Penktadienis, 31 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Cibas. Sistema

Romas Cibas, www.alkas.lt
2015-03-30 08:05:54
4
Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Romas Cibas | Asmeninė nuotr.

Romas_Cibas_asmenine-nuotr
Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Visame kame yra tam tikra tvarka. Kur be nukreiptumėm žvilgsnį, į mineralų pasaulį, augalų ar gyvūnijos, visur rasime tam tikrą racionaliai veikiančią sistemą. Bet nieko nėra amžino, viskas kinta, „nėra nieko pastovesnio už laikinumą“. Ar jau taip seniai klestėjo dinozaurai? Kaip tada atrodė mūsų planeta? Turbūt neatpažintumėm, net kontinentai buvo kitokie… O kaip pasikeitė augalai? Kiek jų išnyko, neprisitaikę prie pakitusių sąlygų, kiek atsirado naujų? Milžiniškų paparčių dabar galime rasti tik pėdsakus (atspaudus) kur nors akmens anglyje. Sekvojų dar yra, yra dar daug dalykų, labai daug, kurie gali mums žmonėms priminti apie laikinumą.

Žmonijos istorija ko gero ne mažiau marga už šitą pasaulį, nestokojanti ir „baltų dėmių“. O dabartinė politinė sistema, taip vadinama „atstovaujama demokratija“, kurioje gyvename, tikrai nepretenduoja į amžinumą ar tobulumą. Jeigu ji užsibus ilgiau, tai bijau, kad mūsų laukia dinozaurų ar mamutų likimas.

Peticijoje „Vardan Lietuvos“, kurią pasirašė grupė signatarų priešakyje su Zigmu Vaišvila, buvo kalbama apie mūsų tautos nykimo požymius (emigracijos mastą, socialinę atskirtį ir t.t.). Didžioji žiniasklaida apie šį įvykį begėdiškai nutylėjo. Tai dar vienas tautos nykimo požymis. Piliečiai ir jų iniciatyvos, tame tarpe ir signatarai nieko nebereiškia. Žiniasklaida, dar neseniai vadinta „ketvirtąja valdžia“ visiškai parsidavusi, redaktoriai bijo užsitraukti valdžios ponų nemalonę. Ir tai savaime suprantama „kieno vežime sėdi, to ir dainelę dainuoji“. Mero, savivaldybės rankose visa galia, jie daro sprendimus, o piliečiai yra – NIEKAS. Jų bijoti nereikia…

JAV nepriklausomybės deklaracijoje yra tezė „Visi žmonės, dėl dieviškos (dvasinės) prigimties yra lygūs“. Šis išeities taškas ar „pamatinis akmuo“ ne tik turėjo didžiulę įtaką valstijų kūrimosi pradžioje, bet nulėmė ir dabartini šios šalies vaidmenį pasaulinėje arenoje.

Kodėl vienos sistemos (apie ką bekalbėtumėm) yra gyvybingos, ilgalaikės, o kitos priešingai – trumpalaikės? Juk žmonijos istorijoje buvo daug tautų, valstybių, karalysčių, imperijų ir net ko gero ne viena civilizacija. Kurios kažkada atsirado, augo, klestėjo, o paskiau pradėjo nikti ir visai pražuvo. Nuo ko priklauso šitie procesai? Tai būtina suprasti, jeigu norime išlikti, kaip tauta.

Mes gyvename dualiame pasaulyje, iš dvasios ir materijos, iš nematomo ir apčiuopiamo, iš amžino ir laikino. Ir patys esame tokie pat – iš nemarios dvasios ir mirtingo kūno. Materijos poliuje viskas atskira ir unikalu, nerasite dviejų vienodų akmenėlių, identiškų medžių ar žmonių. Akies rainelė, pirštų atspaudai – viskas vienetiniame egzemplioriuje. Jeigu kaimynas patyrė traumą, aš to net nežinau. Žmona skausmuose, gimdo, o vyrui – neskauda… Iš materijos atskirtumas, izoliacija, susvetimėjimas.

Bet yra lygmuo – nematomas, neapčiuopiamas, kuriame viskas siejasi. Apie jį galime numanyti matydami, kaip sinchroniškai, darydamas įmantriausius viražus skraido būrys mažų paukščių ar plaukioja jūroje tuntas žuvų. Atskirus paukščius ar žuvis akivaizdžiai sieja nematomi vidiniai saitai. Tokia pat vienybė būdinga bitėm ar skruzdėlėm, jos lengvai aukoja gyvybę vardan bendro intereso. Žmonės iš savo jaunesniųjų brolių išsiskirdami protu, pasiekia didžiausią individualumą ir savarankiškumą. Bet tuo pačiu ir didžiausią atskirtumą ir susvetimėjimą vienas nuo kito.

Bet pasitaiko akimirkų ir žmogaus gyvenime, aplankius meilei, nepakeliamai širdgėlai ar išgyvenant ribinę situaciją, kada pasaulis staiga pakinta. Laikas sustoja, mes nustebę dairomės į medžius, aplinką, rankos čiupinėja vėją, o lupos su virpuliu šnabžda – viskas yra Viena, viskas yra Viena… Tokie „prisilietimai“ – trumpalaikiai, bet nepamirštami, jie suteikia „sparnus“ visam likusiam gyvenimui. Po jų mes jau žinome, kad šis įprastinis pasaulis, kaip sapnas. Esama ir kitokio, žodžiais nenusakomo skaidrumo, dvasinės Vienovės. Neatsitiktinai vaikystėje, kol protas dar neįsigalėjęs, laikas bėga kitaip, dienos būna be galo ilgos, o viduje – begalybė…

Protas, mintys ir pavergia, ir išlaisvina. Viskas priklauso nuo dedamųjų, kiek dvasios ir kiek materijos. Kaip einant per pelkę lemtinga tai kur pastatysi koją, taip ir gyvenime – į kokias vertybes atsiremsi.

Prieš ketvirtį amžiaus mes, kaip tauta, pasiekėm didžiulę pergalę, tai tikrai svarbiausia šventė. Bet labai greitai buvo padaryta ir lemtinga klaida. Antroji vyriausybė paskyrė ypatingus atlyginimus teisėjams ir prokurorams, kurie dešimt ar net keliolika kartų viršijo atlyginimus eilinių piliečių. Po sąjūdžio mitingų, Baltijos kelio, tai buvo netikėta… Akibrokštas. Valstybės biudžetas yra visų piliečių pinigai. Vyriausybė turėjo atsiklausti ar piliečiai sutinka mokėti tokius atlyginimus savo teisėjams ir prokurorams. Bet ji to nepadarė. Suveikė paprasčiausias lovio principas… Prie teisėjų ir prokurorų labai mikliai prisišliejo visa aukštoji valdininkija. Iš esmės tai buvo oficialus startas laukiniam kapitalizmui. Tie kas buvo paskirti teisingumą vykdyti, pirmieji jį ir pamynė.

Jeigu Sąjūdžio laikais tauta išgyveno didžiulį pakilimą, vienybės jausena tiesiog ore sklandė, rezonuodama žmonių širdyse, tai šiuo akibrokštu valstybės laivas buvo pasuktas į materializmo vandenis. Pavyzdį „prichvatizacijai“ parodė pats Lietuvos „elitas“. Šiam procesui įsibėgėjus, su kiekvienais metais socialinė atskirtis tik augo. Dabar visi vadinami ponais, bet vieni susikrovė milijonus, o kiti pusryčių ieško konteineryje. Kokia vienybė gali būti tarp šitų ponų?

Ji buvo tada, kada visi buvom lygūs, lygūs prasme teisine, o po tautos padalinimo į visagalius valdžios ponus ir statistinius piliečius, vienybei vietos nebeliko. Tokiose „klimatinėse“ sąlygose ji negyvena. Net gamtoje, prie upių, ežerų, miškuose, kaip grybų po lietaus „pridygo“ perspėjančių užrašų „privati valda“ su šauktukais ar be, užtvarų, kaip prie kokios muitinės ir panašių „grožybių“, kurios akivaizdžiai byloja apie išbujojusį susvetimėjimą. Nelygybė turtinė yra tik pasekmė nelygybės teisinės, nelygybės pilietinės.

Kai viešumoje išeina kalba apie socialinę atskirtį, visada atsiranda argumentuojančių, kad tie (penki procentai) praturtėjusių, jų valdoma pinigų suma yra menka, ji neužlopytų skylėtos Sodros, nepakeltų atlyginimų ar pensijų. Atseit progresiniai mokesčiai ar kitokios priemonės, turčių atžvilgiu, ekonominio rezultato neduotų. Toks dėmesio perkėlimas nuo plačios problemos į siaurą jos piniginę išraišką yra akivaizdi manipuliacija, žmonių kvailinimas arba visiškas aklumas. Piktybinis auglys žmogaus organizme (matuojant gramais) taip pat yra menkas, gal būt ir penkių procentų ( nuo kūno svorio) nesiekia. Bet jo poveikis – pražūtingas…

Kokiais mato vienetais pamatuoti pilietinį abejingumą, neviltį ką nors pakeisti? Kiek tauta nukraujavo dėl emigracijos? Kiek prasigėrusių ar savo noru pasitraukusių? Kiek tai gautųsi pinigine išraiška? O gal tai dalykai nesusiję? Gal mes čia nieko dėti? Visada yra riba, kurią peržengus, atgal nebesugrįši. Atskiro žmogaus gyvenime, kalbant terminais medicininiais, tai klinikinė mirtis. Tautos irgi ne amžinos, išnyksta ir jos. Ar turime dar laiko?

Ką turiu omenyje, kalbėdamas apie nelygybę teisinę ir pilietinę? Kalbu apie atskirtumą ir apie skirtumą tarp valdžios pono ir paprasto piliečio. Valdžios ponas tiesiogiai ar netiesiogiai prieidamas prie materialinių resursų, piniginių srautų, turi galimybę tuo piktnaudžiauti. Užsimezga naudingos pažintys, simbioziniai ryšiai. Taip susiformuoja „valdžiažmogių“ kasta, kuri atstovaujamos „demokratijos“ sąlygomis lieka be kontrolės. Iš to visos galimybės savivalei… Kaip pavyzdį galima paminėti Kedžių mergaitės atvejį. Apkaltinus pedofilija teisėją, metus laiko niekas ir pirštu nepajudino, kad pradėtų tyrimą. Visa teisėsauga atsidūrė komos būsenoje, nes „varnas varnui…“ Galiausiai kalti liko mergaitės gynėjai… Kaip ten buvo ištiktųjų, anksčiau ar vėliau bus atskleista.

Svarbiausia tai, kad atstovaujamos „demokratijos“ sąlygomis valdžia kontroliuojanti paprastus piliečius, pati lieka – nekontroliuojama… Įsivaizduokite, kas darytųsi keliuose, jeigu nebūtų kelių policijos, jeigu vairuotojai liktų be kontrolės. Kaip tik tokia situacija yra su valdžios ponais… Teisė į laisvus rinkimus sukuria tik demokratijos iliuziją. Nes po rinkimų piliečiai valdžiai jokios įtakos, jokio poveikio nebeturi. Jie gali protestuoti, mosuoti plakatais prie parlamento, prezidentūros ar kitoje vietoje, bet – „šuns balsas į dangų neina“. Po tokių bandymų tik padidėja nevilties, pilietinio abejingumo ir emigrantų. „Atstovaujama demokratija“ yra tokia pat demokratija, kaip kad Putino humanitarinė pagalba Ukrainai…

Sistemos yra dvejopos, sukurtos žmogaus ir aukštesnės sąmonės. Pagrindinis skirtumas tas, kad pastarosios yra išbaigtos, tobulos, kaip tobulas yra apskritimas, jam nieko nebetrūksta – „nei pridėt, nei atimt“. Tuo tarpu „atstovaujama demokratija“ turi akivaizdžias spragas. Pirmoji jau paminėta – piliečius atstovaujanti valdžia, būdama be realios kontrolės, savanaudiškai savivaliauja. Iš to pamintas teisingumas, socialinė atskirtis ir kitos bėdos. Antra šios sistemos spraga tame, kad visą valdžią atidavus atstovams, piliečių dauguma lieka tuščiomis rankomis, politinio gyvenimo užribyje. O juk tai milžiniškas kūrybinis potencialas. Tik dirbtinai sistemos „užkonservuotas“ ir paniekintas.

Dievas ar ta galia (vadinkite tai, kaip kam patinka), kuri sukūrė pasaulius, visatas, viską ką mes matom ir apie ką net neįtariam yra nepalyginamai reikšmingesnis už mūsų valdžią, bet jis tiek kuklus ir išmintingas, kad jo kaip ir nėra… Nes tik esant laisvajai valiai kiekvienas „pumpurėlis“ , neužgožtas jokių autoritetų, gali atsiskleisti, pražysti ir subrandinti savo unikalų vaisių. Apie tai verta pagalvoti visiems, bet pirmoje eilėje tiems, kurie save pervertina, o kitus niekina. Politinė sistema, kurioje piliečių mažuma susireikšminusi, tapusi nekontroliuojamais visagaliais ponais, o didžioji dauguma – NIEKU, yra trumpalaikė, nelogiška. Ji panaši į paralyžuotą ligonį, kuris gali pajudinti tik vienos rankos pirštus, o visa kita – neveikia. Tokiai sistemai „lašelinė“ (tiesioginiai mero rinkimai), nepadės. Jai reikia grabo.

Demokratija turi būti ne atstovaujama, o tikra – tiesioginė. Ne vieną dieną per keturis metus, o nuolatinė. Tarkime gyvenu kaime, esu koks nors ūkininkas, o žvyrkeliai kuriais važinėju jau trečias mėnuo negreideriuoti – duobėti. Atsisėdu prie kompiuterio, paieškos laukelyje užrašau žodį „valdžia“, man „išmeta“ titulinį puslapį su visomis valdžios institucijomis ir pareikalauja „registruotis“. Užrašau savo duomenis, netgi slaptažodį ir kodą, kaip elektroninės bankininkystės atveju. Tada susirandu savo rajoną ir seniūniją. Ties seniūno pavarde, jo darbo įvertinimo langelyje dedu „minusą“, o „komentaruose“ pakomentuoju kodėl. Jeigu mėnesio pabaigoje seniūnas „minusų“ prisirinko per daug, tarkime 80 % (nuo visų vertinimų), tada jis (automatiškai) privalo savo pareigas užleisti kitam. Tokiu principu, dėdamas „pliusus“ arba „ minusus“ pilietis turi teisę vertinti visų tarnautojų ir pareigūnų darbą nuo seniūnaičio iki prezidento, tame tarpe teisėjų ir prokurorų. Priešingu atveju, kai piliečiai valdžią tik renka, bet vertinti ir pašalinti jos negali (kaip kad yra dabar), demokratija yra nepilna, tai tik jos muliažas – apgavystė. Faktiškai tai visiška valdžios ponų savivalė. Kas valdžią suteikia, tas turi teisę ją ir atšaukti.

Atskirą žodį būtina pasakyti apie teisėjus ir prokurorus. Nėra kitos tarnautojų ar pareigūnų grupės valstybės aparate pasiekusios tokio atskirtumo ir izoliacijos laipsnio nuo visuomenės, kaip ši kasta. Teoriškai, nuomonė, kad teisingumą gali vykdyti tik specialistai, gerai žinantys baudžiamąjį ir civilinį kodeksus, visas juridines peripetijas, yra logiška. Bet kodėl tada aukštasis teisinis išsilavinimas, kurį be abejonės šitie ponai turi, negarantuoja teisingumo? Matyt vien diplomo nepakanka, reikia dar ir sąžinės, elementaraus padorumo. O kaip tik šito, sprendžiant iš jų per visą nepriklausomybės laikotarpį imamų „atlyginimų“, jiems ir trūksta. Ko gero nuomonė, kad pinigai žmones gadina, kad nuo jų pertekliaus žmogus kiaulėja, ne iš dangaus nukritusi. Tuo labiau žmogus genda nuo visagalybės ir nebaudžiamumo…

Antra sąlyga demokratijai tikrajai būtų socialinio koeficiento įvedimas. Tai skaičius, nusakantis kiek kartų gali skirtis maksimalus biudžetinis atlyginimas nuo minimalaus. Šis skaičius – koeficientas, visuotinio balsavimo būdu būtų nustatomas per kiekvienus seimo rinkimus. Tai būtų „rėmai“ naujajai vyriausybei, o ji, kaip vykdomoji valdžia privalėtų vykdyti tautos valią, o ne savąją.

Amerikos indėnai buvo laukiniai žmonės, jie neturėjo, nei aukštojo, nei tuo labiau teisinio išsilavinimo, bet jie sakydavo „nei vienas medžio lapas nedirba sau, jis dirba visam medžiui“. Šis principas būdingas visoms aukštesnės sąmonės sistemoms, tame tarpe ir žmogaus organizmui. O jeigu vis dėlto kokia nors „autonomija“ organizme atsiranda, tai reiškia – ligą, ligą onkologinę.

Pažiūrėkime atidžiau į aukštesnės sąmonės principus. Ką reiškia didysis priesakas „pamilk savo artimą, kaip save patį“? Ar įmanoma pamilti už save didesnį, kurio bijai? Arba mažesnį, kurį niekini? Ir draugystė, ir meilė galimi tik tarp lygių. Šis priesakas akivaizdi nuoroda į santykius lygiateisius. Atrodytų kas paprasčiau, kaip nedaryti skirtumo, (tarp savęs ir kito žmogaus), į kiekvieną sutiktąjį žvelgti, kaip į save patį. Tai taip paprasta… Bet žmogaus ego, siekiantis pranašumo, kitus linkęs menkinti, niekinti, tai primityviausias būdas pajausti savo vertę.

Pedagogai, sociologai vis garsiau kalba apie jaunimo tarpe išbujojusias patyčias, smurtavimą, bet jaunimas tėra veidrodis. Jis tik paryškintai atspindi visuomenės ydas. Ar ne taip pat elgiasi valdžios ponai? Apvaginėdami savo bendrapiliečius, visiškai nepaisydami jų nuomonės ir konstitucinių teisių, savivaliaudami kaip tik gali. Visa tai, tik pasekmė to, kad buvo pasirinktas materialinis prioritetas. Atskirtumas, susvetimėjimas, visos egoizmo apraiškos – iš materijos. O vienybė – iš dvasios.

Dabartinė fizika jau pripažįsta, kad viskas yra energija, o mūsų suvokiama ir penkiomis juslėmis apčiuopiama materija, yra tik šios energijos įvairios formos. Akmuo kietas, vanduo minkštas, o mus supanti erdvė tarytum aplamai tuščia. Tai vis materija, tiktai skirtingo tankio. Turinti ne tik savo atominę struktūrą, bet ir vibracijų dažnį. Mintys, jausmai taip pat ne vienodo „tankio“ – skirtingų vibracijų. Būna mintys „sunkios“, slogios, vedančios į depresiją. O būna priešingai – lengvos, optimistinės, kūrybiškos . Arba jausmai 0 baimė, pyktis, neviltis, tai žemų vibracijų spinduliuotė. O supratimo, džiaugsmo, meilės – aukštų. Ir pragarą, ir dangų susikuriam patys.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Š. Navickis. Žvėries agonija
  2. Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
  3. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  4. J. Dapšauskas. Ar birželio 29 d. referendumas priblokš?
  5. A. Guogis. Apie formalią, bet ne realią demokratiją Lietuvoje
  6. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  7. Seime – spaudos konferencija „Apginkime Kovo 11-ąją!“ (tiesioginė transliacija, video)
  8. K. Stoškus. Tiesioginės demokratijos egzaminas, kurį privalu išlaikyti…
  9. D. Stancikas. Nelaimėta pergalė
  10. J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui)
  11. Z. Vaišvila. 2014 m. liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas – nėra to blogo, kas….
  12. P. Urbšys. Baltijos kelias – mūsų teisėjas
  13. P. Gylys. Nevyriausybininkai ir šalies užvaldymo technologijos
  14. Z. Vaišvila. Visi būkime orūs ir gerbkime save
  15. Z. Vaišvila. Bijokime valdžios melo, kaip velnias kryžiaus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. vablas says:
    8 metai ago

    Kaip visada tokio tipo tekstuose tikrovė suvelta su visiškais nusišnekėjimais, todėl geros ir teisingos mintys netenka savo svorio, arba net apskritai atmetamos.
    Viską tingiu tikslint ar paneiginėt, bet kelias vietas užkabinsiu.

    “Amerikos indėnai buvo laukiniai žmonės”
    Ne, jie nebuvo laukiniai.

    “Pažiūrėkime atidžiau į aukštesnės sąmonės principus”
    Susidaro įspūdis, kad autorius nori žvelgti į pasaulį per religinę miglą, nes toliau viskas susiveda į biblijos citavimą ir bandymą pritempti prie tikrovės. Net ir pamatinės mokslo tiesos iškraipomos, pvz., kai teigiama, kad “Dabartinė fizika jau pripažįsta, kad viskas yra energija”. Čia gi akivaizdus melas, na gerai, tarkime, kad iš nežinojimo. Visa visata sudaryta iš elementarių energijos, ar jėgos, dalelių- bozonų, ir elementarių materijos, ar antimaterijios, dalelių- fermionų. Šią informaciją kiekvienas gali pasitikrinti tiek mokykliniame fizikos kurse, tiek akademiniuose veikaluose.

    Atsakyti
  2. Petras says:
    8 metai ago

    Geras straipsnis!

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 metai ago

    Romas Cibas:
    ,,Visame kame yra tam tikra tvarka.”

    ,,racionaliai, planeta, kontinentai, politinė sistema, nepretenduoja, tezė, iniciatyvos, arenoje, procesai, dualiame, unikalu, izoliacija, identiškų, egzemplioriuje, sinchroniškai, individualumą, situaciją, mitingų, biudžetas, principas, oficialus startas, socialinę, argumentuojančių, procentai, ekonominio rezultato, problemos, manipuliacija, organizme, emigracijos, terminais…………………”

    (Perskaičiau tik pusę straipsnio.Tingiu toliau skaityti ir rinkti svetimžodžius…)

    ,,Tai būtina suprasti, jeigu norime išlikti, kaip tauta.” 😀 😀

    Atsakyti
    • Kamblys says:
      8 metai ago

      hrrr au au

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Sąjūdžio pradininkai išteisinti

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (II)

2023 03 12
1990 m. kovo 11 d. po Aukščiausiosios Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto priėmimo. Salė. Stovi deputatai. Nuotraukos autorius nežinomas. Reginos ir Zigmo Vaišvilų asmeninis archyvas.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (I)

2023 03 11
Signatarai E. Grakauskas ir Z. Vaišvila pristatys ketinimą surengti referendumą „Viena Lietuva!“

Signatarai E. Grakauskas ir Z. Vaišvila pristatys ketinimą surengti referendumą „Viena Lietuva!“

2023 02 21
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

J. Vaiškūnas. Kalba apie kalbą

2023 02 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Aristotelis | Alkas.lt nuotr.

Aristotelis. Kaip išsaugoti tironiją

2023 01 18
Piliečiai kviečiami tapti Lietuvos ateities bendrakūrėjais | lrv.lt nuotr.

Piliečiai kviečiami tapti Lietuvos ateities bendrakūrėjais

2022 12 30
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo kėdę Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  • M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 14
5
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Primityvus ir tiesmukas yra netolimos mūsų Tautos Atgimimo istorijos perrašymas, esant gyviems jos kūrėjams ir dalyviams.

Skaityti toliau

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
2
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Kovo 10 d. Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, įvertinusi gautus juridinių ir fizinių asmenų siūlymus, nusprendė teikti Seimui Lietuvos...

Skaityti toliau

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (II)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 12
0
Sąjūdžio pradininkai išteisinti

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas prasidėjo nuo 1988 m. spalio 22 ir 23 d. vykusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Steigiamojo suvažiavimo, išrinkusio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
Kitas straipsnis
V. Šalaviejaus nuotr.

„Naisių vasaros teatras“ paminėjo Tarptautinę teatro dieną (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai