Romuva kviečia paminėti Krivio dieną (4)

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Spalio 19 d., trečiadienį,  Senovės baltų religinė bendrija Romuva kviečia paminėti Krivio dieną. Prieš šventę 14–15 val. bus lankomas Jono Trinkūno kapas Rokantiškių kapinėse. Minėjimas prasidės 16 valandą ugnies apeigomis ant Gedimino kapo kalno Užupyje. Tai vieta, kur 2002 metais buvo įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis. Po apeigos visi kviečiami į paminėjimo vakarą, kuris prasidės 17.30 val. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6 , Vilniuje). Bus rodoma Krivio įšventinimo filmuota medžiaga, kiti filmai, dalinamasi prisiminimais apie Joną Trinkūną.

Šiais metais spalio 19 dieną sukanka  jau keturiolika metų, kai Romuvos kriviu įšventintas Jonas Jaunius Trinkūnas.Kiekvienais metais Romuva mini šią datą, vadindama šią dieną „Krivio diena“. Ši diena – tai ženklas dvasinės tradicijos, kurios šaknys siekia neatmenamus laikus, ir kurios gyvybingumą nuolatos patvirtina turtingos mūsų etninės kultūra apraiškos ir prasminga romuvų veikla.  Romuva, sovietiniais metais išgyvenusi priespaudą ir persekiojimus dabar yra sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Senojo baltų tikėjimo pasekėjams būtinybė atkurti Krivio pareigybę iškilo kai 1992 metais buvo oficialiai įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva ir ėmė kurtis Romuvos bendruomenės visoje Lietuvoje. Tuomet iškilo būtinybė jas suvienyti į bendriją.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 m. Vilniuje susirinkę Romuvos bendruomenių atstovai įkūrė Vaidilų Ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovauja Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir Kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu. Šiuo metu Romuvos Krive yra išrinkta Inija Trinkūnienė.

Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014) – pirmasis Krivis įšventintas po 600 metų pertraukos. 1957 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. 1969–1973 m. VU Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. 1969 m. įkūrė kraštotyros sąjūdį „Ramuva“, pradėjo rengti senovės baltų apeigas. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų. 1973 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas.

Kilus Sąjūdžiui vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1990–1993 m. LR kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas. Nuo 1994 m. Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. VPU dėstė etninę kultūrą.

2002 m. išrinktas „Romuvos“ vyriausiuoju Kriviu. Dalyvavo tarptautinėse senųjų tikėjimų konferencijose, renginiuose. Paskelbė straipsnių lietuvių ir prancūzų spaudoje, parašė kelias knygas. Buvo apeiginio folkloro kolektyvo „Kūlgrinda“ narys, Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, „Prusos“ klubo, kitų organizacijų vadovas ir narys.

1997 m. Jonui Trinkūnui įteikta Jono Basanavičiaus premija.

2013m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje įteikė apdovanojimą Lietuvos Romuvos Kriviui, Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkui, iškiliausiam senojo baltų tikėjimo puoselėtojui Jonui Trinkūnui. Lietuvos Romuvos Kriviui Valstybės vadovė įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių už aktyvų antitarybinės agitacijos ir kraštotyrinės veiklos organizavimą ir vykdymą bei pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platinimą.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Religija, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *