Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas

Valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas mokysis nemokamai bei turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas dėl tikslinio studijų finansavimo 2013 metams.

„Pernai įvestas tikslinis studijų finansavimas siekia spręsti dvi nepopuliarioms specialybėms būdingas problemas. Tai, kad gerus konkursinius balus surinkę stojantieji nesirenka kai kurių valstybei reikalingų specialybių ir kad baigusieji studijas nedirba pagal įgytą specialybę. Todėl tikslinis finansavimas numato trišalius aukštųjų mokyklų, darbdavių ir studentų įsipareigojimus, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Toks finansavimo būdas skatina aukštąsias mokyklas aktyviai bendradarbiauti su darbdaviais ruošiant valstybei reikalingus specialistus“ .

Kaip pažymi švietimo ir mokslo ministras, tikslinis finansavimas neišsprendžia studentų motyvavimo problemų. Šių metų patirtis atskleidė, kad ne visi šį finansavimą galėję gauti studentai panoro prisiimti įsipareigojimus atidirbti.

Norinčios gauti tikslinius studijų krepšelius atskiroms studijų programoms aukštosios mokyklos iki 2013 m. sausio 15 d. gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse. Priimant sprendimus atsižvelgiama į konkrečios srities specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Esminį vaidmenį atlieka konkretus darbdavio įsipareigojimas būsimą specialistą įdarbinti ir prisidėti prie jo studijų finansavimo.

Studijų programos, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gauna tam tikrą garantuotą studijų krepšelių skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirenka pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad priimamų į tikslines vietas stojančiųjų konkursinis balas universitetuose negali būti mažesnis kaip „12“, o kolegijose – „10“.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.

Dėl tikslinės studijų vietos studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašo trišalę sutartį. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio neteks ir turės valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.

Tikslinis studijų finansavimas pradėtas taikyti nuo šių metų. 2012 m. aukštosioms mokykloms konkurso būdu iš viso paskirstyta 140 tikslinių studijų krepšelių. Didžiausias jų poreikis deklaruotas policininkų, žemės ūkio, visuomenės sveikatos, treniravimo sistemų ir gaisrinės saugos sektoriuose. Daugiausia tikslinių vietų skirta Aleksandro Stulginskio universitetui – 42, Mykolo Romerio universitetui – 41, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – 31. Įpareigojančias atidirbti tikslinio finansavimo sutartis sutiko pasirašyti 114 studentų: 68 pirmakursiai ir 46 aukštesnių kursų už mokslą mokėję studentai.

Tikslinio studijų finansavimo tvarką galima rasti čia.