Žiniasklaidoje apstu pasisakymų apie Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamą Lytiškumo ugdymo programą mokiniams. Nuogąstaujama, kad programos projekto nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra moksliškai pagrįstos, bet paremtos tik religinėmis dogmomis. Esame gąsdinami, kad mokiniai ir toliau galvos, jog vaikai randami kopūstuose. Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų – rašomi raštai, platinamos peticijos, vykdomos laiškų akcijos. Štai apie 30 nevyriausybinių organizacijų pateikė viešą kreipimąsi ministrei A.Pitrėnienei, reikalaudamos, kad programa taptų „pažangesnė“.
Šį viešą kreipimąsi pasirašė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos (ŠPSS) asociacija ir jos narės. Nemaža dalis pasirašiusiųjų yra organizacijos, susijusios su LGBT (lezbietės, gėjai, biseksualūs ir transeksualūs asmenys) judėjimu.
Bene visas baimių dėl programos priežastis bei esmines „besipiktinančiųjų“ idėjas galima surasti Pasaulio sveikatos organizacijos standartuose „Standards for Sexuality Education in Europe“ (toliau – PSO standartai). ŠPSS asociacijos atstovai su bendraminčiais primygtinai reikalavo PSO standartus įdiegti į programą, o darbo grupė vis atsisakydavo. Todėl pačiame programos rengimo įkarštyje Seimo narė A.M. Pavilionienė (ji yra ir ŠPSS asociacijos narė) pateikė Seimui įstatymo projektą, kuris įpareigotų ministeriją rengti programą pagal PSO standartus. Nors Seimas pataisą iškart atmetė, matyti, kad noras integruoti PSO patarimus į Lietuvos švietimo sistemą yra ypač stiprus – siekiant apeiti „nepaklusnią“ darbo grupę, inicijuojamas įstatymo pakeitimas.
Būtina pasižiūrėti, ką gi tie PSO standartai rekomenduoja?
Šalia sveikintinų nuostatų (holistinis požiūris į lytiškumą, vaikų amžiui tinkamas ugdymas, mokslinio pagrįstumo reikalavimas teikiamai informacijai ir kt.), PSO „nekaltai“ pataria vaikams nuo gimimo (t.y., nuo 0 metų!) iki ketverių metų teikti informaciją apie džiaugsmą ir malonumą liečiant savo kūną, masturbaciją ankstyvoje vaikystėje, seksualumo reikšmę ir išraišką. Jau nuo šešerių metų vaikai turėtų būti mokomi apie seksualinių santykių priimtinumą, susipažinti su kontracepcijos esme, nuo devynerių – sužinoti apie kontracepcijos naudojimą, nuo dvylikos – apie abortą, o nuo penkiolikos metų ir apie jų „teisę į abortą“. Visų amžiaus grupių vaikai (nuo 4 metų) turėtų išmokti apie tos pačios lyties asmenų santykius, meilę tos pačios lyties asmenims, skirtingas šeimų rūšis, teisę atrasti savo lytinę tapatybę…
PSO standartų nuostatos paaiškina, kodėl LGBT judėjimui „prijaučiančios“ organizacijos siekia „šviesti“ pagal juos vaikus. Jų spaudimo dėka projekte atsirado, pavyzdžiui, toks reikalavimas 6-7 klasių mokinių gebėjimams: „Įvardija, kad asmenys gali būti: heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos; suvokia, kad tai dalis žmogaus lytiškumo įvairovės“. Vyresnių klasių mokiniai turėtų būti mokomi „laisvai priimti savo lytinę orientaciją“.
Nepaneigsi – gyvename XXI amžiuje. Bet įdomu, ar tėvai norėtų, kad šios nuostatos būtų diegiamos jų vaikams pagal programą, kuri siekia formuoti mokinių dorovines vertybes ir rengti juos šeimai? Programa taip pat turi tikslą ugdyti sveikatai palankius gebėjimus, tačiau kažkodėl nesirengiama mokiniams pateikti informacijos apie homoseksualių lytinių santykių žalą sveikatai – didžiulę riziką užsikrėsti AIDS ir kitomis ligomis.
Taigi LGBT vaidmuo programos rengime gana aiškus. Tačiau ŠPSS asociacijos atkaklumą verta paaiškinti detaliau.
Lietuvoje veikianti ŠPSS asociacija yra Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos (TPTF) narė. Ši federacija agresyviai propaguoja lytinį švietimą ir veikia net 170 šalių. Per pastaruosius 10 metų „saugaus sekso“ klausimais TPTF apšvietė beveik 100-tą milijonų jaunuolių. Šiam tikslui kasmet TPTF investuoja milijonus dolerių. Lietuvoje veikianti ŠPSS asociacija iš šios federacijos 2014 metais gavo 63 tūkstančius dolerių paramą. Panašios sumos kartojasi ir kitų metų ataskaitose. Pinigai yra skiriami už „seksualinių teisių“ (angl. sexual rights), lytinio švietimo, aborto ir kontraceptinių priemonių propagavimą valstybėse.
Regis, labai altruistiška ir pažangu. Bet pabandykime įsivaizduoti, kokį pelną kontracepcijos pramonei generuoja visame pasaulyje TPTF „lytiškai apšviesti“ ir su „seksualinėmis teisėmis“ supažindinti vaikai.
Štai koks sutapimas – nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio vienas žinomiausių kontracepcijos gamintojų ICON įsiliejo į TPTF struktūrą. Nieko nuostabaus, kad TPTF remia ir viena kontracepcijos lyderių – Bayer farmacinė kompanija.
Tuos pačius ryšius stebime ir savo šalyje. Prieš kelis metus paaiškėjo, kad Lietuvos ŠPSS asociacija per „motininę“ organizaciją yra kompanijos „Icon Ltd.“, prekiaujančios „Cool“ prezervatyvais, dalininkė ir vykdo šio produkto rinkodarą, gaudama iš to pajamų. Taip pat ŠPSS asociacija, kurdama kontraceptinių priemonių reklaminius leidinius, bendradarbiavo su farmacijos kompanija „Bayer Schering Pharma“, kuri yra kontraceptinių priemonių rinkos lyderė Lietuvoje.
ŠPSS asociacijos tinklalapio skiltyje „Prezervatyvas Cool Lietuvoje“ buvo nurodoma, kad „Projekto tikslas – pateikti lytiškai aktyviems jauniems žmonėms priemones, apsaugančias nuo lytiškai plintančių ligų, taip pat ŽIV/AIDS, ir neplanuoto nėštumo. Pagrindinė šios kampanijos sudėtinė dalis – tai jaunų žmonių poreikio turėti saugų lytinį gyvenimą ugdymas.“
Galima padėkoti už atvirumą – ŠPSS asociacija tiesiai šviesiai deklaruoja tikslą ugdyti jaunų žmonių poreikį „turėti … lytinį gyvenimą“. Nors ir be prisipažinimo matosi, kad per ankstyvą seksualinių pojūčių žadinimą ir kontracepcijos propagavimą, yra siekiama suformuoti „saugių lytinių santykių“ poreikį ir tiems vaikams, kurie lytinių santykių dar neturi.
Skamba, kaip baisi sąmokslo teorija? Nebūkime naivūs: tokiame marketinge nėra nieko naujo. Verslas seniai žino, kad norint didinti prekės pardavimą ir su tuo susijusį pelną, svarbu nuolat auginti prekės poreikį, t.y., paklausą. Aptariamu atveju – ugdyti vaikų „kontraceptinį mentalitetą“.
Be kontracepcijos reikalų, ŠPSS asociacija labai rūpinasi ir abortų klausimais programoje. Vėlgi sutapimas, kad TPTF yra stambiausia aborto paslaugas teikianti korporacija pasaulyje. Jos valdomose įstaigose 2015 m. buvo nutraukta 964 tūkst. negimusių kūdikių gyvybių (beveik milijonas per metus). JAV veikianti TPTF narė Planuotos tėvystės organizacija kasmet atlieka apie 327 000 abortų (beveik milijoną per 3 metus). Pastaroji vien oficialiai uždirba apie 305 milijonų dolerių per metus.
O pernai per pasaulį nusirito skandalas, kad šalia pajamų už abortą ir kontracepciją, JAV Planuotos tėvystės centrai prekiauja abortuotų vaikų kūno dalimis. Pajamos iš šių pardavimų nėra oficialiai skelbiamos, bet JAV juodojoje negimusių vaikų organų rinkoje nepažeistos vaisiaus smegenys gali kainuoti apie 3340 dolerių. Potencialiai iš abortuoto vaisiaus galima išimti ir parduoti 6-8 moksliniams eksperimentams tinkamus organus (smegenis, kepenis, inkstus, širdį, kasą, galūnes, akis). Matematika paprasta – kuo daugiau abortų, tuo TPTF uždirba daugiau pinigų.
Paklausite, kaip tai susiję su lytiniu švietimu? C. Everett, kuri vadovavo keturių abortų klinikų tinklui Teksase, atsako: „Labai paprasta – abortas parduodamas per lytinį švietimą“. Jis sudomina vaikus lytiniais santykiais, pateisina juos, kai naudojama kontracepcija (žr., PSO standartus), ir informuoja, ką reikia daryti „nesėkmės“ atveju.
Nors ŠPSS asociacija bando įtikinti, kad išmokius vaikus naudotis kontracepcija, turėtų mažėti ir abortų skaičius, realybėje yra atvirkščiai. Kadangi PSO siūlomas lytinis švietimas skelbia, jog kontracepcija lytinius santykius paverčia „saugiais“, todėl paaugliai lytinius santykius pradeda anksčiau ir santykiauja dažniau. Tuomet „nesėkmės“ tikimybė itin padidėja, nes saugaus paauglių sekso nebūna. Trumpai tariant, lytinis švietimas kuria rinką ir aborto pramonei.
Dar vienas iškalbingas sutapimas: 15-19 m. amžiaus merginoms statistiškai bene daugiausiai Europoje abortų yra atliekama Švedijoje, kuri pirmoji iš Europos valstybių (dar 1955 m.) įvedė privalomą lytinį švietimą savo mokyklose ir pasiekė beveik didžiausią kontracepcijos vartojimą 15 m. amžiaus grupėje. Šio fenomeno priežastis tiriantys mokslininkai nustatė, jog taip atsitinka dėl „rizikos kompensavimo mechanizmo“, kai rizikinga elgsena nekeičiama, bet priešingai – dar dažniau jai ryžtamasi, nes galvojama, jog naudojamos priemonės apsaugos nuo pasekmių. Todėl vertinant populiacijos mastu, „saugaus sekso“ propagavimas, nėra efektyvus mažinant tiek nėštumų, tiek abortų, tiek lytiškai plintančių ligų skaičių.
Žinome, kad dalis mokinių yra lytiškai aktyvūs ir jiems turi būti teikiama jų amžiui tinkama informacija apie lytiškumą, kontracepciją ir lytiškai plintančias ligas. Visa tai yra numatyta parengtame programos projekte. Tačiau ši informacija negali būti pateikiama taip, kad skatintų ankstyvus vaikų lytinius santykius.
Be to, socialiniuose moksluose yra įrodyta, kad žmogaus pasirinkto elgesio modelis priklauso ne tiek nuo turimų žinių, kiek nuo išpažįstamų vertybių. Atsižvelgus į tai, dabar jau parengtas lytiškumo ugdymo programos projektas šalia informacijos teikimo siekia diegti ir atitinkamas moralines vertybes. Ugdymas turi padėti jaunam žmogui pasiekti emocinę brandą, kuri įgalintų nesirinkti rizikingo elgesio, t.y., lytinius santykius atidėti iki pilnametystės. Mokiniai turi būti ugdomi suvokti lytinius santykius ne tik kaip trumpalaikį malonumą, bet sieti su meile, apimančia įsipareigojimą vienas kitam ir atsakomybę.
Kažkam toks ugdymas kelia pasipiktinimą, bet didesnė visuomenės dalis jam pritaria – net 55 vaikų, tėvų ir šeimų interesus atstovaujančių organizacijų pateikė ministrei A. Pitrėnienei mokslo duomenimis grįstą kreipimąsi, o trys tūkstančiai žmonių pasirašė programos nuostatas palaikančią peticiją.
Galų gale, neapsimeskime naivesniais, negu esame. Galime minėtas sąsajas pavadinti „sąmokslo teorija“, priklijuoti religinio fanatizmo etiketę, bet tai nepaneigs paprasto žmogiškos tikrovės fakto – tuose „kopūstuose“, kur generuojami dideli pinigai, tūno ir atitinkami interesai. Šiuos interesus atstovaujantys „aktyvistai“ turbūt visai nuoširdžiai prisistato kaip jaunimo gelbėtojai, laisvės, lygybės ir pažangos gynėjai. Tačiau į jų teikiamus siūlymus būtina žiūrėti atsargiai.
Svarbu neklaidinti vaikų, kad patikėję „saugaus sekso“ tariamu saugumu, jie negriautų savo gyvenimų.
Autorė yra Laisvos visuomenės instituto direktorė
Labai geras straipsnis. Ir labai teisingas. Ten kur prasideda verslas, ten nelieka vietos doroviniams vertinimams. Verslo esme (bent jau siandienai)- pelnas, ir geriau kuo didesnis. Taigi, kad TPTF ir panasios ‘kontoreles’ rupinasi musu vaikais gali tiketi tik visiskai naivus zmogus (arba uztektinai ‘pateptas’). Ko vertas vien jau straipsnyje minimas atvejis apie JAV ‘Planuotos tevystes organizacijos’ veikla… Vargsta zmones, todel reikia truputi ‘prisidurti’ duonai: prekiauja pasalintu vaisiu ‘dalimis’. Tik pabandykite isivaizduoti: jums priburia kad neplanuotas atvejis, tad nieko blogo ‘istaisyti klaida’ ir pasiplanuoti. O ta ‘klaida’ iseme parduoda dalimis, tipo kaip autominuteje: inkstukai tiek, kepeneles- tiek, sirdele… Besarmaciai. Slykstesnio verslo sunku ir besugalvoti. Aisku musu ‘laisva ir nepriklausoma’ apie tai per daug nesiplete (neesu tikras ar is viso uzsimine).
Ir kas ten sedi toje PSO, jeigu ateina i galva tokios mintys kaip ‘..PSO „nekaltai“ pataria vaikams nuo gimimo (t.y., nuo 0 metų!) iki ketverių metų teikti informaciją apie džiaugsmą ir malonumą liečiant savo kūną, masturbaciją ankstyvoje vaikystėje…nuo šešerių metų vaikai turėtų būti mokomi apie seksualinių santykių priimtinumą, susipažinti su kontracepcijos esme, nuo devynerių – sužinoti apie kontracepcijos naudojimą, nuo dvylikos – apie abortą…’ Nuo ketveriu- masturbacija, nuo seseriu- seks santykiu priimtinumas. Ir visa tai gali patarti doras ir vaiku fizine ir psichine gerove susirupines zmogus? Kas turi detis pas zmogu galvoje, kad jis tokia bjaurasti vaikams prastumineja kaip ‘seksualine sveikata’??? Nuo kada abortas – sveikata, nuo kada kontracepcija (jei kalbeti apie tabletes) sveikata? Tik besarmatis, visiskas besarmatis (svelniai tariant) gali taip isvedzioti. Kazkokia kreivu veidrodziu karalyste, kitaip nepavadinsi. Belieka tiketis, kad siai(iam) ministrei(ui) ir kiek ju dar bebutu ateityje uzteks sveikos nuovokos ir padorumo tokiu bjaurasciu neuzkrauti ant musu mazuju galvu.
Nemazai tiesos del to verslo, bet jeigu gerai pamascius. Kaip ir kur vaikas “apsisviecia” del tokiu dalyku? Ogi is bendraamziu ar kiek vyresniu ir prisisvieca tikrai ne paciu geriausiu budu. Jus klausete apie ka kalbasi mazameciai? O man teko, paklausyt, ka po langais sneka kaimynu vaikai. Tas jusu baisusis svietimas, vienas juokas su snektom kurios ten vyko. O ir teko matyt visokiu neplanuotu vaiku metymu, buitiniu abortu ir panasiu dalyku, kuriu ir dabar nesinori prisimint. Todel as visgi uz toki sivetima. Gal nereiketu nuo tokio amziaus, bet geriau jau tegu jis tai suzino pagal kazkokia programa, valdomoje aplinkoje, o ne is kitu, tokiu pusiau apsiviestu. Kurie ji nezinia kuria kryptimi prisvies. Na, o del poreikio turet lytini gyvenima, atskleisiu mazyte paslapti, jis visalaik buvo pas zmones. Tai gerai, labai gerai. Zmoniu jau 7 milijardai del sito, kas jau ne visai gerai, bet esme paprasta. Tai pats galingiausias poreikis gamtoje. Perduoti savo genetine medizaga kitom kartom. Daugintis. Todel zvelgiant is medicinines puses, geriau jau svietimas, nei chaotiska “savisvieta” su galimom neurozem, kompleksais ir iskrypimais, kurie neretai atsiranda del to, jog zmogus manydamas, jog tai nenormalu, suranda keistokus ar net slykscius tenkinimosi budus. Daugelis seksualiniu maniaku, iskrypeliu ar panasiai, del fiziniu ar psichologiniu dalyku, kaip tik negalejo gyvent normalaus lytinio gyvenimo. Nuo ko jiem stoga nurove. Neretai budavo, jog del religiniu isitikinimu, toks veikejas tai laike nuodeme ir ziauriai su ta nuodeme “kovojo”. Pavyzdziui pjaustydmas ar ziauriai prievartaudamas “pasileideles”. Neprimena kai kuriu naujai atvykusiu? O ten pas tuos “gydytojus-inzinierius”, kaip tik labai grieztai su situ reikalu ir kruva visokiu tabu, psichiniai sutrikimai ir iskrypimai situ pagrindu klesti. Todel darant sita svietima su protu, gerai viska apgalvojus ir pasverus, naudos bus daugiau nei zalos. Galu gale, domekites kaip buvo anksciau. O anksciau nepaisant visokiu draudimu ir tabu. Buvo ir vaikai metomi, ir nesantuokiniai, jau nekalbant apie tai, kad ant sieno vartaliojosi i kaire ir i desine. O seksualini svietima vaikai gaudavo nuo maziausiu metu, nes toje pacioje troboje vaikus ant peciau dare ir juos gimde. Jau nekalbant apie tai, kad gyveno salia gyvuliu ir jokiu paslapciu niekam nebuvo. Nuo 0 metu, abejotina. Bet situ uzsiimt reiketu. Gal maziau bus atiduodama i vaiku namus ar atliekama abortu. Nes bent jau zinos kuo tai gresia ir kaip saugotis. Tuo paciu, veneriniu ligu prevencija, tik pats zmogus gali nuo to apisaugoti. Nes dabartine savisvieta, kada kazka kazkur is kazko girdejo, nieko gero. O gamta saukt pradeda labai anksti ir pries ja kovot kvaila, komunistai bande, nesigavo, tik prikenke visur. Smugi geriau ne atremt, o nukreipt. Jeigu reiskinys yra, o noras idinga savisvieta tikrai yra, tai geriau ja nukreip tinkama linkme. Beje, tais paciais viduramziais buvo savotiska sito svietimo atmaina. Gyvenimas buvo sunkus ir trumpas, todel vaikam aiskino, ko negalima, kodel ir panasiai. Juos ruose vestuvem ir gimines pratesimui. Jus net nesuvokia kaip tai buvo tuo metu svarbu. Per medzius misko nematot. Ir kas blogiausia net nebandot sulyginti kaip tai buvo anksciau i praeiti zvlegdami kaip i kazkokios doros ir tyrumu laikotarpi, ko tikrai nebuvo. Na kazkas gali pasakyt, kad pries simta metu buvo, nebuvo. Paskaitykit to meto klasikus, galiu rekoenduot Jaroslavo Haseko, Saunioji kareivio nuorykiai. Ten nemazai uzuominu, apie to matu dalykus. ir tai nera literaturinis ismislas, vardan romano vientisumo. Anaiptol. Tiesiog taip buvo. Gerai isiziurejus, pamatysit, jog zmones tada buvo tokie patys mulkiai kaip ir dabar, nei geresni, nei blogesni. Ir gere, ir iskypimai buvo. Todel manau, jog gerai pagalvotas, sisteminis svietimas, reikalingas. Tik be krastutinumu zinoma.
‘..bet geriau jau tegu jis tai suzino pagal kazkokia programa, valdomoje aplinkoje..’
Pagal ‘kazkokia’ nereikia. Jei keturmeciui aiskinama kaip suteikti sau malonuma, tai tokiu ‘programu’ nereikia. Matote, programa nelygu programai. Kazkokios programos gal ir reikia, bet keturmeciams tokiu dalyku aiskinti tikrai nereikia, ir tokios programos – tai tiesioginis kelias i ‘deficitinio intelekto’ visuomene.
Kas del aplinkos, tai ji visuomet valdoma. Ir tame nieko blogo ir viskas naturalu, bet… klausimas kokiu tikslu vykdomas valdymas. Zaloti mazamecius (kaip sakoma tai musu ateitis)- atleiskite, bet tai labai ‘specifinis’ valdymas, uz kuri normalioje visuomeneje grieztai baudziama. Siais laikais, deja, Overtono langas jau gerokai praplatintas. … Is tiesu tai nematau net apie ka kalbeti… Tokius monus siulyti mazameciams tegali arba visiki besarmaciai ir iskrypeliai, arba visiski nesusiprateliai (labai gaila, bet tokiu pasirodo pakankamai nemazai yra)
Labai geras straipsnis. Vaikai turi turėti vaikystę, o ne “žaisti” suaugusių žmonių žaidimus.
PSO, formuodamas kūdikių ir vaikų požiūrį į gyvenimą, pasirinko netinkamą tikslą. Pagal juos visų piliečių gyvenime svarbiausia ne dorovinis auklėjimas, ne darbas, pagarba, meilė žmonėms ir Tėvynei, ne mokslo siekimas, o tie nelemti žaidimai.
Kūdikius reikia pradėti mokyti nuo to kas galima, o kas ne.
Straipsnis puikus!
Labai geras trumpas filmukas iš jogų pozicijos ta tema:
https://www.youtube.com/watch?v=QzqYPts8bo4
Ankstyvasis seksas iš principo negali būti saugus, nes paauglio organizmas jam ar nesubrendęs, net jei išoriniai lyties požymiai klaidina. Įžūlus melas, kad vaikus galima išmokyti saugaus sekso. Patraukite rankas nuo vaikų ir eikite šalin nuo jų, nes taip žalojamas ne tik jo organizmas, bet ir trukdoma bręsti asmenybei. Be to, nuslopinami prigimtiniai instinktai, kai vaikas, dar nežinodamas apie seksą, instinktyviai geba save apsaugoti, saugosi, nors nežino, nuo ko. Tiesiog saugosi.
Mano karta gal 5-6 klasėje sužinojo, kad vieni gyvūnėliai iš kiaušinio išsirita, kiti iš ikrų, treti mamyčių pilveliuose auga, nes ten saugiau. Dar vėliau istorijos mokytojo duotame užklasinio skaitymo sąraše radome Longo knygelę „Dafnis ir Chlojė”. Iš jos sužinojome, kad prieš vestuves jaunieji eidavo pas žiniuonę, o toji kažką svarbaus paaiškindavo. Ir tokio paaiškino pakakdavo? Bent jau neteko girdėti, kad tais laikais dėl demografinių katastrofų skųstasi.
Mane šioje situacijoje stebina tai, kad tais laikais, neturėdami nuosavų pilaičių nei apskritai atskirų kambarių būsto, tėveliai gebėjo taip apsaugoti vaikus nuo per ankstyvos informacijos, kad jie iki santuokinio amžiaus nenuvokė nieko šia tema! Tai, ką jaunikis ir nuotaka sužinojo iš žynės, buvo jiems didelė staigmena, vėliau dar ir iki tol nepažinto džiaugsmo suteikusi. Be jokios abejonės tai labai stiprino jų abiejų meilę ir ištikimybę kitam, nes tai ji(s) suteikė tokią laimę.
Šiandien, per visas angas brutaliai besiveržianti informacija atima iš jaunuolių tą netikėtumo džiaugsmą, o į santuoką jie ateina stipriai nusidėvėję, lyg iš „second hand” parduotuvės. Ir už tai jie turėtų būti „dėkingi” mums, nesantūriems ir netaktiškiems, savanaudžiams suaugusiems, išdegusiomis akimis „į pažangą” lekiantiems „auklėtojams”. Nėra didesnio nusikaltimo, kaip atimti iš vaiko vaikystės naivumą ir galimybę nežinoti, kas jo gležną sielą tik sužeisti gali.
“į santuoką jie ateina stipriai nusidėvėję, lyg iš „second hand” parduotuvės” – LABAI taikliai! Ir dažniausiai tai jau toli gražu ne “second” būna. Ko norėti iš santuokos, kai abu viens kitam – -iolikti. 🙂