Šeštadienis, 1 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Nemuno saloje planuojamas modernus mokslo centras

www.alkas.lt
2015-12-07 16:00:14
12
Nemuno saloje planuojamas modernus mokslo centras
Nemuno sala. Kaunas_savaitgalis.lt
Nemuno sala. Kaunas | savaitgalis.lt nuotr.

Iki metų pabaigos Švietimo ir mokslo ministerija turėtų nuspręsti, Vilniuje ar Kaune bus statomas modernus mokslo ir inovacijų centras, tačiau jau dabar rengiamas projektas, kuris tinkamiausia vieta įvardija laikinosios sostinės Nemuno salą. Kauno savivaldybė, talkinama miesto universitetų ir verslininkų, planuoja ambicingą mokslo centro projektą, skirtą skatinti visuomenės domėjimąsi mokslu.

Projektą „Mokslo sala“ laikinojoje sostinėje planuoja Kauno miesto savivaldybė, koncepciją jam rengti padeda Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, A. Stulginskio ir Kauno technologijos universitetai. Didelį palaikymą išreiškė ir verslo atstovai, todėl numatoma dalį lėšų surinkti ir iš rėmėjų. Rengiant naująjį centrą, universitetų mokslininkai pasidalins kompetencijomis ir žiniomis, aktualiomis centro veikloms – moksluose, susijusiuose su žmogumi (gyvybės mokslais), mašinomis (technologijomis) ir gamta.

„Muziejai jaunimui neretai reiškia kažką nuobodaus, kur negalima liesti eksponatų ir panašiai. Tuo tarpu mokslo muziejuose ir centruose patiems lankytojams galima eksperimentuoti, atrasti mokslą per savo patirtį, savarankiškus bandymus. Tai išskiria šį centrą iš kitų, ypač Lietuvoje“, – teigia projekto koncepcijos rengėjų grupės narė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Centre bus interaktyviai pristatomas pasaulio mokslo ir technologijų vystymasis per žmogaus poveikį jį supančiai aplinkai, ekosistemoms. Ekspozicija akcentuos ne žmogaus ar technologijų evoliuciją, o jų ateitį ir galimybes kiekvienam prisidėti prie tos ateities kūrimo. Centre veiks ne tik nuolatinė, bet ir laikinos ekspozicijos, pristatančios naujausių tyrimų technologijas. Nuolat atnaujinant ekspozicijas žadama bendradarbiauti su kitais centrais bei muziejais.

Būsimame pastate planuojama įrengti ir eksperimentariumą (bandymų laboratorijas), planetariumą, kino studiją, mokslininkų mėgėjų ir jaunųjų tyrėjų klubus. Čia galės vykti ir mokslo populiarinimo renginiai – mokslo festivaliai, kviestinių svečių paskaitos, įvairios projektinės veiklos.

„Nemuno sala – tinkamiausia vieta šiam centrui. Kaunas yra Lietuvos centre, čia labai gera infrastruktūra – šalia yra ne tik „Žalgirio“ arena, bet ir kiti muziejai, papildantys „Mokslo salos“ idėją, mokslo slėniai, zoologijos, botanikos sodai. Susisiekimas yra puikus tiek vietiniu, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis. Vos kelių minučių atstumu nutolę ir VDU, LSMU, KTU centriniai rūmai – tai ypač svarbu pritraukiant akademines bendruomenes į centro veiklą“, – paaiškino prof. J. Kiršienė.

Pasak profesorės, būsimo centro statybų biudžetui lėšos bus skiriamos ne tik iš struktūrinių fondų, bet savą finansinį indėlį įdės ir savivalda, ir verslas. Kaip įprasta tokio tipo centrams, išsilaikyti turėtų padėti nuolatiniai lankytojų srautai ir verslininkai.

„Nėra daug dalykų, kurie suvienytų lietuvius – kauniečiams tai nebent „Žalgiris“. Tačiau ši idėja suvienijo ir keturis didžiausius miesto universitetus, ir savivaldą, ir verslo partnerius. Tiek pasirinkta vieta, tiek centro idėja užveda visus dalyvius, norime, kad projektas būtų sėkmingas“, – sako VDU mokslo prorektorė.

Projekto autoriai tikina, jog Kaunas – inovacijas kuriančio verslo centras, čia kuriasi ir veiklą vysto vis daugiau inovacijų įmonių. Pažangaus verslo atstovai, jaučiantys nuolatinį aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų poreikį, remia ir prisideda prie mokslo ir inovacijų centro steigimo Kaune idėjos.

Projektą tikimasi įgyvendinti per 2–3 metus. Projekto finansavimui numatyta skirti 23 mln. eurų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į Baltiją nuleistas modernus mokslinių tyrimų laivas
  2. „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus kosmoso palydovus (II) (video)
  3. Siūloma steigti mokslo populiarinimo centrą ir mokslo muziejų
  4. Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
  5. Mokslo populiarinimui regionuose telks nevyriausybines organizacijas
  6. „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus robotus (video)
  7. Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
  8. Naujasis „Mokslo sriubos“ sezonas jau šį šeštadienį!
  9. „Mokslo sriuba“: Mokslinė informacija – už dyką? (video)
  10. Aukštojo mokslo sistemai būtina aiški vizija
  11. Penkiems užsienio lietuviams skiriamos mokslo premijos
  12. Mokslo šakų klasifikavimą nutarta atiduoti į mokslo bendruomenės rankas
  13. Iš Kauno Nemuno salos baigtas vežti dumblas
  14. Nemuno sala taps patrauklia poilsio erdve
  15. Prasideda 11 mokslo populiarinimo projektų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Geofizikas ir proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    Mokslo Centro Nemuno saloje simboliu rekomenduoju – majų akmeninio “kalendoriaus” šiuolaikinį analogą – masyvų akmens bloką su abiejuose jo pusėse dabartiniu KALENDORIUMI: vienoje jo pusėje būtų iškalti Žemės Trečiojo judėjimo METAI, kuriems 6000 mūsų metų, kitoje pusėje – Ketvirtojo Žemės judėjimo METAI, kuriems 96 000 mūsų metų!!!

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    7 metai ago

    Kas čia dabar yra – Kaunas ar kokia korupcija valdo Švietimo ir mokslo ministeriją, kad dar jai nenusprendus kur – Vilniuje ar Kaune bus statomas Mokslo centas, jis jau projektuojamas konkrečioje vietoje Nemuno saloje Kaune. Vadinasi, kažkas iš valdžių yra garantavęs, kad ministerija nuspręs jį statyti Kaune. Priešingu atveju projektavimo išlaidos taptų lėšų išvaistymu. Taigi turime akivaizdžiai galimas korupcines apraiškas valdžių lygmenyje. Akivaizdu, kad toks centas, jeigu apskritai visos Lietuvos visuomenės domėjimosi mokslu skatinimo įstaiga turėtų būti viename centre, o ne tarkim atitinkamai išskirta į 2-3 dalis, statomas skirtinguose Lietuvos miestuose, iš kurių akivaizdu vienas būtinai turėtų būti Pietryčių Lietuvoje. Ar dar neužtenka sostinei bei kartu ir Pietryčių Lietuvai padarytos skriaudos, pažeminimo tuo, kad Vilniui priklausiusi teisė į “Rail Baltica” maršrutą per jį ir atitinkamai per Alytų, tapo “atiduota” Kaunui ir Kazlų Rūdai. Jau nekalbnt kokia ekonominė ir politinė žala tuo yra padaryta pačiai Lietuvai.
    Be to, tokį objektą statyti saloje apskritai nėra tikslinga saugumo sumetimais, vienas dalykas “Žalgirio” arena – netektis statinio, kitas dalykas būtų tokios centrinės mokslo švietimo įstaigos praradimas. Kai puikiausia vieta tokiai įstaigai yra Studentų miestelio aplinkoje Vilniuje.

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      7 metai ago

      Atsitokėkit, ir – špygę Vilniui. Per keletą dešimtmečių Kaunas ir taip jau “nukraujavo”. Iš Kauno į Vilnių išvažiavo visi Protai, suplaukė visi pinigai. Kaunas tapo gilia nušiurusia provincija. Ponimaješ ?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 metai ago

        Esant šiuolaikinėms susisiekimo priemonėms Kaunas yra per arti Vilniaus, kad būtų tikslinga jį plėtoti. Be to, pagal strategiją, kad lietuvybė būtų išlaikyta lietuviškas gyvenimas turi virti ne centrinėje Lietuvos dalyje, o jos link pakraščių esančiose atitinkamose vietovėse. Todėl Kauno ateitis turėtų būti – ramus, apie 200 tūkst. gyventojų miestas.
        O kas dėl pinigų, tai iš ES paramos fondų, regis, santykinai kaip tik daugiau už kitus semia Kaunas.

        Atsakyti
      • Tomas Tikuišis says:
        7 metai ago

        „… kad lietuvybė būtų išlaikyta lietuviškas gyvenimas turi virti ne centrinėje Lietuvos dalyje, o jos link pakraščių esančiose atitinkamose vietovėse“. Kas tos link pakraščių esančios atitinkamos vietovės?

        Atsakyti
        • Kažin says:
          7 metai ago

          Tų vietovių gali būti daug. Tai Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Biržai, Utena, Pietryčių Lietuva (Švenčionėliai, Vilnius, Varėna, Druskininkai, Alytus, Šeštokai), Marijampolė, Kybartai (ar Vilkaviškis), Jurbarkas, Tauragė. Viena ar kita link pakraščio esanti vietovė gali būti pasirenkama vystymui atsižvelgiant į per ją praeinančias transporto magistrales atitinkamai steigiant jose logistikos, krovinių terminalų ar kitas įmones.

          Atsakyti
          • Tomas Tikuišis says:
            7 metai ago

            Ypač Pietryčių Lietuvoje reiktų įvesti lietuvišką tvarką, o ne daryti lenkišką ar dar kokią.

  3. Giedrius says:
    7 metai ago

    galbūt per ilgai mes tūnojom, kad išsyk užplaukt taip maga “ant salos”,
    kaip padaužai neklaužadai bėgt pabėgt, palapinytę kuo nuošaliau,
    kuo nepatogiau-atokiau, kuo neparankiau
    sausakimšiau, kimštis, spraustis ir slėptis
    “tirpintis” n e p a s i e k i a m u m u…

    kai salai, tilteliu, laiveliu ar “paukšteliu” siekt, ne žeme, ne kojomis,
    o dar p a p i l d o m a priemone Į PRAMOGŲ ir POILSIO erdvę Kaune

    vėl eilinis-neeilinis plaktinis, poilsio-pramogų paskirtį, su mokslo-švietimo
    Kalnų Ąžuolynų erdvėmis susodinant, “nusodinant”, kas čia stebėtino, –
    menta-
    litetizmas
    “seiminis” – PRAMOGAI ir POILSIUI
    tarnauja jie,
    – be atodairos
    ir
    ATSAKOMYBĖS

    žemyn

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      7 metai ago

      Šiaip tai taip. Ten gera energetika. Tiktų ir dvasiniai, ypač Pagoniški dalykėliai. Pavyzdžiui – šventykla !

      Atsakyti
  4. Ilona says:
    7 metai ago

    Jei Vilniaus valdžiai ir vilniečiams atrodo, kad Kaunas ne miestas tai gal Kauną reikia braukti iš Lietuvos žemėlapių. Visą finansavimą ir visas mokslo įstaigas reikia parkelti į Vilnių, taip pat visas gamyklas, zoologijos sodą ir botanikos sodą taip pat. Kai kaunas bus išformuotas vilniečių dideliam džiaugsmui tai ir geležinkelio vėžę galima bus kaip nors apylankom pritempti iki Vilniaus. Tai būtina atlikti nes vilniečiai absoličiai nemobilūs ir jiems nuvykti iki Kauno yra beviltiška. Nesijaudinkit sostinės gyventojai jūsų išskirtiniu gerbūviu rūpinasi liberalsocial konservatorių tvarkos darbo partija . Vieningai balsuokit už sistemines partijas taip padėsit plėstis Vilniui ir trauktis, bei išnykti visiems kitiems Lietuvos regionams.

    Atsakyti
    • Tomas Tikuišis says:
      7 metai ago

      Taip, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, kiti miestai, miesteliai, kaimai yra irgi Lietuva. Ne centras kaip Vilnius, bet vis tiek didžioji Lietuvos dalis, kuri irgi nusipelno investicijų.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 metai ago

        Kas jau kas, o Kaunas dėl investicijų ES ir vastybės pinigais nėra skriaudžiamas. Netgi gali būti atvirkščiai – Kaunas skriaudžia kitus. Antai europinis geležinkelis Kauno nusitiestas iki Lenkijos, “Žalgirio” arena pastatyta juk ne už privačių investuotojų, o už valstybės lėšas… Jeigu sekate informaciją, tai turėtumėte žinoti, kad Vilnius yra praskolintas miestas – turi apie 12 mln. eurų skolos, kad iš jame surenkamo pajamų mokesčio pagal įstatymą jam paliekama tik apie 45 %, kita dalis paskirstoma kitiems Lietuvoms miestams ir miesteliams, kai Kaunui šio mokesčio lieka apie 80 %, o iki šių metų jam likdavo beveik visas. Beje, skriaudžiamas yra ne tik Vilnius, bet su juo ir visa Pietryčių Lietuva. Taip, kad tos Ilonos “sisteminės partijos” greičiau yra ne Vilniaus, ne Klaipėdos, o Kauno pusėje, o per tai ir Lenkijos strateginių intersų pusėje…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Kauno gyventojai už šildymą mokės mažiausiai

2023 03 31
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

2023 03 31
Mokslas | lrv.lt nuotr.

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Elektromobilių krovimo stotelė | kaunas.lt nuotr.

Kaune bus įrengta per 150 įkrovimo stotelių

2023 03 28
Kariai | kaunas.lt nuotr.

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Kauno oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tiesioginiai skrydžiai sujungs Kauną ir Antaliją

2023 03 14
Mokykla | kaunas.lt nuotr.

Prasideda registracija į Kauno mokyklas

2023 03 13
Telefonas | inkagency.lt nuotr.

Po 20 metų sugrįžta atlenkiami telefonai

2023 03 12
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Vilniuje ir Kaune mažėja šilumos kainos

2023 03 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nepavyko apie I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  • Taigis... apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Taigi, AR? apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (II)
  • Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį
  • Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams
  • Augintiniams šeimininkai išlaidų negaili
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kauno gyventojai už šildymą mokės mažiausiai

by Ditė Česėkaitė
2023 03 31
0
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Balandžio mėnesį Kauno miesto, rajono ir Jurbarko gyventojai, šilumos bei karšto vandens tiekėju pasirinkę bendrovę „Kauno energija“, už suvartotą šilumos...

Skaityti toliau

NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

by daiva
2023 03 31
2
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Nacionalinis susivienijimas paskelbė pareiškimą, kuriame remdamasis Lietuvių kalbos instituto oficialiomis išvadomis reikalauja atmesti šiuo metu valdančiųjų Seime registruotą Valstybinės kalbos...

Skaityti toliau

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
Mokslas | lrv.lt nuotr.

Jau šį rudenį suaugusieji galės mokytis, tobulinti kvalifikaciją naudodamiesi vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nepavyko apie I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  • Taigis... apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Taigi, AR? apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Mikas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje ištuštėjo 4200 kaimų ir viensėdžių – išsaugokime jų vardus!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai