Kai per televiziją kalbančios galvos su užsidegimu ima aiškinti apie lenkų tautybės piliečių pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose ir dvikalbius gatvių užrašus, pagalvoji, ar tai strateginis ir šiuo metu svarbiausias Lietuvos klausimas pradedant dirbti naujai Vyriausybei. Tarsi vyksta porinkiminis pasirodymas, kas aršiau tuo klausimu pasisakys, atrodytų, protingų žmonių, bet… Čia imi ir susimąstai, ar jie kada nors skaitė Lietuvos Konstituciją, ar žino, kad Lietuva turi Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, ar suvokia, koks Konstitucinio Teismo išaiškinimas buvo priimtas pavardžių rašybos klausimu ir kas jame parašyta. Kaip žmonės sako, tarsi kažkada buvo girdėję kažkurioje bažnyčioje skambinant bet…
Rimtai nepagalvoji apie tokius kalbėtojus, skleidžiančius aršų antilietuviškumą, lyg jiems būtų pavesta atidirbti už numatytą iš anksto ir gerai apmokėtą paslaugą. Ar bereikia tuo abejoti? Labai akivaizdu, kad jie, tarsi atgimę želigovskininkai, bandys brėžti demarkacinę liniją per Lietuvą. Kokiomis teorijomis, instrukcijomis vadovaudamiesi, patys prieš save, savo tautą, jos įstatymus eidami, jie tai ruošiasi daryti?! Natūraliai kyla toks klausimas, kai raudonųjų jėgų, siekiančių įtvirtinti lenkų autonomiją Vilniaus krašte, užmačioms taip akivaizdžiai talkinama, kai antrąjį Kosovą ar Padniestrę rengiamasi įteisinti, vadovaujantis prosovietiniu skaldyk ir valdyk principu, atėjusiu iš Romos imperijos laikų. Gerai žinome, kad neįvykdytos visos autonomijos kūrimo sąlygos, nes trūksta dvikalbių vietovių ir gatvių pavadinimų bei įrašų lenkų kalba lietuviškuose pasuose.
Dėl autonomijos siekių nekyla abejonių, kai šitaip daroma tik dėl lenkų, nes Lietuvoje gyvena ir rusai, ir ukrainiečiai, ir baltarusiai, ir totoriai, ir karaimai, ir kitos etninės mažumos. Kadangi Vilniuje prieškario laikotarpiu gyventojų daugumą sudarė žydai, nuosekliai mąstant, sostinės gatvių pavadinimų lentelių antroji kalba turėtų būti žydų…
Keistas toks iš Seimo narių sklindantis žmonių kiršinimo ir skaldymo būdas bei noras pasirodyti tarsi pranašesniais. Labai įdomu, iki kurios Lietuvos vietos ta naujoji demarkacinė linija bus brėžiama, kai lenkais vadinamų tuteišų yra ir Dzūkijoje, ir Kaune, ir Kėdainių bei Jonavos rajonuose, taip pat kitose vietose, kur buvo gana daug dvarų. O kaip su „Orlen“ Mažeikiuose, kai įmonėje dirba tikrų tikriausi lenkai, atvykę iš Lenkijos?!
Blaiviu protu nesuvokiami į valdžią atėjusių socialdemokratų lozungai, tarsi jie būtų atėjūnai, nekenčiantys lietuvių, nors daugelis jų patys yra lietuviai, tačiau pasišovę primesti savo tautiečiams svetimą tvarką ne lyg stribai su paslėptomis Stalino užmačiomis – Lietuva be lietuvių. Kodėl prireikė skaldyti Lietuvą ir kiršinti žmones? Kas viso to užsakovas?
Kokia kalbos politika buvo vykdyta ankstesnės Kalbos komisijos, tokius vaisius dabar ir skiname: atsiribota nuo pavardžių kaip kalbos fakto ir jų vartojimas bei rašyba priskirta politikos sričiai. O politikai ir politikuoja taip, kaip išmano, nesuvokdami, kokie gali būti viso to padariniai. Tokia kalbos politika išugdė dvasios neregius, o mokyklose bus priugdyta dar daugiau nemokšų, kuriems nebebūtina skaityti, nes, pasak kalbos mokovų, kitakalbių pavardžių skaityti nereikia, o vaikai pagal tokias „teorijas“ jas užrašyti turi sugebėti iš prigimties.
Bet Lietuva turi Konstituciją, kurioje įrašyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. Ar Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas bus paverstas pusiau įstatymu? Juk įvedus dvikalbius užrašus ir įrašus pasuose, bus einama ir toliau – reikalaujama visa tai rašyti lenkiškai ir tekstuose. Bus sumenkintas Kalbos inspekcijos vaidmuo ir nubraukti visi iki šiol vykdyti šios institucijos siekiai – ji tarsi nebebus reikalinga arba bent jau nebūtina. Painiavos, kurios ir taip netrūksta, bus dar daugiau, o naudos…
Latviai dėl pavardžių rašybos problemos ir spaudimo atsilaikė ir toliau laikosi tvirtai. Ne viena konferencija, surengta Seime Tautininkų sąjungos iniciatyva pakvietus latvių mokslininkus, tą akivaizdžiai patvirtino. Juolab, kad nei Europos Sąjungos struktūros, nei Europos žmogaus teisių teismas pavardžių rašybos klausimų nesprendžia, o nepatenkintųjų lenkakalbių Lietuvos piliečių pretenzijos yra atmetamos. Kodėl kaskart keičiantis vyriausybėms, lenkiškų pavardžių rašybos klausimas stumiamas į Lietuvą kaip „Trojos arklys“? Ar tikrinama, kiek Lietuvoje bestuburių, ir kurie iš jų nusileis ar patys savanoriškai nusilauš stuburą?
Susiję straipsniai:
- A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas
- A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
- V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
- R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
- A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
- A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
Demarkacinė linija turi būti tarp Pamario, Varmės-Mozūrų, Palenkės vaivadijų vienoje pusėje ir Likusios Lenkijos kitoje pusėje.
Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS
1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įrašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;
6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
9. …
10. …
Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).
Ačiū autorei
L. R. Liubertaitei. Labai ačiū jums už šį taip laiku ir vietoje parašytą straipsnį. Labai malonu matyti kad Lietuvoje ne visi inteligentai yra išsigimėliai ir Tautos išdavikai. Labai Jums ačiū.
Kodėl Lenkija visokios melagingos iniciatyvos nevengia, net sukuria lenko kortą ir pritaiko Lietuvoje, kurios abi yra lygiteisės ES narės, o Gudijoje šių lenkų veiksmų nėra. Jūs politikai formuokite mūsų iniciatyvas, idėjas, o melui duokite atkirtį. Ar lauksite, kol Jus ir valdžią privers pakilusi tauta ginti mūsų valstybės interesus? Kur Jūsų iniciatyvos, idėjos ginant Lietuvos intertesus? Kur mūsų kortos, pvz.: galėtų būti dzūko korta, nes Dzūkijos didesnė dalis yra Lenkijoje ir Gudijoje. Kur mūsų strategai, duginai ir kt. Juk yra Politologijos institutas, kuris turėtų formuoti strategines idėjas. Juk mokslas jau įrodė, kad šie mūsų kaimynai susikūrę ant baltiško kultūrinio sluoksnio ir jų gyventojai – apie 45 proc. yra asimiliuoti baltai – genetikos dumenys, nekalbant jau apie baltų kalbų reliktus jų mašytoje kalboje. Štai kuo reikia remtis ir atmesti visokį kaimynų melą.
Siūlyčiau paduoti į tarptautinį teismą Lenkiją už dviejų suverenų Lietuvos ir Lenkijos Liublino (1569 m.) ir 1920 m. Suvalkų sutarčių sulaužymą. Gal tokiu būdu priversime Lenkiją nors atsiprašyti Lietuvos ir užčiaupti jų skleidžiamą melą, jau nekalbant apie teritorijų gražinimą.
Apmaudu,kad lietuvių kalbos statusą Lietuvoje bando susilpninti patys kai kurie lietuviai.Tokių veiksmų kitaip negalima vadinti,kaip tautos išdavyste.O straipsnio autorei už puikų straipsnį nuoširdus ačiū.
Pagarba autorei už tiesos žodį. Tikrai blaiviu protu nesuvokiami dalykai dedasi mūsų Tėvynėje. Ar tokius pašlemėkus galima vadinti mūsų valstybės piliečiais, juo labiau valdžios vyrais? Gal tiksliau būtų sakyti: svetimų mums nedraugiškų valstybių agentai. Ar jie tokie kvaili, kad nesupranta kur čia “šuo pakastas”? Juk tai-laipsniškas ir nuoseklus “Jedinstvos” siekių įgyvendinimas, mūsų valstybės dezintegracijos siekis.. Dauguma Lietuvos lenkų to nenori. Gal jie neskaitė gerbiamo R.Maceikianeco straipsnio?
Labai taiklus straipsnis.Niekaip nesuprantu tokių a lia ponų Linkevičių.Kas jie,jei ne tautos išdavikai?
skaldyk ir valdyk yra ne tik tarp tautu ar ju daliu, bet ir tarp ideju, vieniems primetama vienokia krikscionybe kitiems kitokia, treti paliekami pagoniais (indusai), o ketvirti paverciami muslimais, tada bet kaip nubraizomos valstybiu sienos butinai uzgrobiant kitu kalbiniu grupiu ar tautiniu daliu teritorijas ir visa tai tam kad butu amzina gerio ir blogio kova kol visi vieni kitus isskers likdami teisus tiek vienoj tiek kitoj pusej, o pagrindine kova vyksta komunizmo ir kapitalizmo, t.y. zmoniu ekonominio isnaudojimo ir pavergimo fronte, nors dabar prikeliama is numirusiu ir dvasinio pavergimo arba fantaziju fronto kova
ir visada taikoma prievarta, netgi dar stipriau jeigu bandai jos vengti…todel visu tautu atstovai net budami karsti partijotai ir siekdami to paties kovodavo visose (vieni pries imerializma, kiti pries vergove, treti uz laisve, ketvirti uz dieva, treti del asmeninio kraujo kersto klastingai apgauti ir t.t.) tik ka suminetose pusese zudydami save pacius…nes ponai siekia sukurti tik vergu mase be tautybes, be rases, be lyties, be religijos, be noru ir be valios