Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos

Jonas Radziulis, www.alkas.lt
2016 08 03 07:30
3
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos
Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt
zmoniuknygos.lt nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. 1921 m. J. Radziulis išvedė į nepriklausomą Lietuvą 32 šaukiamojo amžiaus jaunuolius, kuriems būtų tekę eiti į Lenkijos kariuomenę. Jis dažnai pereidavo demarkacijos liniją, nukeliaudavo į nepriklausomą Lietuvą, gabendavo įvairią spaudą ir atsišaukimus ne tik lietuvių, bet ir gudų kalbomis. Atneštą spaudą platindavo Rodūnios ir kituose valsčiuose. 1930–1934 m. vadovavo lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Pavalakės skyriui, buvo jo pirmininku. Už lietuvišką veiklą 1920–1939 m. lenkų valdžios keliolika kartų baustas administracine tvarka. 1943–1944 m. ne kartą terorizuotas lenkų Armijos krajovos, sumuštas. Apie 1947 m. J. Radziulis užmezgė ryšius su Krokšlio ir Rudnios apylinkėse veikusiais Merkio Vytauto būrio partizanais. Apkaltintas organizavęs lietuvių pogrindžio grupę ir jai vadovavęs, rėmęs partizanus, platinęs antisovietinius atsišaukimus, turėjęs šautuvą, granatų. 1948 m. vasarą karo tribunolas jam skyrė 25 metus pataisos darbų ir 5 metus tremties. Bausmę atliko Karagandos lageriuose. Grįžęs, iš lagerių, J. Radziulis vėl apsigyveno Pavalakėje, organizavo prašymus, kad Baltarusijoje likę lietuviški kaimai būtų prijungti prie Lietuvos. Už reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1992.10.14 J. Radziulis apdovanotas 5-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi. Mirė 1993.03.18 Pavalakėje. Palaidotas Pelesos kapinėse.

Ištraukos iš dienoraščio:

  • 1913 m. Rodūnios bažnyčioje sulenkėję bajorėliai sukėlė kautynes su lietuviais giedoriais: mušė vyrus, moteris ir mergaites giesmininkes, neleido bažnyčioje lietuviškai giedoti ir sakyti lietuviško pamokslo. Kautynėms vadovavo kunigas Davidavičius. Mušeikoms lenkams – Kriucui, Bernackui ir Remualdui Nosovičiui iš Rodūnios miestelio – jis pasakė: „Eikite zakristijon, paimkite mano lazdą ir muškite lietuvius – vyrus, moteris, mergaites, visus iš eilės!“ Visus nurodymus mušeikos įvykdė.
  • Iškėlus iš Rodūnios kunigą Davidavičių, netrukus atsikėlė kunigas Kochanskis. Klebonavo 1913–1914 m.; kilęs buvo nuo Merkinės. Jis tęsė antilietuviškus darbus, pradėtus kunigo Davidavičiaus. Surinko grupę lenkų mušeikų, kuriai vadovavo bajorėlis dvarininkėlis Bronislavas Henšelis, nors jo diedukas – buvęs Lietuvos pulko vadas. Toji mušeikų grupė per lietuvišką pamokslą bažnyčioje rūkė papirosus, sukėlė riaušes ir iššaukė policiją, kuri areštavo lietuvius vyrus ir moteris, bažnyčios giedorius, iš viso apie 10 žmonių. Suorganizuotoji lenkų grupė trukdyti lietuviškų pamaldų važinėdavo net į kitas parapijas: Nočią, Kalesninkus, Asavą, Eišiškes. Kunigas Kochanskis buvo didelis lietuvių ėdikas. Jo tikras brolis, nužudęs Merkinėje lietuvį kunigą Bakšį, keletą metų slapstėsi pas kunigą Kochanskį Rodūnios parapijoje: aš jį keletą kartų mačiau vaikščiojantį prie Rodūnios klebonijos pastatų ir kieme.
  • 1919–1922 m. Antanas Geležinis, Tomašeko s., lenkų savanoris iš Dubinių kaimo, buvo pasienio sargybiniu Perlojos ruože. Jis gerai mokėjo lietuviškai, buvo vertėju lenkams: iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą. Jeigu perlojiškiai priešinosi kuo lenkams, tarp savęs kalbėdamiesi lietuviškai, A. Geležinis išversdavo jų kalbą ir pradėdavo lietuvius mušti. Tada ir kiti lenkai pradėdavo mušti. Be jokio pasigailėjimo mušė.
  • 1920 m. rudenį lenkai peiliais išpjovė iš bažnytinės vėliavos lietuviškus žodžius: „Karaliene aniolų, melskis už mus“ iš išmetė iš bažnyčios laukan. Šitą gėdingą darbą įvykdė kunigo Kochanskio suorganizuota grupė, prie to prisidėjo visokių rūšių šlėktos ir lenkų savanoriai (osadnikai), kurie 1919 m. kariavo su Lietuva.
  • 1924 m. liepos 15 d. Bronislavas Enšelis, dvarponis, savo dvare sušaukė apylinkės lenkų savanorius ir šlėktas: Geštautus, Vilbikus, Valdonus, Janovičius ir kitus. Buvo pakviesti ir kunigai: Rodūnios kunigas Ščemirskis, Voverkos kunigas Piesčiukas ir Vosyliškių dekanas kunigas lietuvis Jamontas. B. Enšelis buvo susirinkimo vadovas. Jie agitavo žmones panaikinti Pelesos lietuvių bažnyčią ir prijungti Pelesą prie Valdonų lenkų parapijos. Per susirinkimą jie niekino lietuvių kalbą, vadino ją pagoniška, nieko neverta. O viena šlekcianka moteris balsiai rėkė taip: Litewski język pogański! „Lietuvių kalba pagoniška!“ Išgirdęs šiuos žodžius, Vosyliškių kunigas Jamontas rėkiančios šlekciankos paprašė taip: Pokażcie wy swój język, jaki jest twój język, pokażcie, pokażcie prędziutko „Parodykite savo liežuvį, koks yra tavo liežuvis, parodykite, parodykite.“ Po to lenkai susigėdino ir išsiskirstė. Į minėtą susirinkimą buvau atbėgęs ir aš, Jonas Radziulis.
  • 1929 m. birželio 1 d. Rodūnios nuovados viršininkas Olševskis oficialiu šaukimu su antspaudu ir parašu pašaukė mane, A. Lingį ir M. Kanevičienę į nuovadą. Visi trys nuvažiavom į Rodūnios nuovadą. Aš einu pirmas. Padaviau šaukimą budėtojui, o jis nuvedė mane į kambarį, kur buvo viršininkas ir kažkoks civilis. Viršininkas pasakė man atsisėsti ir paklausė: „Kaip tavo pavardė?“ Aš atsakiau: „Radziulis Jonas, Jurgio sūnus“. Tada man viršininkas aiškino: „Valsčiaus knygose tavo pavardė Radziul, ne Radziulis“. Atsakiau: „Viršininke, kad manęs kaime nevadina Radziul, tiktai: Radziulis eina, dirba ir važiuoja“. Viršininkas aiškina man toliau: Pane Radziul, żijmy tak, jak żyslimy po unji Lublina „Pone Radziuli, gyvename taip, kaip gyvenome pagal Liublino uniją“. Atsakiau: „Liublino unija mums nedavė nieko gero, tiktai baudžiavą“. Tada viršininkas supykęs išsiėmė iš kišenės seną juodą nosinę ir, spardydamas ją po stalu, sakė: Litwa lachmanek! „Lietuva – skuduras!“ Dar keikė mūsų Lietuvos Vytį. […] administracija sudarė man bylą, ir gavau 6 mėnesius kalėjimo lygtinai. Taip buvau nubaustas.
  • 1930 m. lenkai uždarinėjo mūsų lietuviškas mokyklas.
  • 1932 m. lenkų administracija uždarė visas lietuviškas skaityklas ir vaikų darželius, atėmė visas lietuviškas knygas. Ji norėjo jaunąją kartą perauklėti, mus sulenkinti, kad jaunoji karta nieko nežinotų apie spausdintą lituvišką raidę. Norėjo iš lietuvių padaryti kotletą ir jį praryti. Ketino Lietuvos žemes Lydą, Gardiną, Baltstogę, Brestą ir Naujapilį paversti Lenkijos kolonija.
  • 1935 m. lenkų policija uždarė religinę Šv. Kazimiero draugiją. Atvažiavo į Pavalakę policininkas ir nuovados viršininkas Olševskis, atsivežė raštą su nuovados antspaudu ir man, Pavalakės skyriaus pirmininkui, perskaitė, kad Pavalakėje uždarytas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Pareikalavo vedamų knygų – narių knygos, kasos knygos, protokolų knygos, pajamų ir išlaidų knygos, pareikalavo Lietuvos etnografinio žemėlapio ir Šv. Kazimiero draugijos Pavalakės skyriaus antspaudo. Viską susikrovė, pasisavino ir išvežė. Aš priešinausi, kad esu atsakingas už šio Šv. Kazimiero draugijos skyriaus turtą. Nuovados viršininkas pasakė taip: „Pasakysi, kad viskas Rodūnios nuovadoje“. Lenkai skyrių uždarė dėl to, kad mes nešauktume susirinkimų ir neruoštume lietuviškų vakarėlių. Taip religinga Lenkija pasielgė su Šv. Kazimiero draugija.
  • 1939 m. neprijungus Rodūnios prie Lietuvos, aš su savo bendraminčiais suagitavau Rodūnios valsčiaus lietuvius ir gudus rašytis važiuoti į Lietuvos Respubliką. Rašėmės dėl to, kad Rodūnios valsčius būtų prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Visi lietuviai rašėsi važiuoti į Lietuvą, taip pat ir Rodūnios apylinkės gudai. Tuo laiku Rodūnioj lietuviškai kalbančių žmonių buvo 75 procentai.
  • 1939 m. Pelesoje mokytojas Varnialo, S. Skavinskis, senosios Pelesos dvarponis, ir kažin koks trečias Pelesoje nepažįstamas asmuo parašė raštelį ir prilipino prie didžiojo akmeninio tilto atramos. Minėtaisis raštelis lenkų kalba skambėjo taip: Litwini, jeszcie sało, pijcie mleko, bo jusz sowiet niedaleko, szykaicie groby, kopaicie doły dla siebie, bo jusz prsychodzi wam koniec życia na ziemi Polskiej. Wracaicie się do Polski i bęcie polakami na zawsze „Lietuviai, valgykite lašinius, gerkite pieną, nes jau netoli sovietai, ruoškitės karstus, kaskitės duobes, nes jau bus baigtas jūsų gyvenimas Lenkijos žemėje. Grįžkite prie lenkų, ir amžiais būsite lenkai.“ Taip lenkai baugino Pelesos parapijos lietuvius, gąsdino rusais, kad lietuviai taptų lenkais.
  • 1943 m. lenkų partizanai iš Armijos krajovos pradėjo šaudyti lietuvius patriotus. 1943 m. balandžio 28 d. nušovė Pavalakėje Boleslovą Rusteiką. Po to lenkų partizanų vadas labai gailėjosi ir sakė taip: Szkoda tego człowieka, że my jego zabili, trzeba było zabić Radziula Jona „Gaila to žmogaus, kad jį užmušėme, reikėjo užmušti Radziulį Joną“. Šitaip vadas pasakė visų Pavalakės vyrų akivaizdoje, įsakė visiems skirstytis po namus ir sunešti, kas ką turi valdiškų daiktų. Aš parėjau namo, o du partizanai atėjo paskui mane į kluoną, labai mane sumušė ir šautuvo buože sulaužė man šonkaulį. Iš viso jie sušaudė 11 asmenų lietuvių: iš Naujųjų Druskininkų – Dominyką Pakulį, iš Senųjų Druskininkų – Joną Žukauską ir Anelę Mečiūnaitę, iš Piliūnų kaimo – Joną Kraunį, iš Pelesos – Vladą Stračinską ir Edmundą Stračinską, iš Dubinių – Leoną Lukaševičių, iš Kivonių – Juozą Adamonį, iš Mažeikų – Antaną Ruselevičių, iš Lydos miesto – Stasį Radecką. O aš likau gyvas kaip ant plauko.
  • 1948 m. gegužės 15 d. gavau „kelialapį“ 25 metams į Sovietų Sąjungos „kurortus“. „Kelialapį“ paruošė antilietuviai S. Kanevičius-Marcelis su sūnum Julium ir dukra Jane.
  • O, Lietuva, o, tėvyne mano brangioji! Išauginai mane, davei man drąsą lietuvišką. Nebaugino manęs demarkacinės sienos, takai, neįbaugino Merkio šaltieji vandenys, spygliuotų vielų tvoros, visokių spalvų raketos, šautuvo šūviai, mirtis. Nuo 1918 m. vasario 16 d. pergyvenau visokias baisenybes. Lydos krašte visur ir už visus brolius ir seseris, brangius lietuvius, stačiau aš savo krūtinę už numylėtą Lietuvą tėvynę. Labai labai apgailestauju, kad mano vargų svajonė neišsipildė…
  • O, Lietuva, o, tėvyne mūsų brangioji, kreipiuos aš į visus Lietuvos sūnus ir dukras. Atkreipkite akis į Lydos, Gardino ir jotvingių kraštus, vargstančius lietuvius, gelbėkite mus. Mes, vargdieniai lietuviai, laukiam kiekvieną dieną ir valandą, kada mums skaisčioji saulutė patekės.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a.
  3. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  4. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje
  6. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  8. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  9. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas
  10. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte
  11. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  12. J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas
  13. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  14. Kinas istorijos ramybėje nepalieka
  15. „Laisvės kovų istorijos“ programa mokyklose bus privaloma
  16. B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas
  17. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  18. T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas
  19. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  20. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Repolonizacija - mūsų išsigelbėjimas! says:
    6 metai ago

    Bent jau taip LRyte teigia Liberalų sąjūdžio narė garbioji p.
    Kotryna Šimaitienė:
    2016-08-20
    „Didžioji mūsų klaida – nevaržomai įsiviešpatavusi rusų kultūra”
    Tikrasis „susirūpinimo” tikslas – paskutinėje pastraipoje
    /lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/didzioji-musu-klaida-nevarzomai-isiviespatavusi-rusu-kultura.htm
    Skaitykite ir gardžiuokitės
    Manyčiau, prieš rinkimus svarbu žinoti, kokią kryptį palaikytų ir įgyvendintų liberalai.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    6 metai ago

    Skaitykite ir tai permanykite. Tai Lietuvos Vyčio gyvenimo kelio aprašymas. Garbė Jam.

    Atsakyti
  3. Puiki pradžia - says:
    6 metai ago

    prisidengus Europos kalbų diena, Vilniuje pakabintos lentelės „ulica Warszawska” ir „Русская улица”.
    Už šią „drąsą” meras nusipelnė rinkimuose dviejų „partijų” balsų? Šis meras tikrai įeis į istoriją…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

2023 01 13
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

2023 01 13
Ukrainos verslininkų valdomos Lietuvos įmonės „Altimus-Tech“ priešlėktuvinei gynybai skirtas paleidimo įrenginys | įmonės nuotr.

Ukrainai dovanojamą oro gynybos techniką Lietuvos institucijos 6 mėn. marinuoja kaime

2023 01 13
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

2023 01 27
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Ką reikėtų žinoti apie duomenų apsaugą internete?

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus
  • Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
13
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

V. Kaziela. Atsargumo kaina

by daiva
2023 01 23
15
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

Po sėkmingo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir kai kurių Rusijos užgrobtų teritorijų išlaisvinimo visiems atėjo palengvėjimas: karas baigiasi, ukrainiečiai laimės, ir...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
1
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) 1863 m. sukilime dalyvavo Punsko ir Seinų krašto visuomenė. Maždaug 5 km nuo Punsko yra Kartuvių kalnas, ant kurio,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Petras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis
Palangoje bus atidarytas šeimoms skirtas lietuviškų pasakų parkas

Palangoje bus atidarytas šeimoms skirtas lietuviškų pasakų parkas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai