„Vorutos“ pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu Gediminu Paviržiu apie viešojoje erdvėje girdimus pamąstymus dėl galimų prolenkiškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklos pokyčių, šiai partijai tapus koalicine šalį valdančioje LR Seimo daugumoje.
LLRA partija tapo valdančiąja, ji įeina į koalicinę daugumą LR Seime, turi atstovų šalies vykdomojoje valdžioje. Anksčiau neretai ši partija turėdavo priekaištų šalies valdžiai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kaip Jums atrodo, ar keisis LLRA pozicija šiuo klausimu?
G.Paviržis: Esu tikras, Lietuvos gyventojų nestebina, kad kitų tautybių Lietuvos Respublikos piliečiai jiems atstovauja valdžios institucijose ar dirba vykdomojoje valdžioje. Juk jų yra kiekvienoje partijoje.
Kalbant apie LLRA, galiu pasakyti, kad šioje partijoje juntami teigiami pokyčiai, vyksta kartų kaita, bent jau Vilniaus rajono savivaldybėje kur kas labiau domimasi jaunais, išsilavinusiais, aktyviais žmonėmis, kurie, užimdami atsakingus postus, daugiau dėmesio skiria realiai veiklai rajono žmonių labui nei politikavimui. Suprantama, kai partijos atstovai įeina į valdančiąją koaliciją, turės keistis ir ankstesnioji aštri ir mažai motyvuota retorika, ypač už Lietuvos ribų. Turint realios valdžios svertus, nepakaks domėtis, kritikuoti, reikės spręsti sudėtingus šalies ekonominius, socialinius klausimus, taip didės LLRA atsakomybė už savo atstovų veiksmus, už indėlį keliant visos Lietuvos gerovę. Mano nuomone, visus šalies viduje kylančius klausimus ir ginčus geriausia spręsti namuose, tačiau visiems laikantis galiojančių teisės aktų, pagarbos vieni kitiems.
LLRA vadovai, pretendavę į koaliciją, viešojoje erdvėje teigė, kad jiems svarbiausi yra žemės grąžinimo, biokuro vystymo šilumos ūkyje bei vietinių kelių tinklo gerinimo problemos. Vyriausybės programoje jau kalbama apie vietovių, gatvių pavadinimų, pavardžių asmens dokumentuose rašymus tautinių bendrijų kalba, o atsakingi LLRA veikėjai jau dabar kaip pačius svarbiausius kelia šiuos klausimus.
G.P.: Manęs nestebino išvardytos ekonominės problemos, nes jos išties aktualios visai šaliai. Taip, teko skaityti ir girdėti paskirtojo viceministro Edvardo Trusevičiaus kalbas apie vietovardžių, asmens vardų ir pavardžių rašymą lotyniškos abėcėlės raidėmis, apie Tautinių mažumų įstatymo rengimą kaip jo vos ne pagrindinius darbus.
Minėti klausimai (dėl neatsakingų mūsų politikų, neturinčių tam kompetencijos, pažadų) ir anksčiau buvo keliami, dėl jų buvo skundžiamasi europinėms institucijoms, tačiau gauti nedviprasmiški atsakymai, kad tai valstybių ES narių reikalas. Tautinių mažumų konvencija, kuria dažnai remiamasi, yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) jau pasisakė, rekomendavęs antroje asmens dokumento pusėje rašyti vardus ir pavardes tautinės priklausomybės rašyba. Taip išsprendė problemą Latvija, kurios analogiška nutartis aprobuota ES teisinėse institucijose. Kad tai įrašyta Vyriausybės veiklos programoje, mane nelabai stebina, nes dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose, jau išaiškinus KT, vis tiek reikia atitinkamo įstatymo, teisinio akto.
Dėl vietovių, gatvių pavadinimų rašymo reikalavimo ne vien valstybine kalba – kita tema. Kai kuriose šalies vietovėse reiktų rašyti be valstybinės dar keliomis kalbomis ir rašmenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad šalyje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Nemanau, kad informaciniai užrašai valstybine kalba 23-čiais nepriklausomos šalies metais kliudo savo gyvenamoje vietovėje orientuotis vietiniams gyventojams, Lietuvos piliečiams, juolab paslaugas teikiančios organizacijos ir nekelia panašių problemų. Visgi, manau, siekiant aiškumo šiuo klausimu galima būtų atsiklausti KT.
LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ruošiasi vykti į Lenkiją ir interviu paminėjo būtent šiuos pastaruosius tautinių mažumų keliamus klausimus, kurie, jo nuomone, yra trukdžiai normaliam bendravimui tarp valstybių?
G.P.: Teritorijos vientisumas, kalba, raštas – valstybės reikšmės atributai. Nemanau, kad Ministras nesupranta šio klausimo svarbos Lietuvos valstybei. Kaip aš supratau, jis tik teigė supažindinsiąs kolegas Lenkijoje su mūsų Vyriausybės ketinimais. Tai, nemanau, kad yra svarbiausi klausimai. Tikrai nemanau, kad tai yra pretekstas trukdžiams tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. LLRA dalyvavimas valstybės, kelių savivaldybių valdyme, lenkų tautybės Lietuvos piliečių atstovavimas šaliai sportiniuose, kultūriniuose forumuose, švietimo reikalų konsensuso ieškojimas ir sprendimas puikiausiai parodo mūsų valstybės bei gyventojų geranoriškumą ir pilietiškumą. Be abejo, priemonių gerinti tarpvalstybinius, regioninius santykius niekada nebus per daug, tačiau, mano supratimu, jie turi būti adekvatūs ir ne valstybingumo mažinimo prasme bei sąskaita.
Sakėte, kad visus klausimus geriausia spręsti namuose – savo valstybėje. Pabrėžėte Lietuvos piliečių geranoriškumą, pilietiškumą, tačiau pilietiškumas tai pirmiausia kiekvieno atsakomybė už savo veiksmus, įstatymų bei teisinių aktų laikymasis. Kaip tai dera su tuo, kad Vilniaus, Šalčininkų savivaldybės, net kai kurie asmenys, einantys valstybės tarnautojo pareigas, nesilaiko teismų sprendimų?
G.P.: Taip, pakartoju. Tik vietoje, savo namuose, turime išspręsti kylančias problemas. Tiesa ir tai, kad minėtose savivaldybėse ne pirmus metus nesilaikoma priimtų teisinių aktų, teismų sprendimų. Tai, manyčiau, pagrindinė priežastis, didinanti įtampą, tarpusavio nesupratimą. Teismų sprendimų ignoravimas, kita vertus, rodo valstybės bejėgiškumą, o kiekvienas nuolaidžiavimas gimdo dar didesnius, nepamatuotus reikalavimus.
Tai mes žinome nuo vaikystės. Žiūrėk, vaikas barsto žaislus, klykia, spardosi, kitaip reiškia savo nepasitenkinimą, tėvai šokinėja aplink, visaip ramina, žada, pildo visus įnoringus reikalavimus. Jie kaskart didėja, kas pamažu varo tėvus į kampą. Visai kitaip, jei vaikui parodžius kaprizus ir savus norus, pareikalaujama nusiraminti, susitvarkyti, viską sudėti į vietas, ramiai išsakyti savo norus, paaiškinti jam tų norų įgyvendinimo šeimos galimybes. Tas pat ir valstybės gyvenime. Jei vienur įgyvendinti teismų sprendimus pasitelkiamos milžiniškos policijos pastangos, o kitur žiūrima atlaidžiai arba, dar blogiau, per baimės prizmę, sunku reikalauti pilietiškumo ir pagarbos valstybei bei valdžiai iš savų žmonių.
Tad norint siūlyti spręsti, minėto viceministro nuomone, aktualius klausimus, reiktų parodyti iniciatyvą pačiam. Tai reiškia, bent jau nuimti visas iškabas, kurios prieštarauja teisei ir teismų sprendimams. Žinant Vilniaus ir Šalčininkų rajonų administravimo patirtį ir praktiką, toks LLRA vadovų sprendimas būtų bematant įvykdytas.
Derinami terminai Ministro L. Linkevičiaus susitikimui Varšuvoje. Kokie būtų Jūsų palinkėjimai šiam atsakingam vizitui?
G.P.: Esu ne to lygio žmogus, kuris galėtų patarinėti aukštam valstybės pareigūnui. Galiu išsakyti tik savo asmeninę nuomonę. Kiek pažįstu Ministrą, tai atsakingas, diplomatiškas, suprantantis reikalo esmę ir gero norintis žmogus. Jam, kaip manau ir kiekvienam mūsų, suprantama, kad gerai gyventi su kaimynais labai svarbu. Esu tikras, kad Ministras nežadės to, ko neleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad kai kurie anksčiau duoti nepamatuoti pažadai gali turėti įtakos net Latvijos, Estijos vidaus politikai.
Linkėdamas sėkmės per vizitą, labai norėčiau, kad ruošiantis vizitui, arba bent jau vykstant pakeliui į jį, Ministras užsuktų pas Suvalkų lietuvius, išklausytų iš pirmų lūpų apie jų esamą padėtį.
Ir pabaigai. Kokios, Jūsų nuomone, perspektyvos dėl keliamų švietimo problemų Pietryčių Lietuvoje?
G.P.: Manau, kad problemos išspręstos. Visi sutaria, kad reikia padidinti pereinamąjį laikotarpį, per kurį ne valstybine kalba dėstomose mokyklose bus suvienodinti mokyklos baigimo egzaminų reikalavimai. Visgi man, ilgus metus dirbusiam ne vien administracinį darbą Vilniaus, Šalčininkų rajonuose, viena mintis jaudina. Dauguma, ypač greta Baltarusijos sienos gyvenančių Lietuvos piliečių, kalba sava, įdomia kalba, kuri turi baltarusiškų, lenkiškų, lietuviškų, rusiškų elementų. Vieni vadina „tuteišių“, kiti „po prostu“ kalba. ES politika orientuota kuo daugiau dėmesio skirti nykstančioms kalboms, kultūrai. Būtų gerai, jei LR švietimo ir mokslo ministerijos administruojamose mokyklose (anksčiau priklaususių Vilniaus apskrities viršininko administracijai) būtų sudaryta galimybė, bent jau fakultatyvinė, (suprantama vaikų tėvams pritarus) vaikams mokytis vietinės, kurią dar vartoja jų tėvai ir seneliai, kalbos. Kaip tai padaryti, pedagogų, atitinkamų specialistų reikalas. Žinau tik viena, saugokime paveldą, kurį turime, kol ne vėlu, jei save laikome europiečiais.
Kalbėjosi Aušra Virvičienė
Teisingai, tuteišių kalbą būtina išsaugoti, o ne masiškai polonizuoti.
Ir nė žodelio apie LR Konstitucijos grubiausius pažeidimus, nė žodelio apie “tautinės mažumos” apibrėžimą, totalus briedas kažkoks, regis kalbama iš psichuškės tribūnos, kiek dar tęsis tas debilų šou? Nejau nebėra Lietuvoj jėgos sugebančios tiesiog atversti LR Konstituciją ir tiesiog ją skaityti tiems, kas stumia dūrą ir skleidžia kliedesius.??????
Pasienyje su Latvija irgi galima visokiausių nesuprantamybių išgirsti.Gerai, kad neturime sienos su papuasais,pigmejais,majais,kinais,turkais ir t.t. ir čia tuojau atsirastu apkiautelių kurie sumanytų išsaugoti pasienio kalbų mišrainę.Šiame mums likusiame žemės lopinelyje turi skambėti LIETUVIŲ kalba. Virtuvėje lai gargaliuoja kas kaip nori.Ir taškas.
“Kokių pokyčių sulauksime – REALIŲ ar tariamų?” Va taip patys ir nusiaubsime Lietuvėlę. išstumsime lietuviškus žodžius ir džiaugsimės visokiais realiais, tolerantiškais, gėjiškais ir tt žodžiais. Jei šie žodžiai būtų vartojami lietuviškai, daug kam būtų aišku tikroji tų žodžių reikšmė, o ne paslėpta gražiame užsienietiškame įpakavime.
Pirmiau supraskime (matosi, kad Sėlis tai supranta), kad tūteišai ir lenkai yra ne vienas ir tas pats. O tada – samprotaukime. Gi dabar neturėdami apie tai jokio supratimo, kai kurie darome jovalą žmonių galvose ir tuo tarnaujame, dar stalinistams valdant įgyvendintam, Lietuvos lenkinimuisi savo pačios rankomis. Paprastai sakant, turime valdžią, tai valdykime priimdami konkrečius sprendimus, o ne rankomis skėsčiokime…
Iš tikrųjų yra taip, kad viena dalis žmonių save vadina lenkais, kita – tūteišais. Tūteišai sako, kad jie kalba “poprostų”, o lenkai sako, kad jie kalba lenkiškai. Tačiau mokyklų “poprostų” kalba nėra. Dėl to tūteišai verčiami mokytis mokyklose lenkų kalba ir tokiu būdu Lietuvoje vyksta tūteišių pavertimas lenkais. Šį procesą būtina nutraukti Lietuvos valdžios sprendimu įsteigiant mokyklas tūteišų – “poprostų” kalba. Apskritai Lietuvos pareiga išsaugoti su tūteišais susijusį paveldą, juolab, kad ir žodžių „tūteišas“, „poprostų“ radimosi istorijų išaiškinimas šiolaikiniais mokslų metodais yra netyrinėta Lietuvos istorijos, jos kalbų istorijos dalis. Tai nusikalstamas valdžios nusižengimas Tautai. Juolab, kad visa tai dabar galima atlikti ES lėšomis, taigi nesnauskime patriotai.
Beje, kiek teko pastebėti, dažniausiai tūteišai yra Lietuvos patriotai, o lenkai – Lenkijos. Tai taip daug ką sako.
Akivaizdu, kad Lietuvos sprendimas steigti mokyklas ir “poprostų” kalba turėtų istorinės reikšmės Lietuvoje ir apskritai regione ne Lenkijos naudai.
Esminis Lietuvių Tautos sukurtos Nepriklausomos Lietuvos Valstybės egzistavimo principas
Lietuvių Tauta sukūrė Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, o 20 amžiuje tris kartus atkūrė šią Nepriklausomybę tam, kad garantuotų Lietuvybės klestėjimą Lietuvių Tautos Valstybėje, Lietuvių istorinėse-etninėse žemėse bei išeivijoje.
Tie, kas niekina Lietuvybę, propaguoja nutautėjimą ir Nepriklausomybės praradimą, turi būti teisiami kaip valstybiniai nusikaltėliai – Tautos ir Valstybės išdavikai.
“Žydrojo blogio” imperija – Jievrosojuzas – neišvengiamai ir labai sparčiai ritasi į visišką krachą – ir vertybinį-dorovinį, ir ekonominį, ir politinį… 🙂
O valdžia daugelyje Jievrosojuzo imperijos pavergtų tautinių valstybių pereis į tikrųjų nacionalistų rankas.
Ir tada visiems Tautiškumo ir Nepriklausomybės naikintojams, visokiausių iškrypimų “prastūminėtojams” teks stoti prieš atitinkamos Tautos Teismą.
Visus šiuos šiurpius nusikaltimus atlieka ne kokios nors abstrakčios dvasios, o labai konkretūs asmenys, užimantys labai konkrečias pareigas Lietuvių Tautos Valstybėje (ir kitose valstybėse).
Todėl tam, kad atėjus Teismo Dienai, tiksliai žinotume “kas yra kas”, jau dabar privalome labai kruopščiai ir išsamiai registruoti bei dokumentuoti visus iki vieno šių antitautinių, antilietuviškų iškrypėlių ir išdavikų daromus nusikaltimus Lietuvybei – Lietuvių Tautai, Lietuvių kalbai, lietuviškam raštui, Lietuvių Tautos kultūrai, šeimai, dorovei ir moralei, Lietuvos Valstybės Nepriklausomybei.
Niekas neturi būti užmirštas, ir niekas neturi būti pamiršta.
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis