V. Daujotis: Konstitucinis Teismas de fakto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas (3)

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A. Duda atmetė kaltinimus žlugdant demokratiją savo šalyje: „Lenkijoje vyksta politinis ginčas, tačiau demokratija jokiu būdu nėra pavojuje.“

Apie paties Konstitucinio Teismo keliamus pavojus demokratijai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto prof. Vytautu Daujočiu.

– Kodėl, jūsų manymu, Briuselis taip piktinasi Lenkijos veiksmais? Ar KT kompetencija jau nėra valstybių vidaus reikalas?

– Tokios institucijos kaip KT ar Europos Teisingumo Teismas yra vieni svarbiausių ES federalizacijos įrankių, o toks lenkų sprendimas rodo, kad šis įrankis sprūsta iš Briuselio rankų. Juk kontroliuoti nacionalinius parlamentus yra gerokai sunkiau nei tokias institucijas. Todėl Briuselio biurokratai tai pateikia kaip kažkokius „demokratijos ribojimus“, kas, žinoma, yra visiška kvailystė… Kita vertus, eurobiurokratams labai nepatinka dabartinė Lenkijos valdžia, kuri gina savo valstybės tautinius interesus, t.y. grįžta prie ankstesnių brolių Kačinskių idėjų. Šiuo atveju ne lenkų valdžia, o pats Konstitucinis Teismas kelia grėsmę demokratijai. Jeigu kas nors imasi KT turimą valdžią pertvarkyti arba reformuoti, kad ji nebūtų tokia visagalė, yra tik sveikintinas dalykas.

– Tai gal ir Lietuva netrukus žengs kaimynų lenkų ar dar anksčiau tokią reformą įgyvendinusių vengrų keliu? Pas mus juk taip pat daugelis piktinasi KT sprendimais, kuriuos dažnai padiktuoja nematomos „konstitucijos dvasios“.

– Būtų tikrai laikas tai padaryti, tik tam nematau jokių prielaidų. Pas mus Konstitucinis Teismas yra tvirtai suaugęs su kitomis valdžios šakomis, kurios KT šventai saugo ir bet kokį skepticizmą jo atžvilgiu gesina postringavimais, esą „vyksta pasikėsinimas į demokratiją“. Galiu pasikartoti, o šią mano nuomonę pagrindžia rimtos teisinės studijos visame pasaulyje: ne kas nors kitas, o būtent pats Konstitucinis Teismas kelia grėsmę demokratijai. Nes demokratiją garantuoja parlamentinė viršenybė. Demokratiją garantuoja visų žmonių renkama parlamentinė valdžia, tačiau ji Europoje nyksta, nes jos funkcijas pamažu perima konstituciniai teismai, kurie nėra jokie tautos atstovai. Lenkijoje KT taip pat priėmė ne vieną keistą sprendimą, naudingą tam tikroms grupuotėms, panašiai kaip ir Lietuvoje, todėl lenkai ir ryžosi reformoms. Labai gerai, kad lenkai juos truputį patvarkys, galbūt ir mūsų valdžia kada nors perims teigiamą pavyzdį…

– Dabar susidaro įspūdis, kad svarbiausia yra ne pati Konstitucija, kurią referendumu priėmė lietuvių tauta, o kažkokie jos išaiškinimai, paremti „dvasiomis“, už kurias niekas niekada nebalsavo. Kodėl mūsų politikai įsivaizduoja, kad tokia padėtis yra normali?

– Teisingai. Konstitucinis Teismas dabar yra tarsi kažkoks politinis biuras, kuris sprendžia visus svarbiausius valstybės reikalus, nors tauta jo niekada neįgaliojo to daryti. Man ypač įstrigo vieno mūsų Seimo nario diskusijoje pasakyti keli žodžiai, kai jis buvo paklaustas, kodėl KT kišasi į tautos suvereno reikalus ir draudžia referendumus, esą tokie plebiscitai negali būti rengiami, jeigu KT nusprendė, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Tai, aišku, yra cinizmo viršūnė. Bet štai tas parlamentaras pasakė, kad Tauta ne visada yra teisi ir kai kada demokratija gali būti ribojama… Štai tokie pasakymai kuo aiškiausiai parodo, kad mes judame autokratijos link arba oligarchinės nomenklatūros valdžios link. Čia dar labai nekaltas pasakymas, palyginti su kitais buvusiais, – tiesiog mūsų valdžioje esantys žmonės tokiomis idėjomis ir gyvena. Jie save laiko protingais, jie žino, kaip ir kur galima apriboti demokratiją, jie save laiko aukščiau visų likusiųjų… Šis takas jau seniai yra pramintas ankstesniųjų Europoje siautėjusių autokratų ir diktatorių. Juk netgi gyvenant demokratijoje galima nesunkiai taip nueiti į totalitarinę visuomenę.

– Teko ne kartą kalbėtis su pačiais Konstitucijos kūrėjais. Jie sako, kad niekada net neįsivaizdavo, jog taip galima išversti patį svarbiausio šalies įstatymo tekstą, – KT kartais išaiškina atvirkščiai, nei buvo sumanyta pačių teksto autorių. Pagaliau viskas ten aiškiai parašyta, tad kam reikalingi tie išaiškinimai? Kas sugalvojo, kad aiškius dalykus dar reikia papildomai aiškinti?

– Jie šią idėją aklai nusikopijavo nuo Vokietijos ir Prancūzijos, nors tose šalyse KT yra daugiau saistomas kultūrinių tradicijų. O mes tiesiog staigiai šokome į Nepriklausomybę ir viską pradėjome aklai kopijuoti, taip ir gimė tos „konstitucinės dvasios“ bei doktrinos. Žinoma, galbūt kartais reikia pasiaiškinti vieno ar kito įstatymo atitiktį Konstitucijai. Pavyzdžiui, skandinavai tam turi savo parlamentuose konstitucinės teisės grupes, kurios ir teikia savo išvadas, tačiau galutinį sprendimą priima žmonių išrinkti politikai. Pas mus taip pat visos ministerijos ir Seimas turi ištisus teisininkų departamentus, skyrius bei kontoras, kurios ir dabar teikia savo išvadas įvairiems teisės aktams dėl jų atitikties Konstitucijai. Bet jie neturi aukščiausios valdžios, todėl toliau sprendžia politikai. Tačiau greta to yra dar kažkoks privilegijuotas teisininkų klanas, kuris turi aukščiausią galią, nors jo funkcijos yra lygiai tokios pačios – teikti išvadas. O tuo metu jiems yra suteikta galutinio sprendimo teisė. Tokiu atveju aš nežinau, kam yra reikalingas Seimas, – yra toks klanas, tegul jis ir ruošia įstatymus… Praktiškai dabar KT jau de facto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas Lietuvoje, o Tautos atstovybės, t.y. parlamento, viršenybė nyksta tiesiog akyse.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *