M. Kundrotas. Dešinės ir kairės pasaulėvaizdžiai (33)

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Dešinė įprastai siejama su koncentracija į save. Taip susivokiančiam dešiniajam dėsningas atsiribojimas, netgi priešiškumas kitam, kitokiam, svetimam. Pagal kultūrinį ar socialinį kontekstą svetimas kitas gali būti kitatautis, kitarasis, kito socialinio sluoksnio atstovas, kitų lytinių pomėgių asmuo, pagaliau – tiesiog kitoks dvasinis, intelektualinis, psichologinis tipažas. Svetimas jis vien tuo, kad yra kitoks, moralinius vertinimus dažnai paliekant šone arba supaprastinant iki požiūrio: jei kitoks – jau savaime blogas.

Ypač didelę antipatiją tokiam dešiniajam kelia gyvūnų teisių ir gamtosaugos akcentai. Jei kitatautis, kitarasis ar kitatikis – tiesiog svetimi žmonės, tai gamtos pasaulis susitelkusiam į save apskritai svetimas. Jis – tik terpė, kuria gali naudotis, kaip tik nori.

Tačiau galima ir kitokia dešinės samprata. Dešinysis vertina savastį visumoje ir vienybę įvairovėje. Siekdamas įtvirtinti savąjį tapatumą jis gerbia kitų žmonių tapatumus – tiek, kiek jie skleidžiasi bendroje vertybių sistemoje. Toks dešinysis įvairių subjektų skirtumus dėlioja dviem kryptimis – vertikaliai ir horizontaliai. Yra skirtis „vienoks-kitoks“, yra skirtis „geras-blogas“, ir tos skirtys nėra tapačios. Pasaulį dešinysis mato, kaip koncentrinių ratų sistemą, kurioje artimesnis ratas kultūrine ar socialine prasme yra artimesnis ir lojalumo prasme. Per šeimą ir draugiją dešinysis žengia į tautą, per tautą – į žmoniją ir galiausiai – į pasaulį, aprėpiantį visą gamtą.

Dešinįjį nuo kairiojo šiuo požiūriu skiria trys principai. Dešinysis pirmiausiai įsipareigoja tam, kas artima – savo šeimai, savo tautai, savo religijai ir kultūrai. Kairysis šį eiliškumą atmeta. Dešinysis pripažįsta vertikalią ir horizontalią skirtį, kairysis palieka tik horizontalią. Pagaliau dešinysis pasaulį suvokia organiškai, o kairysis – mechaniškai. Ar šie teoriniai principai turi praktinės reikšmės? Taip, ir kartais net – labai prieštaringos.

Kairysis teoriškai pripažįsta vienybę įvairovėje, bet praktiškai ją naikina. Kiekvienas segmentas pasaulinėje sistemoje – kiekviena tauta, kultūra ar bendruomenė – gali gyvuoti tol, kol yra bent sąlyginai autonomiška ir hermetiška, įsivietinusi konkrečioje teritorinėje ar socialinėje erdvėje. Dešinysis, brangindamas pasaulio įvairovę, pripažįsta kiekvieno segmento teisę autonomiškai ir hermetiškai tvarkytis savo reikalus, taip tą įvairovę saugodamas ir stiprindamas. Kairysis skirtingus segmentus sumeta į vieną katilą ir taip palaipsniui tą įvairovę naikina.

Dešinysis pripažįsta, kad yra horizontalių skirtumų, tarkime, europietis, azijietis ir afrikietis yra tiesiog skirtingi, bet nė vienas jų dėl savo tautinių arba rasinių charakteristikų nėra nei geresnis, nei blogesnis už kitą. Antra vertus, dešinysis pripažįsta esant vertikalių skirtumų – tarp doro žmogaus ir niekšo, tarp protingo ir kvailo, tarp darbštaus ir tingaus, tarp normalaus ir iškrypėlio. Ši dešinė skiriasi nuo pradžioje aptartos dešinės, kai viskas grindžiama „savo-svetimo“ ar „panašaus-kitokio“ skirtimis, jas išdėstant vertikaliai.

Kairysis tuo tarpu visas skirtis uoliai stengiasi išdėstyti horizontaliai. Žmogaus moralinės ir intelektualinės savybės grindžiamos socialinėmis sąlygomis. Net nusikaltėliai verčiami represyvios socialinės sistemos aukomis. Visi iš principo esą tokie pat geri arba tokie pat blogi. Čia vėl regime paradoksą, nes galiausiai visi, atmetantys šį kairįjį pasaulėvaizdį, vertinami būtent vertikaliai. Nėra nei iškrypėlių, nei nusikaltėlių, išskyrus juos – represyvius, autoritariškus, segreguojančius dešiniuosius, kurie tuos iškrypėlius ar nusikaltėlius smerkia.

Na, o kaip su organišku ir mechanišku pasaulėvaizdžiu? Dešinysis pirmenybę teikia organiškoms kategorijoms, kaip šeima ir tauta. Kairysis – mechaniškoms kategorijoms, kaip socialinė klasė – kalbant apie senąją kairę, socialinė lytis – kalbant apie naująją, arba tiesiog – valstybė, kalbant apie kairę apskritai. Dešinysis akcentuoja duotybes – iš prigimties arba iš aukščiau, jis taip suvokia ir lytį, ir šeimą, ir tautą, ir net religiją. Kairiajam visa tai – konstruktai, išrasti dalykai, antstatai, kuriuos galima perkurti pagal socialinės inžinerijos dėsnius.

Dešinės kvintescencija – darna. Žmogaus su žmogumi ir galiausiai – su gamta. Šitaip suvokta dešinė visada ras vietos ir gamtosaugai, ir gyvūnų gerovei. Kairės kvintescencija – sumaištis, kurios teorinis tikslas – vienovė. Tas tikslas – utopinis, nes žmonėms būdinga skirstytis, dar nuo tvano laikų. Visi bandymai suvienyti, paneigiant skirtumus, baigdavosi žlugimu. Jei kairei pavyks sumaišyti žmoniją viename katile, jame per kiek laiko išvirs, išsisluoksniuos naujos bendruomenės, naujos kultūros, pagaliau – naujos tautos. Taip jau daugelį kartų buvo.

Dešinės ir kairės takoskyra dažnai brėžiama per reakcijos ir revoliucijos skirtį. Bet ši skirtis – labai sąlyginė. Kas buvo 1926-ųjų metų sukilimas? Kas buvo Sąjūdis? Tam tikra prasme galima tai laikyti reakcija, tam tikra prasme – revoliucija. Netvirtas ir dar populiaresnis aiškinimas, kad vienoje pusėje – individualizmas, kitoje – kolektyvizmas, beje – skirtingi teoretikai visiškai priešingai šiuos du principus įkurdina dešinėje arba kairėje. Kur kas teisingiau teigti, jog dešinė suvokia pasaulį per vienybę įvairovėje, o kairė – per vienovę, dešinė – per organiką, kairė – per mechaniką, pagaliau, dešinė – per dvasią, kairė – per materiją.

Dešinės ir kairės linija iš dalies atitinka viršaus ir apačios liniją, žvelgiant anatomiškai. Dešinysis akcentuoja galvą ir širdį, kairysis – pilvą ir tai, kas dar žemiau. Užtai dešiniajam ypač rūpi moralė, kultūra ir dažnu atveju – religija, o kairiajam pirmiausiai – ekonomika, medžiaginė gerovė ir visokeriopi kūniški malonumai, iš čia – ir išskirtinis dėmesys lytiniam hedonizmui.

Dešinysis gali būti socialinio modelio šalininkas, o kairysis – liberalaus. Tačiau bet kurį dešinįjį, įskaitant socialistą, nuo bet kurio kairiojo, įskaitant liberalą, skiria įvardytieji bruožai. Tai – skirtumas tarp dieviškojo ir gyvuliškojo prado žmoguje. Tarp to, kas amžina, ir to, kas pasmerkta mirčiai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

33 komentarai

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Citata: “Tačiau bet kurį dešinįjį, įskaitant socialistą, nuo bet kurio kairiojo, įskaitant liberalą, skiria įvardytieji bruožai. Tai – skirtumas tarp dieviškojo ir gyvuliškojo prado žmoguje. Tarp to, kas amžina, ir to, kas pasmerkta mirčiai.”

    Vienu žodžiu Marius Kundotas IŠPROTĖJO. Prie dešiniųjų priskiria socialistus, prie kairiųjų liberalus. Man atrodo Dievas labai užsirūstintų, kai ponas Marius supriešina dieviškąjį ir gyvuliškąjį pradą žmoguje, nes žmogus yra Dievo kūrinys visumoje, kaip ir visi gyvuliai ir visa kita. O gal be Dievo yra dar vienas kūrėjas – Marius Kundrotas?
    Ponulis Marius Kundrotas supriešina amžinybę su mirtimi, o kai tai yra vieno ir pačio kūrinio dvi skirtingos savybės, kurios viena kitą keičia. Nes jei taip nebūtų, tai tada senai jau viskas būtų mirę ir M.Kundrotas taip pat.
    Iš esmės straipnis prajuokino, M.Kundrotas parodė kad mato dvi puses: dešinę ir kairę, na o patys protingiausi politikai mato net ir centrą. O pasaulis toks daugialypis, daugiaplanis, kad tik silpnai suvokiantys smegenys, kaip M.Kundrotas pasakytų šiuo atveju apie save, tik vatnikai tiek temato. O mano požiuris yra toks, kad tas KŪRINYS, kurį matome, nesvarbu ar tai gamta ar politika, žiūrint iš skirtingo taško į tą patį kūrinį visą laiką matysime skirtingą vaizdą ir matyti pasaulį tik pro tas tris “SKYLUTES” su dviem akutėmis, na reiškia pasisakyti, kad esi protiškai AKLAS. Tokiu ir yra ponas Marius Kundrotas, kurio nuomonę dėl LR valdžios konstitucingumo žinau ir kuri kaip kuri kaip ir visa kita nei į tvorą nei į mietą. Jo minčių gilumą įvertino praėję rinkimai…. rezultas negailestingai priartėjo prie nulio. Prabusk ponas Mariau Kundrotai, prabusk ir kuo greičiau….. nes gali būti per vėlu. Nejuokink pasaulio savo samprotavimais. Spręsk konkrečias tautininkų problemas, nes jau Paulius Saudargas sakosi atstovauja ir tautininkus, negirdėjai? O kiek žinau, tai tautininkai nuo konservatorių yra atsiskyrę. Tai M.Kundrotas iš didelio rašto išėjo už krašto. Jau man ponuli atleisk. 🙂

    • Citata: “Marius Kundotas IŠPROTĖJO”.

      Greičiau čia yra kas kita – seni bezdalai, kada kas tai manė, jog būtinai turi būti kairė, dešinė, centras, kiekvienas, būk, būtinai priklauso kokiai tai tautai, nors vienintelis jo požymis tėra tik noras trankytis po pasaulį ir pan.
      Laikas atsisakyti senų štampų – arba tu dirbi Lietuvai, arba ne ir daugiau čia nėra jokių gudrybių.

    • Preobraženskis:

      Negi išprotėjusiam šarikovui suprasti, kad čia rašoma tiktai kad socialistas gali būti dešinysis, o liberalas – kairysis? Toliau kovoji už vienmandatinę rinkimų sistemą, senas kloune ir sistemos šuniuk? Labai nori, kad būtų kaip Prancūzijoje, kur trečdalis rinkėjų lieka be atstovų, nes sistemos partijos susitaria tose vienmandatėse? Sa, šunie, sa 😀

      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Tamsta panaudojai žodį “šunie”, tvirtai įsitiknęs, kad pats apie save taip pasakei. Paaiškinu kodėl. Todėl, kad pats agituoji už ANTIKONSTITUCINĘ Lietuvos valdžia, agituoji už tai, kad Lietuva būtų OKUPUOTA antikonstitucinių jėgų, nes tai faktas. Todėl tamsta esi mažiausiai kolaborantinis ŠUO, amsi ir nesupranti apie esme. Kiekvienoje valstybėjė, kuri save laiko demokratine ir teisine valstybę, VALDŽIA PRIVALO BŪTI IŠRENKAMA PAGAL KONSTITUCIJĄ TIKSLIAI, nes kitaip ne pagal konstitucija. Ar vienmadatiniai rinkimai man patinka? Taip. Tačiau ar už juos agituoju? Va čia vėl suamsėjai kaip tau patogiau. Paaiškinu labai konkrečiai, kad gali būti labai įvairių rinkimų sistemų, tame tarpe ir pusiau sąrašinių, kuri neprieštarautų Konstitucijai. Ir apie tai jau parašiau senai ir apie tai informavau KIEKVIENĄ Seimo narį, ir kas tik nori gali apie pasiskaityti mano 2016-07-15 straipsnį “Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą”
        http://www.ekspertai.eu/besiblaskanciam-seimui-teiseta-rinkimu-sistema/

        Kadangi tamsta čia paskleidai melą, reiškia tamstos terminologija tau pačiam taikant esi amsintis šuva, kuriam teisinės, demoktatinės valstybės sąvoka yra nesuprantama.
        Tai tamstos amsėjimą laikui kenkimu Lietuvos valstybei, jos teisiniams, demokratiniams pagrindams.

        Na o dėl Prancūzijos, būtų visai neblogai, kad turėtumėm tokius pasiekimus. Tą idiotišką idelologiją, kurią čia burkuoji, jau kalbėjo apie tai toksai signataras R.Paulauskas, tai tamstai tuo klausimu rekomenduoju pasiskaityti mano 2016-09-19 straipsnį “Politikos liūto blūdai”, http://www.ekspertai.eu/politikos-liuto-bludai

        Beje tas politikos liūtas su visais rinkimuose gavo apie 1 procentą, o tamstos partija gavo dar gerokai mažiau. Tai toks tamstos ir protelis, kaip pas vištelę. Būk tikras, tikrai ne daugiau. Politikos liūtas nesugebėjo atsikirsti į mano kritiką, taip ir tamsta nesugebėsi, nes mano atraminiai taškai ir geroji Europos rinkimų patirtis, LR KT išaiškinimai ir sveikas protas. Labai elementaru, Lietuvoje yra IDIOTIŠKA rinkimų sistema į Seimą, kai tas pats asmuo jau išrinktas daugiamandatėje apygardoje į Seimą po dviejų savaičių vienmandatėje vėl siekia dar kartą būti išrinktas į tą patį Seimą, kad neišrinktas patektų į Seimą. Ar esi pilnas amsintis IDIOTAS, ar tik dalinis, kad tau patinka tokia antikonstitucinė sistema. Ar antikonstitucinė Lietuvos valdžia laiko visus Lietuvos žmones idiotais? Tikriausiai taip.

  2. Kemblys:

    Net ‘šaunusis kareivis Šveikas’ taip protingai nesugalvotų:

    ,,Dešinės ir kairės linija iš dalies atitinka viršaus ir apačios liniją, žvelgiant anatomiškai. Dešinysis akcentuoja galvą ir širdį, kairysis – pilvą ir tai, kas dar žemiau. Užtai dešiniajam ypač rūpi moralė, kultūra ir dažnu atveju – religija, o kairiajam pirmiausiai – ekonomika, medžiaginė gerovė ir visokeriopi kūniški malonumai, iš čia – ir išskirtinis dėmesys lytiniam hedonizmui.”

    🙂 🙂 🙂

  3. Diedas:

    Mano uošvė paskaičiusi pasakytų, kad mėnulis kaltas.
    Nors apie kiaules komunistus daug teisybės parašyta.

  4. Vilnietis:

    Tai kaip čia taip, Mariau? Aš save laikau liberalu (neoliberalu) ir dešiniuoju. Ir pagal labai paprastą klasikinę (pirmiausia – ekonominę) dimensiją:
    Dežinieji tai tie, kurie už indivodo laisves, jo prioritetą prieš kolektyvą, už laisvą rinką ir minimalią valstybę;
    Kairieji – už kolektyvo (nesvarbu kokio – sociumo, tautos ir t.t.) prioritetą prieš individą, valstybinį ekonomikos reguliavimą (komandinis ūkis).
    Visi pereinamieji varianati (socdemai, krikdemai, konservatoriai, socialliberalai – tai centras).
    Štai taip reikia skirstyti į politinę kairę bei dešinę.

  5. Vilnietis:

    Taip, kad Mariau, kaip koks amerikonas kažką čia sumalei 🙂 Tik jie liberalus painioja su socialdemokratais (nes socialdemokratų ir neturi).
    Europoje tikri liberalai (ne kokie pusiniai socialliberalai, liberalai demokratai ir pan.) yra laikomi DEŠINIAISIAIS.

  6. Citata: “Tačiau bet kurį dešinįjį, įskaitant socialistą, nuo bet kurio kairiojo, įskaitant liberalą, skiria įvardytieji bruožai. Tai – skirtumas tarp dieviškojo ir gyvuliškojo prado žmoguje.”

    🙂 🙂 🙂
    Visiškai be logikos pakalbėta:
    1. visų pirma – dievo nėra;
    2. o jei būtų, tai gyvuliukas irgi būtų jo kūrinys.

  7. Preobraženskis:

    Kam Šarikovui filosofija? Nesutinka jis nė su Engelsu, nė su Kautskiu. O čia tų šarikovų kad sugužėjo, tai sugužėjo…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *