Praeitą savaitgalį Anglijos žemėje, Londone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko lietuvių Meilės Deivės Mildos vardu pavadinta Meilės Šventė, kurią surengė Anglijos Lietuvių Romuva. Pati Deivė Milda Šventei parinko gerą orą, tikėdamasi sulaukti Meilės kupinų, jos ieškančių ar jos pasiilgusių lietuvių.
Nešini būgnais, kanklėmis, pačių gamintomis vaišėmis ir, svarbiausia, gera nuotaika vedini, į Putney Heath miškelį, savo žaluma ir Dvasia taip primenantį Gimtąją Žemelę, susirinko pulkas pačių gyvybingiausių tautiečių. Didžioji dauguma vilkėjo pačių pasisiūtais puošniais baltų rūbais, tuo džiugindami bendraminčių ir atsitiktinių praeivių akį bei suteikdami Šventei pakilumo ir taurumo.
Uždegus šventinį Aukurą ir palabinus mūsų Dievus ir Protėvius, skambant kanklėms linkėjo vieni kitiems Meilės ir Skalsos, užgerdami namine gira iš vieno kaušo. Ar bereikia pasakoti, kiek linksmų dainų tą popietę buvo sudainuota, kiek smagių ratelių ir žaidimų sušokta! Netrūko tądien ir skalsių vaišių, prie kurių visi susėdo po svaigulingų šokių. Gardžiuodamiesi
Saulei vis labiau riedant vakaruosna iš sielą ir akį gaivinančios žalumos į ošiantį didmiestį susirengė ir darnus lietuvių būrys. Kaip įprasta, po tokių renginių dažniausiai nebūna noro greitai skirstytis, tad dar ilgai viena po kitos buvo traukiamos Dainos.
Iki kitos šventės, iki Rasų, kai vėl suliepsnos Lietuvių laužai ir į Dangų kils širdingų Lietuvių Dainų garsai.
saugoti savo lietuviškumą būnant užsienyje yra labai sveikintinas dalykas. bet svetimoje žemėje atlikinėti apeigas pagal tradicijas, kurios svetimos tai žemei??? ar tai nėra savotiškas satanizmas. Romuva yra Lietuvoje, baltų žemėse, o ne kažkur anglijose. Anglijoje tebūnie tautinis sambūris, o ne Romuva.
įsivaizduokite, kad iš Afrikos atvažiavę studentai besimokantys Lietuvoje nuvažiuotu į Kernavę ir šoktų ten savo ritualinius šokius. kaip jums toks vaizdelis?
Londone, Hyde parke, praėjusią vasarą vyko šventinis Baltijos Kelio paminėjimas. Sutikau moterį gimusią Kanadoj. Ji puikiai kalbėjo lietuviškai. Skaityti ir rašyti moka lietuviškai, nes jos tėtis ir mama kilę iš Lietuvos Kanadoj gyvena. Ji pasakojo, kaip karo išblaškyti lietuviai Kanadoje nuogąstavo, kad iškils pavojus lietuvių kalbai, svetimšalių agresoriams valdant Lietuvą. Bendruomenė svetur kūrė šeštadienines lietuvių mokyklas, saugodami lietuviškumą.
Anoniminiam klausimui. Romuva yra mūsų bendruomenės sambūris.
Nors ir bailys (parašyti savo vardą) nebijok, lietuviai nestato gremėzdiškų pastatų, kaip daro tai agresyvios religijos (savindamosi žemes) Lietuvoje statydamos božnycas, mečetes, sinagogas. Lietuviai yra draugiški gamtai ir svetur saugodami lietuviškumą. Lietuviai laikinai gyvena svetingoj šaly draugiškai ir darnoje su gamta.
O labai gera, kad atlieka kitoje valstybėje mūsiškas apeigas ir papročius, žemė yra viena vientisa tik suskirstyta teritorijomis, o tai jau žmonių kūrinys, o jokio skirtumo kur ir kokios kultūros bebūtų, o savas apeigas reikia atlikti, o nebūriuotis. Beje kažin ar kitataučiai važiuotų į tokias vietas kaip Kernavė ir panašiai ir atlikinėtų savas apeigas, nebent tai turėtų būti panašios pasaulėjautos šventikai, bet tikrai užsienietis nenutuokiantis apie gamtos pajautą ims ir atlikinės apeigas tokiose vietose.
Straipsnyje rašoma:
“…Meilės Šventė, kurią surengė Anglijos Lietuvių Romuva.” – ŠVENTĖ
“Uždegus šventinį Aukurą ir palabinus mūsų Dievus ir Protėvius…” – ŠVENTINIS AUKURAS ir DIEVŲ PALABINIMAS
“Gardžiuodamiesi įvairiausiais su Meile paruoštais skanumynais…” – POKYLIS
“Kaip įprasta, po tokių renginių…” – RENGINYS
‘Algi, Dievų siųstas’, kodėl manai, kad buvo atliktos APEIGOS?
Susirinko tautiečiai, linksmai praleido laiką, pažaidė “pagonis” – šaunu, bet su protėvių įsitikinimais tai neturi nieko bendro.
Nežsiutink Dievų 🙂
Tu Kemblį kaip visada kabinėtis telinkęs, tai paminėjau nes ritualai vienoki ar kitokie yra atliekami, ir tai nežaidimai kaip tu čia įvardiji, o rimti dalykai vyksta, nebūtinai turi viskas būti vienas prie vieno kaip senovėje, svarbu. kad patys žmonės turėdami ir dar kiek atsimindami iš pasąmonės, tęsia ir kuria bei papildo papročius ir apeigas. Jeigu nežinai mano vardo reikšmės tai pasiskaityk vardynuose sužinosi. Žmonės tai daro iš pajautos, o ne iš vaidybos, nors galima pasakyti gyvenime kiekvienas kažką tais vaidiname. Bet aš čia ne apie tą vaidinimą, o apie tikrus iš žmogaus vidaus einančius pajautimus ir atliekamus ritualinius ir papročių veiksmus, tad nereikia dviprasmybių rašinėti. 🙂 Geriau eitum kokį gerą darba nuveiktum negu tuščiai kaip visada pasikabinėtum. 🙂
Pakartosiu: “Neužsiutink Dievų :)”
Rašiau su klaida, kad atkreiptum dėmesį į savo klaidą ‘siūstas’ (nėra tokio žodžio mūsų kalboje), tad atidžiau skaityk ‘vardynuose’ 🙂
Ir labai nesierzink, iš tavo ‘pasąmonės’, gal iš ‘pajautos’, lenda RITUALAI ir RITUALINIAI VEIKSMAI.
Keista, kai žmogus pradeda nesuprantamomis kalbomis kalbėti… Pasišaipiau, kad nekviestum kokio ‘egzorcisto’ 🙂
Priekaba tikras esi :D, dediesi daugiau žinąs negu kiti, tad neaiškink kiekvienam ką ir kaip turėtų daryti, nes kiekvienas žmogus yr skirtingas ir savaip suprantantis ir jaučiantis, o ne pagal tavo standartus gyvenantis gali ir toliau teorijas savo rašinėti man tas pats, gaila, kad tokiam kaip tu priekabai per daug savo laiko skyriau. 🙂
Ir nustok Kembį trolėjimu užsiimti nes toks ir esi internetinis trolis, p asiguglink jeigu nežinai kas tai yra.
Linkėjimai Londono Romuvai nuo Vilkaviškio Romuvos 🙂
Labai ačiū, Algi! Labai džiaugiuosi, kad ir Vilkaviškyje yra Romuva. Judėkime, krutėkime, brangūs Baltai – vieną dieną ir vėl apsijungsime vieningai kaip senaisiais laikais ir sutarsime vieningai dėl Tautos ateities visuotinėje Krivūlėje. O Kembliui galiu tarti, kad patsai smarkiai klystas teigdamas, kad tai žaidimai. Tai yra labai rimtas kultūrinis judėjimas, kuris gimė ne prieš mėnesį ir ne prieš metus – pritraukiantis vis daugiau ir daugiau pasiklydusių Lietuviškų sielų į darnų sambūrį, kuris ne tik aktyviai gyvena Protėvių tradicijomis, tačiau ir suakumuliuoja šiuo metu taip smarkiai išsiblaškiusią energiją. Lietuviai net tremtyje svetimose žemėse pajaučia Protėvių kvietimą ir Kelią, kuriuo turi eiti. Tegul bus pagarbintas Perkūnas! Beje, Algi, šių dienų Lietuvių gramatika liepia žodį “siųstas” rašyti ne su ū, bet su ų, tad reiktų pasitaisyti dėl visų priekabių tautiečių šventos ramybės.
Vilkaviškio Romuva dar labai jauna, po truputį tik vienas kitas į ją kol kas te užklysta, nes manam krašte žmonės per daug savuos kiemuos yr užsikuitią, bet po truputuką žmonės bunda ir su džiaugsmu bei meilia juos priimu į ją 🙂
Pasvarstant, didžiausią gyvenimo dalį miestiečiams tenka praleisti gyvenant visad paaiškinamuose tvarkinguose kiekviename žingsnyje taisykliniuose niekuose ir, kas baisiausia, be Žemės, be meilės Jai, o tik su Jai belikusiu baisiu repeticiniu ilgesiu. Paprastas, atrodytų, turėtų būti kasdieninis kasdien sudvasintas prisilietimas prie Jos – belieka tik belikusia repeticine laime ir vos ne anapusybine kartą metuose švente.
——–
Pastebėjau keistumą – kuo labiau susigyvenama su Žeme, tuo dažniau žvilgsnis kyla dangun. Taryt, Žemė visad turi dausų horizontą, kuris su Ja visad liečiasi ir tuo pačiu – vis dar Perkūniškais mumis.
Būtų gerai, kad jie grįžtų į Lietuvą.
Tik vargu ar taip atsitiks.
Kai kurie sugrįš, kai kurie liks.
Sugrįš visi, jei draugiškai visi kartu kursim saugią Lietuvą.
Istoriškai meilės deivė Milda nėra patvirtinta. Tad ir jos šventimas yra pseudo 🙂
Bumblowskio paprašyk, gal patvirtins “istoriškai”. Vargeli, koks primityvumas, patvirtinimo reikia :D:D
Primityvumas yra priimti viską aklai, kas yra rašoma/šnekama ;). O dar labiau primityvu nesidomėti
Labai lietuviškas straipsnis, tik įdomu ar jo autorius žino, ką reiškia žodis “skalsu”??