Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui

www.technologijos
2014-09-29 08:30:34
1
Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
Bilas Geitsas |  telegraph.co.uk nuotr.
Bilas Geitsas | telegraph.co.uk nuotr.

Mokslo darbų temos nesikeitė nuo 1965-ųjų – užteko išimti žodžius komunistinis ir tarybinis, bendradarbiaujama su keliskart silpnesniais užsienio universitetais, auditorijas užpildo smegenėlių neturintys, tačiau tėvelių pinigėlių nestokojantys žmonės.

Kita vertus, užsienio universitetai ir studentai pernelyg sureikšminami: jei neįstojai į Harvardą, Oksfordą ar kitą pirmos lygos universitetą, gal geriau likti Lietuvoje?

Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ diskusijoje apie švietimo bėdas. Diskusijos dalyviai aiškinosi, ar Lietuvos universitetai išugdo ateities lyderius, kurie geba kurti globaliai sėkmingą ir tvirtą šalį.

Diskusija pradėta Oksfordo stiliaus debatais, taigi pirmiausia pranešėjai gynė nebūtinai savo nuomonę. Jungtinės Karalystės Bato universiteto dėstytojas Ainius Lašas turėjo pasisakyti už Lietuvos universitetų gebėjimus.

A. Lašui susidaro įspūdis, kad užsienio universitetus pervertiname: įsivaizduojame, kad ten ateina pasiruošę, motyvuoti, pakankamai žinių turintys studentai. „Tačiau galiu pasakyti iš savo patirties, nes toje sistemoje dirbu: situacija nėra tokia graži ir rožinė. Iš tiesų ten yra įvairaus lygio studentų. Yra tokių, kurie ateina geranoriškai, yra tokių, kurie bando nusirašinėti. Kai paskaitai kai kurių studentų magistro lygio tezes, skaitosi kaip „Google translate“ programa išverstas darbas.

Visko ten yra, dėl to nereikia to pervertinti“, – aiškino A. Lašas.A. Lašas siūlė nesiskųsti postsovietiškumu, o pasižiūrėti į Estiją: jos pavyzdys įrodo, kad pokyčiai ir reformos švietimo sistemoje galimi ir įmanomi.

Bato universiteto lektorius mato gerų pavyzdžių Lietuvos universitetuose: štai Kauno technologijos universitetas (KTU) padarė gana didelį šuolį. Nors, pasak A. Lašo, universitetas paveldėtas su konservatyvia sovietine mąstymo ir personalo sistema, kol kas žengiami tik pradiniai žingsniai ir temptis dar yra daug kur, tai vienas požymių, kad pokyčiai įmanomi ir mūsų universitetai gali konkuruoti tarptautinėje sferoje.

B. Gatesui Lietuvoje dėstyti neleistų?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas turėjo laikytis kardinaliai priešingos nuomonės. „Pirmiausia universitetų politika yra nukreipta į pinigų pritraukimą, o ne į protingo, kūrybingo žmogaus išugdymą“, – pareiškė S. Besagirskas, priminęs, kad šįmet tik 3 universitetai nusistatė minimalų priėmimo balą, kuris atsijoja silpniausius.

„Ką tai reiškia? Jei aš gerai mokausi ir ateina kažkoks žmogiukas, kuris, sakykime, neturi daug smegenėlių, bet jo tėveliai turi daug pinigėlių, aš su juo sėdžiu vienoje auditorijoje. Mano motyvacija mokytis tikrai nėra didelė“, – sakė ekonomistas. Jo teigimu, nemažai universitetų mokančiųjų pinigus niekaip neišmes. O jei mokytis tingi, rašto darbus galima nusipirkti internete. S. Besagirsko nuomone, universitetuose beveik nėra dirbančių praktikų, asmenybių. Juk, sakė ekonomistas, pats Bilas Gatesas negalėtų dėstyti Lietuvos aukštosiose – jis neturi mokslinio laipsnio. Esą dauguma dėstytojų – žmonės, kurie perskaitė kažkieno knygutes, iš jų parašė vieną savo, pasimokė iš teoretikų ir dėsto būsimiems teoretikams.

S. Besagisrkas atkreipė dėmesį, kad studijuoti neskatina ir stipendijos. Juk atvažiavus iš rajono ir neturint turtingų tėvų, reikės dirbti, o dirbant nebus laiko mokytis. „Vadinasi, studijos – trečiarūšis hobis – dirbu, dirbu, kartais nueinu į paskaitą, išsilaikau egzaminą, nusirašau arba ne, praėjo 4 metai ir turiu diplomą“, – paplitusią schemą nupiešė S. Besagirskas.

Diskusijos dalyvis klausė, ko vertos mūsų jungtinės studijų programos – esą dauguma jų sudaromos su keliskart žemesnio lygio universitetais. Jis šaržuodamas prisiminė pokalbį su vienu universiteto vadovu apie mokslo darbų temų pasirinkimą: esą 1965 m. sugalvojo temas, 1990 m. išbraukė žodžius komunistinis, tarybinis. Taip darbų temos metai iš metų kartojasi. S. Besagirsko nuomone, problema ir su studijų programų atnaujinimu – keičiasi tik pavadinimai – pavyzdžiui, ekonomika tampa inovatyvia ekonomika arba biotechnologijų ekonomika.

Pats S. Besagirskas prisipažino Vilniaus universitete baigęs magistro studijas, tačiau magistro darbe nieko naujo neišradęs – rašė tokia pat tema kaip ir kiti studentai prieš 15 metų, pasiėmė daug daktaro darbų iš Martyno Mažvydo bibliotekos ir iš jų padarė mišinį. „Esant tokiai sistemai, tokiai aplinkai, kaip universitetai gali išugdyti kūrybingą asmenybę? Atskirais atvejais pasiseka, bet, kaip sakoma, ir aklai vištai pasiseka“, – kritiškas buvo ekonomistas.

S. Besagirskas atkreipė dėmesį, kad ir praktikos darbai daugiausia atliekami formaliai – pusė studentų susirenka tik parašus.

Salėje susirinkusiems žiūrovams balsavus, nedidele persvara nugalėjo A. Lašo pozicija. Po debatų laukė diskusija.

Jei ne Oksfordas ar Harvardas, geriau Lietuva?

„Tikrai nepritarčiau požiūriui, kad universitetai orientuojasi į tokią politiką, kuria siekia uždirbti kuo daugiau pinigų − valstybė su tokia universitetų finansavimo sistema juos verčia taip elgtis. Keiskime sistemą – tada iš karto ims keistis ir universitetai“, – tolesnėje diskusijoje sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, KTU rektorius profesorius Petras Baršauskas.

Jis pripažino, kad šiandieninė šalies švietimo politika universitetus skatina šiek tiek pasipinigauti, nes aukštajai mokyklai reikia surinkti biudžetą. Tad vadovai visada būna priversti laikyti lygsvarą tarp studijų kokybės ir pinigų rinkimo. „Kartais pasigendame valstybės įsikišimo, jos strateginio valdymo šiame finansų klausime. Dabar lyg ir sakoma „universitetai, jūs ten susitarkite tarpusavyje“. Universitetai nesusitars niekada, o ypač esant tokiai finansavimo sistemai, nes juos valdys tik interesai“, – kalbėjo KTU rektorius.

Tuo metu žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas kalbėjo apie diplomų malūnus. „Ypatingai po šių metų stojamųjų jaučiuosi stipriai nusivylęs: išsipildė pačios blogiausios prognozės. Demografinė situacija Lietuvoje prastėja ir toliau prastės, apie pusei universitetų negali priekaištauti, bet yra tokių, kur visi jaunuoliai, arba, kaip vadina portalai, diplomų fabrikai – jie Lietuvoje yra, gamina diplomus ir už pinigėlius įteikinėja. Tai didžiulė drama“, – teigė G. Sarafinas.

Jo nuomone, sužinojus šių metų stojamųjų balų vidurkius, galima nugriūti – pavyzdžiui, 2-3 balai iš 10. Ir tokie žmonės ateina studijuoti. „Jeigu priima bet ką, kas kruta, bet ką, kurie turi pinigų – neįmanoma, kad būtų aukšta kokybė. (…) Pusė žmonių ateina motyvuotų, jie nori žinių, o kita pusė – popieriaus“, – sakė „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Vilius Kontrimas baigė Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetus, tad iš vidaus pamatė lietuviškų universitetų virtuvę. Paskui sekė 8 metai versle bei ISM rektoriaus kėdė.

„Mes dažnai esame stotelė, kur žmonės renkasi tarp Lietuvos, tai yra, mūsų, arba užsienio studijų vadybos ekonomikos srityje. Mes turime nemažai tokių, kurie nusprendė likti čia ir dar nemažai tokių, kurie išvažiavo į užsienį, ten pabuvo metus ir grįžo čia – pasakė „Taip, jeigu tai ne Harvardas, ne Oksfordas ir ne pirmos lygos universitetai, tai čia tikrai geriau“, – dėstė V. Kontrimas.

Reikia sukrėtimo – ragina sukilti studentus

Galiausiai diskusijos dalyviai pateikė įžvalgas, ką reikėtų daryti toliau.

G. Sarafino nuomone, įvairioms interesų grupėms reikia sukrėtimo. Pavyzdžiui, studentai galėtų būti aktyvesni ir radikaliai pareikalauti kokybės – rašyti skundus, protestuoti, reikšti nuomonę. Daugiau galėtų daryti ir žiniasklaida – universitetuose viešinti antikokybės pavyzdžius. Redaktoriaus teigimu, turėtų prabilti ir darbdaviai – pasakyti, kokių universitetų absolventais nepasitiki.

G. Sarafinas konstatavo, kad universitetai laukia veiksmų iš valdžios, tačiau politikai laukia, kol keisis patys universitetai. Toks laukimas tęsiasi jau keletą metų.

„Kaip ir minėjau, norint išugdyti lyderius ir pasiekti kokybinį proveržį, reikia modifikuoti finansavimo sistemą, kad ji būtų orientuota į kokybinius dalykus bei sulaukti valstybės įsikišimo“, – siūlė P. Baršauskas. Jis primena, kad net 98 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų sudaro valstybinės aukštosios mokyklos. Taigi, sako P. Baršauskas, akivaizdu, kad be valstybės įsikišimo, proveržio studijų kokybėje pasiekti nepavyks.

Pasak A. Lašo, nėra jokios kalbos: universitetus reikia stambinti. Geriausia tą būtų daryti per finansines paskatas. „Mes tikrai kaip šalis nepakonkuruosime tarptautiniu mastu, jeigu turėsime 45 ar kiek dabar jų yra universitetus tokioje šalyje“, – sakė Bato universiteto dėstytojas.

V. Kontrimo teigimu,visai aukštojo mokslo sistemai keistis padėtų kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris būtų labiau reiklus ir sąmoningas. Valstybės lygmeniu taip pat reikėtų strateginio apsisprendimo: kiek ir kokių tarptautinių studentų, dėstytojų norime turėti, kokios mokslo kokybės mums reikia. ISM rektoriaus teigimu, turi būti aiški vizija, kur norime eiti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  2. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  3. Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje
  4. Lietuvoje įgytas išsilavinimas vertinamas teigiamai
  5. Mindaugas Nefas: Moksleiviai veržiasi studijuoti į užsienį, neišsiaiškinę galimybių Lietuvoje
  6. Lietuvoje atidaryta pirmoji Konfucijaus klasė
  7. ES lyderiai davė politinį pritarimą euro įvedimui Lietuvoje
  8. Pirmą kartą Lietuvoje – pasaulinės Strateginio valdymo asociacijos konferencija
  9. Paminėtas Britų kultūros dvidešimtmetis Lietuvoje
  10. Lietuvoje mažėja rusiškos, daugėja estiškos importuojamos elektros
  11. Vilniuje atidaryta pirmoji Lietuvoje Aktyvioji klasė (video)
  12. „Mokslo sriuba“: Skalūnų dujų Lietuvoje nėra, bet… (video)
  13. Vilniaus kino biuras ragina Finansų ir Kultūros ministerijas neprarasti milijoninių filmavimų Lietuvoje
  14. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  15. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    11 metų ago

    Su didžiausia pagarba prisimenu K.Baršauską, kuris dar 1956 metais, man 41-jų tremtiniui, stojant į KPI per mandatinę, uždėjęs ranką ant peties, davė labai naudingų patarimų. Jų laikiausi ilgai ir neapsirikau.
    Jau 15 metų kaip kurortauju. Savistoviai studijuodamas Lietuvos ikimindauginę praeitį, įminiau daugelį (apie 300) seniasųjų kultūrų šaltinių. Juose atrasta informacija padėjo atrasti III ir IV Žemės fizinius judėjimus. Ir kas toliau?
    Toliau tęsiasi būvusio Baršausko paieška! Kaip į betoninę sieną!
    Kas pasidarė su mūsų profesūra?
    Kai kas kaltins komunistus ir KGB- istus ir būvusį sovietmetį!?
    K.Baršauskas ir J.Marcinkevičius taip pat buvo komunistai, tačiau jie abudu buvo ŽMONĖMIS!
    Kur dabar Žmonės iš didžiosios raidės?
    Atrasti mokslui dar nežinomi geofiziniai judėjimai, parašytos knygos su vyksmo grafikais, su technologinėmis atradimo ir vyksmo schemomis, kurios puikiai paaiškina – kodėl ir kaip Žemėje klimatas kito, kinta ir kįs ateityje!
    Tačiau mūsų universitetams to nereikia!?
    Pasaulis neriasi iš kailio, eina iš proto dėl klimato kaitos, leidžia milijardus vien tam, kad sustabdyti klimato kaitą!? O mes jau žinome atsakymą ir slepiame jį nuo pasaulio daugiabučio sandeliuke!?
    Jeigu, gerbiamieji profesoriai, neturite laiko įsigilinti į šiuos atradimus patys, pavesikte tai padaryti studentams! Būtent tai dar 2004 metais prašiau VU prof. Eugėnijų Butkų, tačiau gavau atsakymą- “Neturime proistorės specialistų, pas mus tiktai dėstoma proistorija”?
    Gal pasikeitųs VU rektoriams per 10 metų pasikeitė ir padėtis VU? Kiek dar laiko nuo pasaulio slėpsime tai, ką galima buvo atrąsti tiktai SENIAUSIOS PASAULYJE LIETUVIŲ KALBOS dėka?!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Mobilioji aplikacija
Lietuvoje

Dviračių ir pėsčiųjų takų kokybei nustatyti pasitelkiamos naujovės

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų
  • DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

Kiti Straipsniai

Automobilių statymas

Vilniuje – automobilių statymo pokyčiai

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Autobusas

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Troleibusas

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Sosnovskio barščių naikinimas

Sostinė skelbia karą svetimžemėms rūšimis

2025 06 25
Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

2025 06 19
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šios savaitės orai džiugins saulėtomis dienomis ir žvaigždėtomis naktimis

Šios savaitės orai džiugins saulėtomis dienomis ir žvaigždėtomis naktimis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai