J. Dapšauskas. Už ideologinių „teisių“, ne kas kita, o dideli pinigai (4)

Juozas Dapšauksas | asmeninė nuotr.

Akivaizdu, Lietuva nyksta dėl masinės emigracijos ir mažo gimstamumo, alkoholizmo ir pirmalaikių mirčių susijusių su nesveika gyvensena.  Šeimos darna ar nedarna ir šios bėdos yra tiesiogiai susijusios. Tuokiamasi nesuvokiant atsakomybės vienam prieš kitą, o tuo labiau prieš būsimus vaikus. Puse susituokusių išsiskiria, palikdami psichologines pasekmes vaikams. Kaip ir žmonių, taip ir šeimų tikriausiai nėra tobulų, tačiau tradicinė darni šeima – tai tinkamiausias ir idealiausias institutas puoselėti ir palaikyti visuomenės sveikatai, ugdyti tinkamus gyvenimo kultūros įgūdžius.

Matydami santuokos trapumą ir joje pasitaikančius sunkumus, jauni žmonės iškelia klausimą: kam tuoktis, jei tiek problemų joje? Gal gana tiesiog gyventi kartu iki kol pabosime vienas kitam? Kam tuoktis oficialiai, juk tai (vestuvės) labai daug kainuoja. O kas nusprendė, kad jos turi būti prabangios ir daug kainuojančios? Net moksliniai tyrimai paskaičiavo, kad kuo brangesnės vestuvės, tuo trapesnė santuoka, tuo didesnė skyrybų tikimybė, beje. O vengimas pilnai įsipareigoti rimtiems santykiams rodo tik žmonių nebrandumą. Tada kyla kai kuriems politikams iniciatyvos įteisinti partnerystę (nebrandystę), kad tai tarsi ir yra „pusiau santuoka“.

Mano iniciatyva 2013-ieji metai Seimo buvo paskelbti Sveikatingumo metais. 2014 m. Seimo buvo paskelbti Vaikų sveikatos metais, po to sekė – Senjorų sveikatingumo metai,  o šie metai Lietuvos sveikuolių sąjungos yra paskelbti Sąmoningos tėvystės metais. Bandymas į sveiką ir darnią šeimą atkreipti dėmesį yra, bet realybėje valdžios rimtų sprendimų nėra.

Paskutiniu metu kokios vyko aštrios diskusijos dėl Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės rengiamos Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos mokykloms. Vertybiniai ir ugdymo dalykai kai kurių finansinių grupių ir juos palaikančių ideologijos atstovų buvo stumiami į šalį – svarbiausia vaikų teisė į lytinius santykius ir informuotumas, kad yra galimybės tuo mėgautis, tik būtina naudoti apsisaugojimo priemones.

Jau hormonų audros – žalia šviesa lytiniams santykiams? Dabar lytinius santykius bandoma sumenkinti iki šiaip pramogos, kuria turi teise mėgautis jau vaikai? Greitai vaikai bus tiek „apsišvietę“, kad nebežinos iš kur atsiranda vaikai, bet žinos, kad reikia išnaudoti pirmojo lytinio potraukio siautulio galimybę.

„Teisių ideologija“ šaukia: nereikia paauglių raginti susilaikyti nuo lytinių santykių iki pilnametystės (tai neva  davatkiška ir viduramžiška). Tada atsiranda šios „teisės“ tąsa: paimti mokesčių mokėtojų pinigus ir skiepyti vaikus nuo tų ligų, kuriomis užsikrečiama būtent lytinių santykių metu (anksti juos pradedant ir kaitaliojant partnerius) – kaip skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Nuo rugsėjo 1 d. šiais skiepais jau bus skiepijama ir Lietuvoje 11 metų mergaitės. Pirmas skiepas turi būti prieš pirmus lytinius santykius, taip  duodama žinią: pirmieji lytiniai santykiai galimi, nes jau nuo kai kurių galimų pasekmių esate paskiepyti, apsaugoti. Vienos mergaitės paskiepijimas valstybei kainuos 150 eurų. Apie užsikrėtimo ŽPV būdus tiesiog „užmirštama“ kalbėti, svarbiausia „išmušti“ pinigus iš valstybės biudžeto pasekmėms šalinti.

Kita aštri diskusija – dirbtinis (pagalbinis) apvaisinimas. Ta pati ideologija ir neretai tie patys pinigų gavėjai (darantys abortus ir paskui dirbtinius apvaisinimus). Tegu vaikai pradeda anksti lytinius santykius (juk jų teisė), svarbiausia, kad žinotų, kaip reikia saugotis nuo pastojimo. Bet realijos tokios: kartu su ankstyvais neatsakingais lytiniais santykiais lygiagrečiai eina svaiginimasis alkoholiu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Apsvaigus ne visada panaudojama (arba ne taip panaudojama)  ir ta „apšviestoji“ kontracepcija (kuri sukuria tik iliuziją, kad vaikų santykiai yra leistini, tik reikia būti apsišvietus). Tada pastojus vėl „įsikiša“ šios „teisių“ ideologijos atstovai, kad dabar jau yra teisė į kitą priemonę – abortą, kad nesusigadinus savo gyvenimo… O būtent šios priemonės, neatsakingi santykiai (po to abortai) ir sugadina gyvenimą tampant nevaisingais.

Diskusijoje apie dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą net nesivarginama pradėti rimtas diskusijas, švietimą apie nevaisingumo priežastis ir kaip jas sistemingai mažinti. Svarbiausia, kad šis medicininis verslas gerai uždirbtų iš žmonių bėdų. Be čia jau minėtų priežasčių, vaisingumui didelę žalą daro bendrai nesveikas gyvenimo būdas (alkoholis, rūkymas, nutukimas, nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas ir pan.). Beje, vyrų nevaisingumo banga prasidėjo ir po masiškai pradėtų naudoti vienkartinių sauskelnių vaikams, teigia mokslininkai. Tai yra tiesiog moksliniai duomenys, tačiau apie juos mažiausiai kalbama, svarbiausias yra ekonominis interesas kažkam uždirbti iš pasekmių.

Už visų šių ideologinių „teisių“ yra pinigai – kontracepcijos gamintojų, abortų darytojų, dirbtinio apvaisinimo technologijų plėtotojų. Ir siekiama šias visas paslaugas apmokėti visų mokesčių mokėtojų pinigais.

Būtinas sveiko žmogaus formavimas šeimoje ir visuomenėje nuo vaisiaus prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Pagalba ne tik medicininė, bet ir ugdomoji, šviečiamoji. Suprantama ir ekonominė:  svarbu, kad būtų remiamos būtent savipagalbos, ugdymosi ir savišvietos šeimų, tėvų organizacijos. Seimas pateikimo stadijoje buvo pritaręs nuolaidų šeimos kortelės daugiavaikėms šeimoms įteisinimui, tačiau Vyriausybė tokiai naujovei, remiančiai daugiavaikes šeimas ir skatinančiai šeimas susilaukti daugiau vaikų, nepritaria.

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Kai yra diskutuojama dėl šeimos koncepcijos, jos apibrėžimo Konstitucijoje, tada sakoma, kad tai nesvarbu, svarbiausia reikia realiai padėti šeimoms, o kai jau pateikiami konkretūs projektų, kaip konkrečiai padėti, tada prasideda prieštaravimai, neva tokia pagalba supriešins šeimas. Kam nėra akivaizdu, kiekvienas šeimoje vaikas reikalauja papildomų finansinių elementarių išlaidų: kiekvienai burnai reikia maisto, vaikams ugdymo ir švietimo priemonių ir pan. Ir remti reikia būtent darnias šeimas, proporcingai nuo vaikų skaičiaus, mokesčių sumažinimo dirbantiems, nuolaidų kortelių keliu, o ne tik per pašalpų sistemą, kuri neretai skatina žmones nedirbti, o tik laukti valdžios paramos.