Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“? (0)

mokslininkai.studentai_smm.lt

smm.lt nuotr.

Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias,

kurios reikalingos jo tolimesniam profesiniam tobulėjimui. Specialistas, turintis tvirtą praktikos ir teorijos pagrindą, yra kiekvieno darbdavio, ieškančio naujo darbuotojo, tikslas“, – įsitikinęs bendrovės „Hi-Steel“ įmonės direktorius Dainius Volskis.

Jo teigimu, praktika turėtų tęstis galbūt net daugiau nei vienerius metus, o jos intensyvumas derinamas pagal reikalingų įsisavinti modulių skaičių. D. Volskis sako, jog universitetai, norėdami paruošti geresnius specialistus, privalo atsižvelgti tiek į teorinę, tiek į praktinę studijų pusę, ieškoti būdų, kaip rinkai pasiūlyti tai, ko reikia.

Sparčiau didėja atlyginimas

Bendrovės „Karbonas“ vykdomasis direktorius Gintautas Jatulis pabrėžia, kad geri universitetai tiek dabar, tiek anksčiau studentams suteikia puikias teorines žinias, tačiau kol kas neskiria pakankamai dėmesio praktikai, todėl absolventai neturi pakankamai kompetencijos iš karto pilnavertiškai įsijungti į darbą ir atlikti pavedamas užduotis.

„Iš savo patirties žinome, jog pakankamai pasipraktikavę studentai jaučiasi labiau užtikrinti savo jėgomis, greičiau įsilieja į kolektyvą bei greičiau pradeda gauti didesnį atlyginimą. Visi darbuotojai atlaidžiau žiūri į jauną žmogų, stengiasi pataisyti jo klaidas ir kartu pasiekti puikių rezultatų“, – teigia G. Jatulis.

Anot jo, studentui atliekant tikslinę praktiką, skirtą konkrečiai darbo vietai gauti, jos nebūtina labai išplėsti – užtenka ir trijų mėnesių numatyto bandomojo laikotarpio.

Dalis studijų – realioje darbinėje aplinkoje

Buvęs švietimo ir mokslo ministras, visuomeninis Kauno mero patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais Dainius Pavalkis, pabrėždamas realios praktikos svarbą aukštosiose mokyklose, sektinu pavyzdžiu nurodo Kauno technologijos universitete (KTU) šiemet startuosiantį pirmąjį Lietuvoje išplėstinės praktikos modelį, suteikiantį galimybę studijų metais įgyti net iki vienerių metų praktinės patirties.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurios pasižymi stabilia ekonomika ir mažu nedarbo lygiu, praktinio mokymo dalis aukštojo mokslo sistemoje yra nepalyginamai didesnė už ekonomiškai silpnesnių šalių. Pavyzdžiui, Austrijoje siekia 11 proc., Vokietijoje 33 proc., Šveicarijoje 38 proc., o Olandijoje net 63 proc. visos studijų sistemos.

Profesorius D. Pavalkis tvirtina, jog būtent dėl tokių Europos Sąjungos šalių rodiklių, jaunų žmonių orientavimas specialybės klausimais Lietuvoje turi gerėti ir tapti priklausomu nuo įgytų ar įgimtų gebėjimų.

„Naudojantis informacinėmis technologijomis, personalizuojant mokymą per dualines ir jungtines programas bei daugiau į praktiką orientuojant aukštąjį mokslą, pasieksime geresnį įsidarbinimo lygį Lietuvoje. Žinoma, dalis akademinės bendruomenės gali prieštarauti, kad į universitetinį išsilavinimą siekiama įdiegti profesinio mokymo elementus, bet kiekvienas kompetentingas specialistas dalį studijų laiko privalo praleisti realioje darbinėje aplinkoje. Tik taip studentas žinos kam yra ruošiamas ir kas jo lauks pabaigus studijas“, – teigia D. Pavalkis.

Praktikai – du semestrai

KTU išplėstinės praktikos modelis nuo naujų mokslo metų bus taikomas pasirinkusiems Aviacijos inžinerijos ir Mechanikos inžinerijos bakalauro studijų programas.

„Studentai turėdami galimybę atlikti išplėstinę praktiką, įgys dar daugiau patirties ir taip pat į studijų procesą atneš tikras žinias, užduotis bei spręs realias problemas. Šios naujovės esmė yra ta, jog po 4 studijų metų Universitete studentas bus įgijęs vienerių metų praktinę patirtį, kuri yra labai svarbi Aviacijos inžinerijos ir Mechanikos inžinerijos absolventams“, – teigia KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Pasirinkus vieno ar dviejų semestrų išplėstinę praktiką, studentas, kaip ir privalomos praktikos atveju, turės praktikos vadovą Universitete ir praktikos vadovą organizacijoje. Priklausomai nuo siekiamų įgauti žinių ir patirties (gilinti jau įgytas žinias, specializuotis tam tikroje srityje ar įgyti papildomų, su specialybe susijusių, žinių), praktiką studentas galės atlikti ir keliose organizacijose. Praktika bus vykdoma pagal tarp studento ir abiejų praktikos vadovų suderintą ir tikslingai sudarytą praktikos planą.

Ateityje ištęstinės praktikos modulį ketinama vykdyti ir kitose studijų programose, taip suteikiant studentams tvirtą praktinį pagrindą prieš žengiant į darbo rinką.

Darbdaviai nori specialisto su patirtimi

Vilniaus verslo ir pramonės asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas, teigiamai vertindamas KTU iniciatyvą skirti daugiau dėmesio pilnavertei praktikai, mano, jog studijas baigę absolventai šiandien neretai atsiduria „mirties slėnio“ gyvenimo etape. Tai laikotarpis nuo to momento, kai žmogus į rankas gauna diplomą, iki momento, kai naujas specialistas pradeda gauti pilnai arba dalinai lūkesčius atitinkantį atlyginimą. Šiuo gyvenimo laikotarpiu universitete įgyta naudinga praktika yra ypatingai svarbi ir suteikia konkurencinio pranašumo.

„Neturėdami darbinės patirties absolventai patenka į naują darbovietę, kurioje toliau mokosi, todėl kurį laiką jų pridėtinė vertė įmonei būna neigiama. Natūralu, jog darbdavys nenori mokėti didesnio atlyginimo žmogui, kuris galbūt tik ateityje pradės teikti naudą įmonei.

Studentai, įgydami praktinės patirties dar studijuodami universitete, „mirties slėnį“ aplenkia dar prieš paliekant savo Alma mater. Turėdamas ne tik žinių, bet ir įgūdžių kraitį, absolventai darbdaviams gali pasiūlyti net tik platų požiūrį ir puikias perspektyvas, bet ir konkrečius rezultatus“, – teigia S. Besagirskas.

Pasak eksperto, reali praktika studijuojant, praktikos vadovų atsiliepimai ar rekomendacijos – pigiausias bilietas skrydžiui į darbo rinką.

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: