Nemuno saloje planuojamas modernus mokslo centras (12)

Nemuno sala. Kaunas_savaitgalis.lt

Nemuno sala. Kaunas | savaitgalis.lt nuotr.

Iki metų pabaigos Švietimo ir mokslo ministerija turėtų nuspręsti, Vilniuje ar Kaune bus statomas modernus mokslo ir inovacijų centras, tačiau jau dabar rengiamas projektas, kuris tinkamiausia vieta įvardija laikinosios sostinės Nemuno salą. Kauno savivaldybė, talkinama miesto universitetų ir verslininkų, planuoja ambicingą mokslo centro projektą, skirtą skatinti visuomenės domėjimąsi mokslu.

Projektą „Mokslo sala“ laikinojoje sostinėje planuoja Kauno miesto savivaldybė, koncepciją jam rengti padeda Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, A. Stulginskio ir Kauno technologijos universitetai. Didelį palaikymą išreiškė ir verslo atstovai, todėl numatoma dalį lėšų surinkti ir iš rėmėjų. Rengiant naująjį centrą, universitetų mokslininkai pasidalins kompetencijomis ir žiniomis, aktualiomis centro veikloms – moksluose, susijusiuose su žmogumi (gyvybės mokslais), mašinomis (technologijomis) ir gamta.

„Muziejai jaunimui neretai reiškia kažką nuobodaus, kur negalima liesti eksponatų ir panašiai. Tuo tarpu mokslo muziejuose ir centruose patiems lankytojams galima eksperimentuoti, atrasti mokslą per savo patirtį, savarankiškus bandymus. Tai išskiria šį centrą iš kitų, ypač Lietuvoje“, – teigia projekto koncepcijos rengėjų grupės narė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Centre bus interaktyviai pristatomas pasaulio mokslo ir technologijų vystymasis per žmogaus poveikį jį supančiai aplinkai, ekosistemoms. Ekspozicija akcentuos ne žmogaus ar technologijų evoliuciją, o jų ateitį ir galimybes kiekvienam prisidėti prie tos ateities kūrimo. Centre veiks ne tik nuolatinė, bet ir laikinos ekspozicijos, pristatančios naujausių tyrimų technologijas. Nuolat atnaujinant ekspozicijas žadama bendradarbiauti su kitais centrais bei muziejais.

Būsimame pastate planuojama įrengti ir eksperimentariumą (bandymų laboratorijas), planetariumą, kino studiją, mokslininkų mėgėjų ir jaunųjų tyrėjų klubus. Čia galės vykti ir mokslo populiarinimo renginiai – mokslo festivaliai, kviestinių svečių paskaitos, įvairios projektinės veiklos.

„Nemuno sala – tinkamiausia vieta šiam centrui. Kaunas yra Lietuvos centre, čia labai gera infrastruktūra – šalia yra ne tik „Žalgirio“ arena, bet ir kiti muziejai, papildantys „Mokslo salos“ idėją, mokslo slėniai, zoologijos, botanikos sodai. Susisiekimas yra puikus tiek vietiniu, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis. Vos kelių minučių atstumu nutolę ir VDU, LSMU, KTU centriniai rūmai – tai ypač svarbu pritraukiant akademines bendruomenes į centro veiklą“, – paaiškino prof. J. Kiršienė.

Pasak profesorės, būsimo centro statybų biudžetui lėšos bus skiriamos ne tik iš struktūrinių fondų, bet savą finansinį indėlį įdės ir savivalda, ir verslas. Kaip įprasta tokio tipo centrams, išsilaikyti turėtų padėti nuolatiniai lankytojų srautai ir verslininkai.

„Nėra daug dalykų, kurie suvienytų lietuvius – kauniečiams tai nebent „Žalgiris“. Tačiau ši idėja suvienijo ir keturis didžiausius miesto universitetus, ir savivaldą, ir verslo partnerius. Tiek pasirinkta vieta, tiek centro idėja užveda visus dalyvius, norime, kad projektas būtų sėkmingas“, – sako VDU mokslo prorektorė.

Projekto autoriai tikina, jog Kaunas – inovacijas kuriančio verslo centras, čia kuriasi ir veiklą vysto vis daugiau inovacijų įmonių. Pažangaus verslo atstovai, jaučiantys nuolatinį aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų poreikį, remia ir prisideda prie mokslo ir inovacijų centro steigimo Kaune idėjos.

Projektą tikimasi įgyvendinti per 2–3 metus. Projekto finansavimui numatyta skirti 23 mln. eurų.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Švietimas, Technika ir technologijos, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Mokslo Centro Nemuno saloje simboliu rekomenduoju – majų akmeninio “kalendoriaus” šiuolaikinį analogą – masyvų akmens bloką su abiejuose jo pusėse dabartiniu KALENDORIUMI: vienoje jo pusėje būtų iškalti Žemės Trečiojo judėjimo METAI, kuriems 6000 mūsų metų, kitoje pusėje – Ketvirtojo Žemės judėjimo METAI, kuriems 96 000 mūsų metų!!!

  2. Kas čia dabar yra – Kaunas ar kokia korupcija valdo Švietimo ir mokslo ministeriją, kad dar jai nenusprendus kur – Vilniuje ar Kaune bus statomas Mokslo centas, jis jau projektuojamas konkrečioje vietoje Nemuno saloje Kaune. Vadinasi, kažkas iš valdžių yra garantavęs, kad ministerija nuspręs jį statyti Kaune. Priešingu atveju projektavimo išlaidos taptų lėšų išvaistymu. Taigi turime akivaizdžiai galimas korupcines apraiškas valdžių lygmenyje. Akivaizdu, kad toks centas, jeigu apskritai visos Lietuvos visuomenės domėjimosi mokslu skatinimo įstaiga turėtų būti viename centre, o ne tarkim atitinkamai išskirta į 2-3 dalis, statomas skirtinguose Lietuvos miestuose, iš kurių akivaizdu vienas būtinai turėtų būti Pietryčių Lietuvoje. Ar dar neužtenka sostinei bei kartu ir Pietryčių Lietuvai padarytos skriaudos, pažeminimo tuo, kad Vilniui priklausiusi teisė į “Rail Baltica” maršrutą per jį ir atitinkamai per Alytų, tapo “atiduota” Kaunui ir Kazlų Rūdai. Jau nekalbnt kokia ekonominė ir politinė žala tuo yra padaryta pačiai Lietuvai.
    Be to, tokį objektą statyti saloje apskritai nėra tikslinga saugumo sumetimais, vienas dalykas “Žalgirio” arena – netektis statinio, kitas dalykas būtų tokios centrinės mokslo švietimo įstaigos praradimas. Kai puikiausia vieta tokiai įstaigai yra Studentų miestelio aplinkoje Vilniuje.

    • Pakirkšnutė:

      Atsitokėkit, ir – špygę Vilniui. Per keletą dešimtmečių Kaunas ir taip jau “nukraujavo”. Iš Kauno į Vilnių išvažiavo visi Protai, suplaukė visi pinigai. Kaunas tapo gilia nušiurusia provincija. Ponimaješ ?

      • Esant šiuolaikinėms susisiekimo priemonėms Kaunas yra per arti Vilniaus, kad būtų tikslinga jį plėtoti. Be to, pagal strategiją, kad lietuvybė būtų išlaikyta lietuviškas gyvenimas turi virti ne centrinėje Lietuvos dalyje, o jos link pakraščių esančiose atitinkamose vietovėse. Todėl Kauno ateitis turėtų būti – ramus, apie 200 tūkst. gyventojų miestas.
        O kas dėl pinigų, tai iš ES paramos fondų, regis, santykinai kaip tik daugiau už kitus semia Kaunas.

      • „… kad lietuvybė būtų išlaikyta lietuviškas gyvenimas turi virti ne centrinėje Lietuvos dalyje, o jos link pakraščių esančiose atitinkamose vietovėse“. Kas tos link pakraščių esančios atitinkamos vietovės?

        • Tų vietovių gali būti daug. Tai Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Biržai, Utena, Pietryčių Lietuva (Švenčionėliai, Vilnius, Varėna, Druskininkai, Alytus, Šeštokai), Marijampolė, Kybartai (ar Vilkaviškis), Jurbarkas, Tauragė. Viena ar kita link pakraščio esanti vietovė gali būti pasirenkama vystymui atsižvelgiant į per ją praeinančias transporto magistrales atitinkamai steigiant jose logistikos, krovinių terminalų ar kitas įmones.

  3. galbūt per ilgai mes tūnojom, kad išsyk užplaukt taip maga “ant salos”,
    kaip padaužai neklaužadai bėgt pabėgt, palapinytę kuo nuošaliau,
    kuo nepatogiau-atokiau, kuo neparankiau
    sausakimšiau, kimštis, spraustis ir slėptis
    “tirpintis” n e p a s i e k i a m u m u…

    kai salai, tilteliu, laiveliu ar “paukšteliu” siekt, ne žeme, ne kojomis,
    o dar p a p i l d o m a priemone Į PRAMOGŲ ir POILSIO erdvę Kaune

    vėl eilinis-neeilinis plaktinis, poilsio-pramogų paskirtį, su mokslo-švietimo
    Kalnų Ąžuolynų erdvėmis susodinant, “nusodinant”, kas čia stebėtino, –
    menta-
    litetizmas
    “seiminis” – PRAMOGAI ir POILSIUI
    tarnauja jie,
    – be atodairos
    ir
    ATSAKOMYBĖS

    žemyn

  4. Ilona:

    Jei Vilniaus valdžiai ir vilniečiams atrodo, kad Kaunas ne miestas tai gal Kauną reikia braukti iš Lietuvos žemėlapių. Visą finansavimą ir visas mokslo įstaigas reikia parkelti į Vilnių, taip pat visas gamyklas, zoologijos sodą ir botanikos sodą taip pat. Kai kaunas bus išformuotas vilniečių dideliam džiaugsmui tai ir geležinkelio vėžę galima bus kaip nors apylankom pritempti iki Vilniaus. Tai būtina atlikti nes vilniečiai absoličiai nemobilūs ir jiems nuvykti iki Kauno yra beviltiška. Nesijaudinkit sostinės gyventojai jūsų išskirtiniu gerbūviu rūpinasi liberalsocial konservatorių tvarkos darbo partija . Vieningai balsuokit už sistemines partijas taip padėsit plėstis Vilniui ir trauktis, bei išnykti visiems kitiems Lietuvos regionams.

    • Taip, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, kiti miestai, miesteliai, kaimai yra irgi Lietuva. Ne centras kaip Vilnius, bet vis tiek didžioji Lietuvos dalis, kuri irgi nusipelno investicijų.

      • Kas jau kas, o Kaunas dėl investicijų ES ir vastybės pinigais nėra skriaudžiamas. Netgi gali būti atvirkščiai – Kaunas skriaudžia kitus. Antai europinis geležinkelis Kauno nusitiestas iki Lenkijos, “Žalgirio” arena pastatyta juk ne už privačių investuotojų, o už valstybės lėšas… Jeigu sekate informaciją, tai turėtumėte žinoti, kad Vilnius yra praskolintas miestas – turi apie 12 mln. eurų skolos, kad iš jame surenkamo pajamų mokesčio pagal įstatymą jam paliekama tik apie 45 %, kita dalis paskirstoma kitiems Lietuvoms miestams ir miesteliams, kai Kaunui šio mokesčio lieka apie 80 %, o iki šių metų jam likdavo beveik visas. Beje, skriaudžiamas yra ne tik Vilnius, bet su juo ir visa Pietryčių Lietuva. Taip, kad tos Ilonos “sisteminės partijos” greičiau yra ne Vilniaus, ne Klaipėdos, o Kauno pusėje, o per tai ir Lenkijos strateginių intersų pusėje…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: