Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai.

Indijos ministras pirmininkas savo kalboje pabrėžė Indijos kultūros svarbą šiuolaikiniame konfliktiškame pasaulyje. Indai pasaulį suvokia kaip šeimą. Net ir saulė bei mėnulis indui yra tarsi šeimos nariai. Ministras pirmininkas ypač daug dėmesio skyrė pasaulėžiūrai, kuri skatina rūpintis aplinka, spręsti ekologines problemas. Konferencijoje dalyvavo žymiausi Indijos išminčiai ir šventieji.

Centrinės Indijos valstijos vyriausybės kvietimu konfrencijoje dalyvavo Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės vadovaujama delegacija iš Lietuvos. Konferencijos dalyviai gyvai domėjosi Lietuva, senąja jos kultūra, baltų tikėjimu.

Konferencija buvo skirta ne tik pačios Indijos rūpesčiams, bet ir svarbiausiems tarptautiniams klausimams. Buvo paliestas ir terorizmo klausimas. Prieita išvada, kad tik tokios religinės sistemos, pasaulėžiūros ir kultūros, kurios įtraukia, vienija skirtingus tikėjimus ir net tradicijas, o ne jas agresyviai izoliuoja, gali įveikti terorizmą. Bet tik su sąlyga, kad iš tų tradicijų, kurios save laiko išskirtinėmis, aukštesnėmis už kitas, bus reikalaujama atsisakyti tokių nuostatų, jų viešai išsižadėti. Tas turėtų būti taikoma ne vien islamui, bet ir krikščionims, kurie iki šiol teigia, kad visi ne krikščionys pateks į pragarą, ir t.t.

Bet daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skiriama gamtosauginiams klausimams, susijusiems su gyventojų gausėjimu, aplinkos tarša ir klimato kaita. Prieita išvada, kad susitvarkyti su šiais rūpesčiais įmanoma tik diegiant vertybėmis pagrįstą švietimą. Ir daugiausia čia gali pasitarnauti kaip tik tokios pasaulėžiūros ir tradicijos, kurios remiasi vienybe su gamta ir kurios iki šiol yra dažnai apšaukiamos pagoniškomis, esą menkesnėmis ar net žemesnėmis. Kaip tik indiškoji tradicija parodo tokių agresyvių ideologijų absurdiškumą. Konferencijoje šiai temai buvo skirtas ir atskiras seminaras, kuriame aktyviai dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Jame buvo suteikta galimybė pasisakyti Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei. Krivė ir kiti Lietuvos atstovai pasinaudojo galimybe daugiau papasakoti apie lietuvių etninę kultūrą bei senąsias tradicijas. Etnologė Rita Balkutė konferencijos dalyviams pristatė mokslinius duomenis apie lietuvių dvasinės kultūros reiškinius, kurie turi daug panašumų su senąja indų kultūra.

Lietuvos atstovas Gintaras Songaila, kaip ir kai kurie kiti svečiai iš Europos diskutavo seminare „Medijos ir visuomenės švietimas“. Paaiškėjo, kad Indijos visuomenė susiduria su panašiais sunkumais, kuriuos kelia komercinė žiniasklaida, nieko bendra neturinti nei su realiu visuomenės švietimu, nei su kitais ilgalaikiais visuomenės poreikiais. Konferencijos dalyviai domėjosi Lietuvos patirtimi, kaip valstybė per nepriklausomą fondą remia nacionalinius kultūros ir švietimo projektus.

Plenarinėse konferencijos sesijose, kuriose dalyvavo daugiau kaip trys tūkstančiai delegatų, daugiausia kalbėjo žinomi Indijos ir induizmo išminčiai bei Indijos ir kai kurių kaimyninių šalių – Šri Lankos, Nepalo, Butano visuomenės veikėjai.

Lietuvos delegacijai buvo sudaryta galimybė aplankyti visas Udžaino ir kaimyninio miesto Indoro šventyklas, dalyvauti šventiniuose renginiuose ir religinėse apeigose.