R. Cibas. Klišė (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Apie mūsų teisėjus, teismus, pamintą teisingumą, apie valdžią aplamai, jau pasakyta nemažai. Kas turi ausis, tas išgirdo. Išgirdo ir tikiuosi suprato, kad tautos nekontroliuojama valdžia – degraduoja. Tai neišvengiama, dėsninga, patarlė „žuvis genda nuo galvos“, tik patvirtina, kad taip buvo visada. Tokia jau žmogaus kūniška prigimtis, kad ego faktorius – dominuojantis. Mes ne angelai. Ne angelai ir valdžios ponai. O kadangi pastarieji turi daugiau pagundų ir galimybių, tai gedimas prasideda būtent nuo jų, nuo galvos. Tai reiškia, kad žmonių esančių valdžioje kontrolė turi būti žymiai didesnė negu paprastų piliečių. Bet mūsų valstybėje, prie dabartinės sistemos yra priešingai. Eilinis pilietis ir už pavogtą dviratį ar vištą į kalėjimą sodinamas, o valdžios ponas ir milijoną „prasukęs“, toliau savo „veiklą“ tęsia…

Man jau atsibodo apie tai kalbėti, kartotis. Todėl pabandysiu pažiūrėti į šią bėdą ne iš valdžios pusės, o iš priešingos. Kodėl piliečiai tokią  valdžią ir toliau renka? Todėl, kad yra dalykų pranokstančių sveiką protą ir logiką. Ar tie žmonės, kurie rūko ir geria, nesupranta, kad tai žalinga? Supranta. Bet vis tiek tai daro…

Sanskrito terminai „samskara“ ir „vasana“  (šaltinis – Joga vasištha), kaip tik tai ir aiškina. „Samskara“ reiškia žmogaus patiriamus įspūdžius. Pvz. maisto valgymas, žaidimai, cigaretė, apsvaigimas nuo alkoholio, lytinis aktas ir t.t. Nesvarbu ar tai naudinga, neutralu, ar žalinga. Visi įspūdžiai palieka emocinį pėdsaką. Kol įspūdis patirtas kartą, kitą, tai – „samskara“, pėdsakas negilus, nepavergiantis. Bet daug kartų patiriant tą patį įspūdį, atsiranda priklausomybė… O tai jau „vasana“. Užkietėję rūkaliai, alkoholikai, narkomanai yra „vasanos“ gniaužtuose. Todėl išminčiai sako – NEPRISIRIŠK.

Daug šimtmečių, net tūkstantmečių žmonės gyveno pagal džiunglių įstatymus. Žmonių tarpusavio santykiai (vergija, baudžiava) laikėsi ant stipresniojo teisės ir silpnesniojo baimės. Todėl nieko nuostabaus, kad per amžius susiformavo ir iki mūsų dienų išliko vienos krypties valdžios vertikalė. Tai tokia gili „vasana“ žmonijos sąmonėje, kad dar nei vienai valstybei ar tautai nepavyko iš jos išsilaisvinti. Triukšmingiausias ir daugiausiai vilčių teikiantis bandymas buvo prieš šimtą metų Rusijoje. Labai viltingai skambėjo V. Lenino lozungai nuo garsiojo šarvuočio Patiomkino : „ žemę – valstiečiams, gamyklas – darbininkams, valdžią – taryboms“. Bet nei vienas šių pažadų nebuvo ištesėtas… Todėl nei Tarybų Sąjungos, nei tarybų valdžios niekada nebuvo. Nes tarybos nuo žodžio – tartis. O kas tarėsi su anos valstybės piliečiais??? Nebuvo jokių tarybų… Tai tik žodžiai prasilenkę  su tikrove. Buvo vienos partijos diktatas. Vieną diktatūrą pakeitė kita. Gavosi kaip toje pasakoje : „drakonas mirė – tegyvuoja drakonas“. Esmė (vienos krypties valdžios vertikalė), kokia buvo, tokia ir liko…

Kažkas labai gerai pastebėjo, kad revoliucijas sukelia idealistai, o tuo pasinaudoja aferistai. Jeigu pirmieji visuomenę bando pakelti į aukštesnį raidos laipsnį, tai antrieji (per asmeninės naudos siekimą) ją sugražina į senąją klišę.

Ta pati istorija kartojasi ir su demokratija. Skirtumas tik tas, kad antruoju atveju yra laisvi, demokratiški rinkimai į valdžią. Bet rezultate – tokia pat piliečių nekontroliuojama ir savanaudiškai besielgianti valdžia. Abiem atvejais (ir „tarybų“ ir „demokratijos“) valdžia su piliečiais nesitaria, o pastarieji savivaliaujančiai valdžiai neturi jokių poveikio priemonių. Todėl nebus jokio stebuklo, o priešingai – visiškai dėsninga, jeigu sulauksime to paties likimo, kaip ir ta valstybė.

Tarp šitų sistemų, taip vadinamos „tarybinės“ ir atstovaujamos „demokratijos“ esmingiausias skirtumas – atstatyta privati nuosavybė. Bet kadangi naujoji valdžia tokia pat (nekontroliuojama ir savivaliaujanti), tai privačios nuosavybės atstatymas davė ne tik teigiamas permainas. Dabartinė socialinė atskirtis ir valdžios ponų degradacija anuos laikus gerokai pranoksta.

Kaip prie „tarybų“ valdžios nebuvo tarybų, taip prie atstovaujamos „demokratijos“ nėra tikros demokratijos. Abiem atvejais melas ir apgaulė. Tikra demokratija bus tada, kada piliečiai valdžią ne tik rinks, bet ir kontroliuos, šalins, atstatydins. Kaip tai turėtų atrodyti? Elementariai.

  • Per kiekvienus seimo rinkimus rinkėjai nustato ir socialinį koeficientą (kiek kartų maksimalus biudžetinis atlyginimas gali skirtis nuo minimalaus). O busimoji vyriausybė, kaip vykdomoji valdžia, negalės iš šitų „rėmų“ išlipti.
  • Atsivertus valdžios puslapį, kaip kad internetinės bankininkystės atveju, pilietis turi teisę vertinti visų valdžios pareigūnų darbą, rašydamas pliusus arba minusus. Taip pat turėdamas galimybę savo vertinimą pakomentuoti. Savo ruožtu pareigūnas visada galės pasitikrinti savo reitingus, kokias padarė klaidas, kas taisytina. Taip pat galės viešai pasiteisinti ar pakomentuoti kieno nors (galimai) neteisingą vertinimą. Prisirinkus minusiukų daugiau nei pusė nuo visų vertinimų, privalės einamas pareigas užleisti kitam.

Taip būtų pakeista pati sistema. Nuo atstovaujamos „demokratijos“ būtų pereita prie dalyvaujamos, kurioje kiekvienas pilietis būtų savo valstybės pilnateisiu dalyviu. O valdžia iš ydingos vienos krypties vertikalės, taptų abiejų krypčių. Tokiu atveju būtų ne tik tramdoma degraduojančių valdžios ponų savivalė, bet proporcingai tirptų ir masins piliečių abejingumas. Nes jie realiai pajustų savo vertę, kad jie nėra NIEKAS. Pajustų teisingumą. Būtų panaikintas tautos padalinimas į visagalius valdžios ponus ir beteisius, statistinius piliečius. Tokią pilnos demokratijos sistemą, kurioje valdžia yra  abipusio poveikio (ją turi ne tik visuomenės „viršūnėlės“, bet ir „šaknelės“) simbolizuoja gyvatė apžiojusi savo uodegą ir sudarydama ratą – tobulumo ženklą. Jeigu anksčiau galva ir uodega buvo kiekviena sau, į priešingas puses, tai dabar jos susijungę.

Pasvajokim, pasvajokim, nei viena mintis visatoje nepradingsta. Anksčiau ar vėliau…

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. hm:

    –GRAZU, BET MAZAI TKETINA…

  2. Karolis:

    Nėra ir niekada nebus tobulos valdymo formos. Bet kokiais draudimais, suvaržymais, atstovavimais nieko nieks nepakeis į gerąją pusę. Yra tik vienas kelias į tikrai šviesų rytojų – šviesa…t.y SĄMONINGUMAS ! Visiems mums reikia kelti savo sąmoningumą visom įmanomom priemonėm ir tada nereiks žvalgytis į valdžią, laukiant, kol pabers pasauliečiams “manos iš dangaus”. Prieš gerą šimtmetį knygnešiai per pelkes nešė žmonėms “šviesą”, rizikuodami gyvybe, ir tie patys beraščiai kaimo žmogeliai mokinos skaityt ir mylėt savo Tėvynę. Iš jų išaugo visa karta vyrų, kurie mūru stojo ir prieš lenkus ir prieš sovietus, per porą dešimtmečių sukūrė valstybę. Dabar tūkstančiai išmintingų knygų supa mus, o kuris iš mūsų gyvena išminčių pamokymais, su savo sąžine. Dar seniau, prieš keletą šimtmečių žmonėms nereikėjo net įstatymų – galiojo paprotinė teisė ir tiek. Manau tikrai mažiau skriaudų vieni kitiems darydavo…
    Nusigręžė dauguma nuo Visatos dėsnių, nuo tikro tikėjimo, todėl ir bėdų daugėja. Kažkur “progresuojam”, kažkur degraduojam…Matyt greitu laiku sulauksim “šalto dušo” iš Dangaus.
    Darnos ir skalsos visiems !

  3. Geras pastebėjimas – SĄMONINGUMAS. Tik iš kur (dabartinėje tikrovėje) jį paimti? Įsivaizduok, Karolį, (pagal tavo supratimą) – nuimami draudimai ir apribojimai vairuotojams, panaikinama kelių policija. O vietoje jos šaukiamasi dangaus? O gal išdalinti visiems bibliją? Kokiu būdų (be kontrolės), visi vairuotojai staiga taps SĄMONINGI? Įsivaizduoju kas darytųsi keliuose…
    Rašai „ kelti sąmoningumą visom įmanomom priemonėm“. Gal gali sukonkretinti, duoti pavyzdį?

    Niekas iš niekur neatsiranda, tame tarpe ir sąmoningumas. Kodėl žmonės skirtingo sąmoningumo? Šiai sąvokai giminingi žodžiai – intuicija, sąžinė. Tai paprasčiausia patirtis – „guzų“ ir „mėlynių“ suma užgyventa ne per vieną` gyvenimą. Turim puikų pavyzdį iš žinomų žmonių. Salomėja Nėris, kartu su Petru Cvirka ir kitais vežė Lietuvon „Stalino Saulę“. Paskiau, suprantama, matė pasekmes – žudomą ir tremiamą savo tautą. Dar vėliau, pakankamai jauna, susirgusi vėžiu, užrašė žodžius, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas:
    – „Ar gėris, ar blogis, išėjęs iš žmogaus, anksčiau ar vėliau, paslaptingais keliais, sugrįžta atgal“.

    Nėra kainos šitiems žodžiams. Taip atsiranda intuicija, sąžinė, sąmoningumas.

    • Karolis:

      Tai labai, labai ilgas kelias. Ir policijos naikint nereikia, tiesiog daugiau pastangų kiekvienas turim dėt į tai ir tiek. Taip šiandien turim naudotis esamom valdymo formom, bet tobulint jas reik pradėt nuo švietimo, o ne nuo įvairiausių draudimų.

  4. Ir kurie gi iš “įvairiausių draudimų” tau nepatiko?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: