Liberalai ir socialdemokratai kviečia į referendumą, kuris neįvyks?

Kovo 30 d. Seimo Europos informacijos biure vyko apskirtojo stalo diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“. Diskusijos iniciatoriai – Seimo Konstitucijos komisija ir Liberalų frakcija. Beje, pastaroji inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama pašalinti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, draudžiančią dvigubą pilietybę, ir nustatyti, kad „Lietuvos respublikos piliečiai pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.“

Diskusijoje dalyvavo įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, žiniasklaidos, mokslo institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Nepaisant to, kad šia tema diskutuojama daugiau kaip dvidešimt metų ir ji labai aktuali emigracijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, dvigubos pilietybės klausimas,  lyg per mėnulio pilnatį visu aštrumu iškyla prieš kiekvienus artėjančius rinkimus.

Diskusiją įžanginiu žodžiu pradėjo Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė. Ji apgailestavo, kad Konstitucinis Teismas kartą ir visiems laikams nurodė, jog dvigubos pilietybės atvejai (ATSKIRI ATVEJAI), pažymėti Konstitucijos 12 straipsnyje, gali būti tik išimtiniai ir labai reti, tad nėra kito būdo patenkinti išeivijos lūkesčius turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes, kaip tik keičiant minėto Konstitucijos straipsnio redakciją. Kadangi šį straipsnį galima keisti tik referendumu, reikėtų vieningai sutarti ir jam ruoštis kartu su artėjančiais Seimo rinkimais.

Ta proga diskusijos dalyviams buvo išdalinti Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, kurie rodo, jog dvigubai pilietybei pagal suformuluotus apklausoje klausimus pritaria nuo 41 iki 60 proc. gyventojų.

Pranešimą, „Kodėl stringa referendumo organizavimas“ turėjęs perskaityti Seimo narys Arminas Lydeka į apskritojo stalo diskusiją neatvyko. Todėl žodį tarė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) primininkas Zenonas Vaigauskas.

Jis pateikė diskusijos dalyviams anksčiau surengtų referendumų Lietuvoje apžvalgą. Pažymėjo, kad  trys referendumai, surengti nepriklausomybės pradžioje (1991 02-09; 1922 06 14 ir  1992 10 25 ) buvo sėkmingi, tačiau vėlesnieji neįvyko arba juose nepakako dalyvavusiųjų balsų iškeltam sprendimui priimti. Paskutinis sėkmingas referendumas įvyko 2003 metais dėl narystės (stojimo) į Europos Sąjungą. Po to buvo surengti dar  trys referendumai. Du iš jų konsultaciniai. Tačiau nė viename iš jų nepavyko pasiekti pageidaujamo rezultato dėl tų pačių priežasčių – du neįvyko dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus, o viename nepakako pritarusiųjų siūlomam sprendimui.

Diskusijoje Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas, „Pozicijos“ redaktorius Vytautas Budnikas išdėstė nuomonę, kad siūlomo referendumo rezultatai yra nuspėjami. Norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatas būtina, kad į referendumą atvyktų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tačiau sprendimas dėl jame siūlomo klausimo gali būti priimtas ne referendume dalyvavusiųjų balsų dauguma, o tik tuomet, jeigu sprendimui pritartų daugiau kaip pusė piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje rinkimuose ir referendumuose dalyvauja maždaug 52 proc. rinkėjų. Taigi norint, kad sprendimas dėl dvigubos pilietybės būtų įtvirtintas, į referendumą turėtų atvykti ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos rinkėjų ir visi jie kone vienbalsiai pritartų įstatymo projekte siūlomai dvigubos pilietybės formuluotei. Tačiau iš diskusijos dalyviams pateiktos gyventojų apklausos medžiagos matyti, kad dvigubai pilietybei pritartų  daugiausia 60 proc. gyventojų. Todėl norimam  rezultatui pasiekti į referendumą turėtų atvykti ne mažiau kaip 79 proc. rinkėjų. Tai mažai tikėtina, nes paskutiniame sėkmingame referendume, kuriame gautas rinkėjų pritarimas siūlomai formuluotei (dėl stojimo į ES), dalyvavo 63 proc. rinkėjų. Nors valstybė pasitelkė  visas agitacines priemones: balsavimas vyko ne vieną (kaip įprasta), o dvi dienas (pirmąją dieną į referendumą atvyko vos 25 proc. rinkėjų), balsuoti buvo leista ir tiems, kurie neturėjo paso, o tik rinkėjo pažymėjimą, kviečiant balsuoti per radiją ir televiziją buvo skelbiama, jog rinkimų apygardose dalijami lipdukai, su kuriais „Maxima“ prekybos centruose už 1 centą galima nusipirkti butelį alaus, šokoladuką arba skalbimo miltelių.

V.Budnikas klausė, ar būsimajame referendume taip pat ketinama pratęsti balsavimo laiką iki dviejų dienų, ar bus nuolaidos alui ir skalbimo milteliams. O gal tokios iniciatyvos turėtų imtis emigrantai?

V. Budniko nuomone, tikslingiausia siekiant padėti emigrantams išsaugoti dvigubą pilietybę, pakeisti Referendumo įstatymo nuostatą, kurioje Konstitucijos 12 str. keitimui reikalaujama daugumos rinkėjų sąrašuose įrašytų piliečių pritarimo – pakaktų referendume dalyvavusiųjų daugumos pritarimo.

Z. Vaigauskas apgailestavo dėl dalijamo alaus ir skalbimo miltelių 2003-ųjų referendume. Jo nuomone, Seimas referendumui galėtų nustatyti dviejų dienų balsavimo trukmę. O keisti Referendumo įstatymą gali tik įstatymų leidėjas, todėl šio klausimo nekomentavo.

Seimo narys  Vytautas Matulevičius pakvietė daugiau agituoti ir kviesti į referendumą, pažymėdamas ir galimas neigiamas jo pasekmes, primindamas Krymo aneksiją.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė pritarė nuostatai, jog referendumo rengti negalima, nes jau dabar aišku, kad jo rezultatai bus neigiami. Ji pakartojo ankstesnius PLB siūlymus, kuriuos įgyvendinus  PLB referendumui pritartų: 1) jei būtų  pakeistas Referendumo įstatymas, 2) įvestas saugumą užtikrinantis internetinis balsavimas ir 3) pasiektas visų parlamentinių frakcijų susitarimas. Neįgyvendinus šių sąlygų, referendumas turėtų būti rengiamas ne anksčiau kaip 2019 m. kartu su savivaldybių tarybų arba Prezidento rinkimais.

Paminėjus internetinį balsavimą, dalyviai susiginčijo. Vieni teigė, jog tai pakankamai pavojinga, nes pažeidžiamas balsavusiojo valios slaptumas – šiuo metu netgi vyrui su žmona draudžiama kartu eiti  į balsavimo kabiną.  Kiti išreiškė nuomonę, kad balsavimas internetu pagausintų dalyvių skaičių, nes emigravusieji nedalyvauja rinkimuose ir referendumuose ir dėl to, kad norint patekti prie balsadėžių Lietuvos ambasadose, jiems  neretai tenka įveikti 200 kilometrų atstumą.

Pastarąją nuomonę paneigė Z.Vaigauskas, paaiškinęs, kad rinkėjas bet kurioje vietoje elektoriniu paštu gali paprašyti atsiųsti jam balsavimo biuletenį. Lietuvos ambasados ir atstovybės šį darbą atlieka nemokamai, netgi prideda voką su pašto ženklu atgaliniam biuletenio siuntimui Lietuvos atstovybei.

Atsakydamas į klausimą dėl Referendumo įstatymo pakeitimo Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pastebėjo, kad norint pakeisti referendumo įstatymo nuostatą dėl Konstitucijos 12 straipsnio (pakeisti į referendume dalyvavusiųjų balsų dauguma) taip pat būtina surengti referendumą, nes Konstitucijos 148 str. yra nurodyta, jog tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos. Taigi atsidūrėme uždarame rate. Tad vienintelė išeitis – ryžtis surengti referendumą ir visiems aktyviai kviesti rinkėjus jame dalyvauti.

Seimo narys Linas Balsys pastebėjo, jog yra dar vienas kelias. Jo nuomone, organizavimas referendumo, kurio rezultatai iš anksto nuspėjami, tėra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas ir Seimo liberalų frakcijos priešrinkiminė reklama. Konstitucinis Teismas (KT) sukėlęs šią sumaištį, turėtų ją išsklaidyti: užuot nustatęs, koks įstatymas ar teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, KT imasi aiškinti, kaip Seimo nariai turėtų elgtis ateityje. Pastaruoju metu priimtos pilietybės įstatymo pataisos išplėtė Konstitucijos 12 str. įtvirtintą „atskirų atvejų“ sąvoką. Ir nieko nenutiko. Todėl „atskirus atvejus“ galima traktuoti dar plačiau ir dėl to nereikėtų labai nuogąstauti.

Šiam teiginiui paprieštaravo konstitucinės teisės specialistas VU docentas Vaidotas Vaičaitis:  KT nutarimų teiginiuose reikia ieškoti logikos, – visi teiginiai turi pagrįstą motyvaciją.

Seimo narys Egidijus Vareikis pasidalijo informacija apie plūstančius emigrantų skundus.

Diskusijoje kalbėta ir apie emigracijos iššūkius, pasikeista nuomonėmis dėl galimos dvigubos pilietybės grėsmės Lietuvos valstybei, aptartos priežastys, kodėl siūloma vienokia, o ne kitokia referendumo klausimo formuluotė.

Ji baigėsi be aiškaus sutarimo.  Patvirtinta, kad tik referendumu galima įtvirtinti  dvigubos pilietybės institutą, bet referendumo rezultatai jau dabar nuspėjami. Nepaisant to referendumo iniciatoriams pritarianti Seimo narė B.Vėsaitė ragino visus būti optimistais ir siūlė kviesti žmones į referendumą…