielaidas subjektyviems sprendimams, kandidatų protegavimui ir iš anksto nulemtiems atrankos rezultatams.
Politiniai ir kiti ryšiai gali kelti valdybų nepriklausomumo riziką
STT taip pat atkreipia dėmesį į atvejus, kai politinėms partijoms ar politiniams komitetams priklausantys asmenys sudaro reikšmingą dalį tam tikrų SVĮ valdybų, kai kurie jų nurodomi kaip nepriklausomi valdybų nariai, tie patys asmenys dalyvauja kelių SVĮ ar viešųjų įstaigų valdybose, eina pareigas kelias kadencijas iš eilės, o kai kurių valdybos narių ar SVĮ vadovų artimieji yra susiję su savivaldybės administracija ar savivaldybės įstaigomis.
STT analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenimis, devynių analizuotų savivaldybių SVĮ valdybų sudėtyje, narių, priklaususių tam tikroms politinės partijoms ar komitetams, buvo nuo 33 iki 50 %, o penkių savivaldybių SVĮ valdybose šis skaičius siekė nuo 6 iki 18 % visų pareigas ėjusių SVĮ valdybų narių.
Analizė taip pat atskleidė, kad dalis politiškai susijusių asmenų buvo paskirti į savivaldybių valdomų įmonių valdybas kaip nepriklausomi nariai. Pavyzdžiui, analizuotu laikotarpiu Kauno miesto savivaldybėje iš visų 27 valdybų narių pareigas ėjusių asmenų 10 buvo susiję su politinėmis organizacijomis, o net 9 iš jų paskirti kaip nepriklausomi nariai. Druskininkų savivaldybėje iš 26 valdybų narių 9 turėjo politinių ryšių, iš kurių 5 paskirti kaip nepriklausomi. Politiniai ryšiai nustatyti ne tik valdybų, bet ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų lygmeniu – 8 iš 44 analizuotų įmonių vadovų politiniais (partiniais) ryšiais buvo susiję su atitinkamų savivaldybių politine vadovybe.
Tikslas – profesionalios, nepriklausomos ir atskaitingos valdybos
STT pabrėžia, kad nustatyti ryšiai savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, tačiau jų visuma, kartu su nepakankamai aiškiomis atrankos ir vertinimo procedūromis, gali sudaryti sąlygas valdysenos politizavimo, interesų konfliktų, nepriklausomumo formalizavimo ir kontrolės silpnėjimo rizikoms.
Pasiūlymai nustatytoms rizikoms valdyti pateikti analizuotoms savivaldybėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Valdymo koordinavimo centrui. Subjektai per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ir ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Parengta pagal STT pranešimą
