Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos)

www.alkas.lt
2016-04-23 12:01:54
7
Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu.

– Kodėl būtent Jorės šventę pasirinkote nuolat rengti čia Kulionių kaime? Kuo ypatinga, kuo išsiskirianti ši šventė lyginant su kitomis mūsų kalendorinėmis šventėmis?

– Praeito amžiaus 9-tame dešimtmetyje įsijungęs į tautinį etnokultūrinį sąjūdį, keliaudamas po Lietuvą bei kitas baltų žemes bei rinkdamas tautosaką ir etnografines žinias aš, kaip ir daugelis bendražygių, gyvai jutome, kad senasis mūsų protėvių tikėjimas ilgus amžius gyvavęs lietuvių širdyse – neišnykęs. Jutome jį gyvai alsuojant per kaimo žmonių kalbą, giesmių, dainų, pasakų ir padavimų žodžius, per papročius, burtus ir liaudiškus prietarus – gyvus, naudojamus ir tebeveikiančius kasdieniame lietuvio gyvenime.

Rinkome ir kaupėme šias žinias – gaudėme šio tikėjimo, šios pasaulėžiūros dvasią, tad nesitenkinome vien užrašinėdami ir klausydami, bandėme patys pakartoti, atlikti ir pajausti, kaip tai ką atradome, veikia mūsų jausmus, mūsų dvasią. Supratome, kad nykstančius papročius tegalima išsaugoti tik juos perimant ir vėl pakartojant, bandant pajusti jų išganingąjį paveikumą mūsų sielai

. To jau bemaž pusę amžiaus siekiame mes, senųjų protėvių tradicijų gaivintojai ir puoselėtojai – romuviai, susibūrę į Senosios baltų religijos bendriją Romuvą.

O iš visų mūsų tautinio sąjūdžio atgaivintų kalendorinių švenčių man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko būtent Jorės šventė. Prisimenu jos pirmuosius šventimus, berods 1985 metais, ant Karmazinų piliakalnio. Šventė – tai laikas ir vieta. Kai laikas tampa ypatingu reikia rinktis ypatingoje vietoje ir atlikti ypatingus veiksmus – štai kas yra kalendorinė šventė.

Mūsų krašte, man regis, ypatingesnio laiko nei Jorė nėra. Praėjus mėnesiui nuo pavasario lygiadienio, balandžio pabaigoje – iš Dausų suskrenda paukščiai, sprogsta pavasariniai pumpurai, teka beržų sula, prabyla Perkūnas, užkukuoja gegutė…

Pasaulis išsiveržia iš žiemos kalėjimo tvirtovės, – kaip grūdo kiaute įkalintas gemalas staiga sprogimo jėga sudaužo iki tol gyvybę kalinusio kiauto sienas ir prasiveržia į šviesą, kad augtų, lapotų, krautų žiedus ir brandintų vaisius… Šis laikas tikra mūsų pasaulio pradžia. Ją vaizdžiausiai išreiškia jorė – pirmoji sprogstančių pavasarinių pumpurų žaluma. Tai dieviškas laikas.

– Ar šios šventės esmę ir sudaro šių Jūsų minėtų pavasario reiškinių pašlovinimas pagarbinimas?

– Mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai suvokiami kaip savaiminės šventybės per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai. Šventa žemė, šventa ugnis, šventa duona, šventi medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai ir gyvūnai – prigimtinėje lietuvių religijoje suvokiami kaip šventybės įsikūnijimai, kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškų galių.

Tad gimtinės gamtos ir visos gyvasties pavasarinis prisikėlimas čia iškyla kaip Dieviškojo prisikėlimo vaizdinė priemonė. Nušvitęs pavasarinis dangus, nutirpęs sniegas, parskrendantys paukščiai, sprogstantys pumpurai, tekanti beržų sula, pirmasis perkūnas ir kiti regimi ir juntami nuo mūsų nepriklausantys gyvybės pergalės vaizdai reiškiasi kaip patys tikriausi atgimstančių pasaulį prikeliančių dieviškų galių ženklai bei dvasinio prisikėlimo ir atsinaujinimo apreiškimai žmogui. Jų dėka mes galime užmegzti ryšį su šventybės galių šaltiniais ir savo paties sielos gelmėse.

Jorė – tai galimybė, atgimstant gyvajam pasauliui, kūniškai ir dvasiškai atgimti ir mums patiems. Atgimti tam, kad savo gyvenimo kelyje pradėtumėme naują tarpsnį, pasiryžtumėme naujiems didingiems darbams, nukreiptumėme savo gyvybines galias jų vaisiams įkūnyti.

Metinis kalendorinių švenčių ratas – tai žmogaus sielos ratas. Aukščiausiai į dangaus kalną įkopusi Rasos šventės Saulė įkūnija viso kas gyva brandos ir atsivėrimo dangiškajai Dieviškajai šviesai teikiančiai galių siekiamybės žiedams įsikūnyti vaisiais. 

Rudeninis Saulės žemėjimas ir rudens lygiadienio ribos peržengimas – nuteikia ir rengia susitikimui su pasaulį rėpiančia tamsa ir šalčiu, kuriuos turime būti pasirengę išgyventi, iškęsti artėjančiame žiemos kalėjime – susitelkę ties Kalėdinio namų židiniu – mūsų sielos šiluma ir šviesa.

Kalėdų saulė moko susitelkti ir atsispyrus nuo paties žemiausio pragarmių dugno nugalėti – Morę ir sugrįžti į šviesos ir sėkmės kelią – Jorę.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

– Kokie pagrindiniai, svarbiausi veiksmai Jorės šventėje?

– Pats svarbiausias Jorės šventės veiksmas – tai buvimas tuo metu gamtoje ir su gamta. Juk mes patys esame – gamta. Ne kokia nors gamtos dalis, atsidalinusi atsiskyrusi nuo visos gamtos, bet – pati gamta. Tad šito pajautimas ir susitapatinimas su šventa gamta – šventame  laike ir šventoje vietoje – ir yra didžiausia šventės esmė. Šventės dalyviams nesiūlome jokių įprastų kultūrinių programų, aktorių ar dainininkų pasirodymu, koncertų… tiesiog kviečiame atvykti šiuo svarbiu laiku į šventvietę ir patiems švęsti didžiąją pasaulio prisikėlimo šventę.

Per 20 metų jau nusistovėjo svarbiausios apeigos, kurias visi bendrai atliekame Jorės šventėje. Tai, labai svarbi šventės dalis, – šventinė talka, kuomet tvarkome aplinką, skiname pirmąją pavasarinę žalumą ir puošiame šventvietę. Po to būtinai visi einame į kaimišką pirtį, kurioje nuskaistiname savo kūnus ir sielas perkūnišku karščiu ir garais bei beržinėmis vantomis ir tyru vandeniu.

Etnografinėje sodyboje visą dieną triūs amatininkai. Visi norintys galės patys pasigaminti baltišką žalvarinį papuošalą. Šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, archeologinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Galima bus nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų. Bus galima pamatyti kaip pinamos tautinės juostos, marginami šventiniai kiaušiniai – joručiai ir kitų įdomybių.

Į Etnografinės sodybos pirkią kvies fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų „Jore atrakink  Žemę“, Ingos ir Kęsto Samušių iš vilnos veltų dirbinių, Jurgitos Badaraitės šiaudinių Sodų ir Lietuviško Zodiako ženklų parodos. Veiks įspūdinga Romualdo Petrausko paroda „Lietuvių Dievai“.

Pavakaryje bus galima pasimokyti šaudymo iš lanko ir tautinių žaidimų, o temstant, prie didžiulio šventinio laužo pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti atgimstančioje gamtoje. Na, o  naktį kvies naktinis žygis į Kulionių piliakalnį.

Sekmadienį, Perkūno šventovėje užkaičiame apeiginio viralo katilą, kuris kunkuliuoja visą šventę.  11 val. visi šventės dalyviai renkasi Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, o iš ten nešini vėliavomis ir giedodami darnia eisena keliauja į protėvių žygdarbius menantį Kulionių piliakalnį.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kulionių piliakalnyje pagerbiamas Tautos didvyrių atminimas, o jų vėlės kviečiamos įsilieti į švenčiančiųjų gretas. Paskui čia vyks iškilmingos vaidilų ir romuvių įšventimo apeigos.  Senojo baltų tikėjimo tęsėjai – vaidilos prisieks būti verti garbingo Vaidilos vardo ir pasišvęs eiti ir vesti Tautą protėvių pramintu keliu. O kiekvienas pasiryžęs tuo keliu eiti, galės iškilmingai prisiekti ir įsišvęsti į romuvius.

Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio rimtai sukryžiuos gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.

Vėliau nuo piliakalnio atsinešta ugnimi Dangaus šviesulių stebykloje įkuriamas šventinis aukuras ir aukojama didiesiems baltų dievams – Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Čia pagerbiami ir pasveikinami visi, o ypač gavę Jorės, Jorio, Jorigės, Jorūno, Jorūnės, Jurgio, Jurgitos vardus.

Paskui Perkūno šventovėje pašlovinamas dangiškąsis mūsų tautos valdovas Perkūnas. Jam aukojami švenčiančiųjų atsivežti akmenys. Ridenami joručiai. Visus susirinkusius į Jorę, šventės rengėjai vaišina apeiginiu viralu ir jorės kiaušiniene.

Šventė užbaigiama pašnekesiu „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: baltiškos dvasinės patirties kelio paieškos“. Šiame laisvame pokalbyje prie pavakarių stalo šiemet dalyvaus Krivė Inija Trinkūnienė, akademikas hab. dr. Romualdas Grigui, prof. dr. Audrius Beinorius, dr. Dainius Razauskas, alpinistas  Vladas Vitkauskas, orientalistas Vytis Vidūnas, aš ir kiti neskubantys išvažiuoti namo.

– Sakėte, kad Jorėje sceninių pasirodymų ir koncertų neriangiate, bet gi, matau, kad šiemet šventės dienotvarkėje yra numatytas labai populiarios grupės „Skylė“ koncertas?..

– Taip, tai neeilinis išskirtinis įvykis – šventė šventėje.  Šiemet švęsdami Jorę švęsime ir papročio švęsti šią šventę šioje vietoje 20-metį, tad prie darnoje su atgimstančia gamta besilinksminančių pakvietėme prisijungti ir mūsų tautinę gyvastį šiuolaikine muzikine kūryba žadinančius Aistę Smilgevičiūtę bei Roką Radzevičių su grupe „Skylė“.

Jie maloniai sutiko surengti Jorės 20-mečiui skirtą šventinį koncertą, kurio su džiaugsmu ir nekantrumu dabar laukdamas tikiuosi, kad šį neeilinį balandžio savaitgalį patirsime ne tik visos gamtos, bet ir dieviškosios mūsų sielos atgimimo šventę.

  • Jorės šventės lankstinukas [pdf]
  • Jorės šventės plakatas (A3)

2015 m. Jorės vaizdai:

IMG_0647_resize
IMG_0657_resize
IMG_0658_resize
IMG_0661_resize
IMG_0662_resize
IMG_0663_resize
IMG_0669_resize
IMG_0670_resize
IMG_0672_resize
IMG_0688_resize
IMG_0690_resize
IMG_0692_resize
IMG_0693_resize
IMG_0694_resize
IMG_0695_resize
IMG_0696_resize
IMG_0697_resize
IMG_0700_resize
IMG_0711_resize
IMG_0714_resize
IMG_0722_resize
IMG_0724_resize
IMG_0726_resize
IMG_0729_resize
IMG_0739_resize
IMG_0747_resize
IMG_0750_resize
IMG_0752_resize
IMG_0753_resize
IMG_0754_resize
IMG_0761_resize
IMG_0762_resize
IMG_0771_resize
IMG_0777_resize
IMG_0783_resize
IMG_0785_resize
IMG_0786_resize
IMG_0787_resize
IMG_0793_resize
IMG_0804_resize
IMG_0814_resize
IMG_0817_resize
IMG_0819_resize
IMG_0822_resize
IMG_0823_resize
IMG_0827_resize
IMG_0829_resize
IMG_0836_resize
IMG_0842_resize
IMG_0844_resize
IMG_0847_resize
IMG_0849_resize
IMG_0852_resize
IMG_0855_resize
IMG_0856_resize
IMG_0861_resize
IMG_0867_resize
IMG_0869_resize
IMG_0872_resize
IMG_0879_resize
IMG_0881_resize
IMG_0885_resize
IMG_0888_resize
IMG_0892_resize
IMG_0895_resize
IMG_0901_resize
IMG_0911_resize
IMG_0912_resize
IMG_0921_resize
IMG_0925_resize
IMG_0928_resize
IMG_0932_resize
IMG_0938_resize
IMG_0941_resize
IMG_0942_resize
IMG_0947_resize
IMG_0960_resize
IMG_0975_resize
IMG_0982_resize
IMG_0986_resize
IMG_0988_resize
IMG_0992_resize
IMG_1004_resize
IMG_1007_resize
IMG_1008_resize
IMG_1009_resize
IMG_1010_resize
IMG_1016_resize
IMG_1018_resize
IMG_1022_resize
IMG_1041_resize
IMG_1052_resize
IMG_1054_resize
IMG_1071_resize
IMG_1078_resize
IMG_1081_resize
IMG_1085_resize
IMG_1118_resize
IMG_1120_resize
IMG_1127_resize
IMG_1128_resize
IMG_1129_resize
IMG_1131_resize
IMG_1133_resize
IMG_1134_resize
IMG_1167_resize
IMG_1173_resize
IMG_1177_resize
IMG_1179_resize
IMG_1181_resize
IMG_1185_resize
IMG_1188_resize
IMG_1189_resize
IMG_1197_resize
IMG_1202_resize
IMG_1209_resize
IMG_1215_resize
IMG_1219_resize
IMG_1225_resize
IMG_1233_resize
IMG_1242_resize
IMG_1244_resize
IMG_1250_resize
IMG_1251_resize
IMG_1267_resize
IMG_1269_resize
IMG_1273_resize
IMG_1274_resize
IMG_1279_resize
IMG_1289_resize
IMG_1295_resize
IMG_1299_resize
IMG_1301_resize
IMG_1306_resize
IMG_1307_resize
IMG_1310_resize
IMG_1313_resize
IMG_1322_resize
IMG_1326_resize
IMG_1334_resize
IMG_1341_resize
IMG_1342_resize
IMG_1343_resize
IMG_1344_resize
IMG_1345_resize
IMG_1355_resize
IMG_1363_resize

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  2. Romuviai protėvių apeigomis pasitiko Jorę (nuotraukos, video)
  3. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  4. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  5. Lietuvos Romuva kviečia į gamtos atbudimo šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  6. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  7. Jorės šventė šiemet jau 20-tąjį kartą atrakins Lietuvos Žemę ir Dangų (nuotraukos, video)
  8. Kulionių kaime jau 16-tą kartą švenčiama Jorės šventė (nuotraukos, video)
  9. Mildos šventė Londone (nuotraukos)
  10. Perkūno šventė Akmenėje (nuotraukos)
  11. Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video)
  12. J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
  13. „Savaitės pjūvis“ apie Darbo kodeksą ir Jorės šventę (video)
  14. Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ kviečia į pavasario lygiadienio šventes
  15. G. Žiemys. Ugnies ir vandens ženklai indoeuropiečių pasaulio kūryboje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Alaricius says:
    9 metai ago

    Sveikinu visus Gudus su pavasario svente ! Tuo paciu prasau rasyti ir save vadinti ne “senojo baltų tikėjimo puoselėtojai”,o senojo Gudu (Gotu) tikejimo puoseletojai. Mes – VISI GUDAI (VISI GOTAI),baltais buvome pervadinti 1845 metais ir tai buvo vokiecio orientalisto Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811-1881) bjauri “paslauga” mums ,kad iki to laiko,mes visi ,visuose rastuose,visose knygose, vadinami Gudais (Gudden,Gotten,Gudi) ,nuo 1845 m. ,iki siol ,patys save melagingai vadiname kazkokiais baltais. Kiek galima patiems sau meluoti ? Kaip kad, pagal senas lotyniskas,ar vokiskas knygas, Gudu (Gotu) karalius vadinamas vardu ALARIX,ar ALARICUS, o kitos knygos isduoda ,kad visiems Gudams ,jis buvo Karalius Alaricius. Yra rasoma labai daug idomiu dalyku,apie musu kunigaikscius Vytauta (Witaut, Vitoud, Wittolt, Alexander),Skomanta (Skomand),Mindauga (Mindowg ,Mindowig, Mindowe) ir kitus…. Goglinti “Google Boogs” ir skaityti kas yra rasoma realiai pasaulio bibliotekose egzistuojanciose 500-600 metu senumo knygose.

    Atsakyti
  2. Karolis Naukelis says:
    9 metai ago

    Alariciui, pats neskiri gotų nuo gudų. Gotai yra vakariniai lietuviai, gudai yra rytiniai lietuviai. Vartodamas gutai nepaliesi vakarinių gotų ir atvirkščiai. Baltai aprėpia ir gotus ir gudus yra priimtinas žodis. lyvis

    Atsakyti
  3. Perkūno Paukštis says:
    9 metai ago

    Labai nemėgstu šalčio. Atėjusi žaluma ir šiluma – tai didžiulė Šventė, ne tik kūnui, bet ir sielai…
    Džiugu matyt, kad Pagoniukai visa Tai dar ir pašventina.
    Va čia tai jėga !

    Atsakyti
  4. Alaricius says:
    9 metai ago

    Karoliui-
    Dristu papriestarauti,nes tai ka esu skaites senosiose knygose ,rodo ,kad Gudais buvo vadinamos visos Prusu ir dabar taip vadinamu Baltu gentys. O Gotais (Goten) ,Gudus vadino vokieciai,tiksliau Gudai, senuosiuose rastuose buvo vadinami ir Gudden,ir Goten,ir Gotones,Getones,Geten ,nors tai reiske viena ir ta pati. Pvz. Italai gudus vadino Gudi. Nesiruosiu nieko isgalvoti ir iskraipyti,jeigu jus zinote geriau – malonu. Bukime teisingi. As esu labai laimingas jau vien tik del to,kad jus pripazinote ,kad Baltai ,yra tie patys Gudai bendrai paemus. Dar laimingesnis buciau,jeigu tai pripazintu ir kiti… Yra “Google Books” ,visi galite semtis is ten isminties ,jeigu suprantate Vokieciu,arba Lotynu kalbas.

    Atsakyti
  5. Karolis Naukelis says:
    9 metai ago

    Alariciui, jūsų paminėti gudai, gotai, geten (getai) yra skirtingos priklausomybės, juos negalima suplakti į vieną ir juos visus apjungia žodis baltai. lyvis

    Atsakyti
  6. Alaricius says:
    9 metai ago

    Jeigu jus manote ,kad gudus apjungia zodis Baltai ,pateikite man nors viena istorine knyga,kaip pavyzdi,parasyta iki 18 amziaus,kur gudai,getai,gotai,arba lietuviai ir prusai ,butu vadinami Baltais. Galiu pasiulyti panagrineti ,pvz. 25 puslapi “Alt und neues Preussen”.Knygu yra labai daug,jeigu turite tam laiko. – https://books.google.de/books?id=QSFhAAAAcAAJ&printsec=frontcover&dq=Alt_und_neues_Preussen&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Rimgaudas apie Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet
  • Rimgaudas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Kažin apie „Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“ | etnosportas.lt nuotr.

Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“

2025 06 30
Ekskursijos Panevėžyje

Šią vasarą – į Panevėžį: kultūra, ekskursijos ir pasivaikščiojimai su vietiniais

2025 06 09
Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Lietuvių mitologija“

Atidaroma Virginijaus Kašinsko paroda „Lietuvių mitologija“ Zyplių dvare

2025 06 04
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Derybos?

J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

2025 05 17

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Rimgaudas apie Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet
  • Rimgaudas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Kažin apie „Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos
  • P.Skutas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Naujausias režisierės Giedrės Žickytės filmas įvertintas prestižiniu apdovanojimu

Naujausias režisierės Giedrės Žickytės filmas įvertintas prestižiniu apdovanojimu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai