Paskutinį balandžio savaitgalį, 25–27 d., LITEXPO parodų ir kongresų centras, kaip ir kasmet, vėl pakvies į svarbiausią šalyje statybų sektoriaus temoms dedikuotą parodą – „Resta 2024“. Pirmą kartą surengta dar 1994-aisiais, „Resta“ per 30 metų ženkliai išaugo, sustiprėjo ir dabar yra vienintelė specializuota statybų tematikos paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą.
Pasak organizatorių, šių metų parodos lankytojai galės ne tik apžiūrėti dalyvių ekspozicijas, susipažinti su naujausiais gaminiais bei paslaugomis ir užmegzti naudingų kontaktų, bet ir rinktis iš beveik 20-ies renginių, kurių temos – pačios įvairiausios: nuo pastatų dekarbonizacijos ir žaliosios energijos iki advokatų rekomendacijų perkantiems statybos rangos darbus, medžiagas ar įrangą, kraštovaizdžio apšvietimo ir japoniško sodo kūrimo paslapčių.
„Resta 2024“ lankytojus šiemet pasitiks ne tik gausia renginių programa ir įvairiausių dalyvių stendais, bet ir didele lauko ekspozicija. Ten bus galima išvysti viską: nuo modernių stogų ir vartų iki „off-grid“ namų ir apželdinimo sprendimų, pasiūlymų šildymui, vandentiekiui ir statybinės technikos.
LITEXPO projektų vadovė Saulė Jančiauskė išskiria keturis šių metų parodos teminius akcentus, kuriems tiek ekspozicijoje, tiek renginiuose bus skiriamas ypatingas dėmesys: skaitmeninė statyba, energinis statinių tvarumas, žalioji transformacija statinių statyboje ir profesinis orientavimas.
Skaitmeninė statyba – svarbi absoliučiai visiems
Balandžio 26 d., 10 valandą, prasidės konferencija „Skaitmeninė statyba 2024. Vilnius“. Šis renginys, vykstantis jau 13-us metus iš eilės, yra didžiausias skaitmeninės statybos ir BIM (angl. Building Information Modeling) metodologijos tematikos forumas šalyje. Jo metu pranešimus skaitys ir vertingomis įžvalgomis bei praktine patirtimi dalysis skaitmeninės statybos ekspertai ne vien iš Lietuvos, bet ir Danijos, Suomijos bei Vokietijos.
Konferenciją organizuojančios Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad šis renginys „suteikia puikią galimybę dalytis žiniomis, naujausiomis skaitmeninės statybos tendencijomis ir tarptautine patirtimi, aptarti BIM metodologijos vystymą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje“.
Pagrindinė šių metų konferencijos tema – „Skaitmeninių duomenų naudojimas pastato gyvavimo cikle: nuo BIM iki pastato naudojimo ir priežiūros iššūkių“. D. Gedvilas atkreipia dėmesį, kad forume nebus vengiama ir itin opių temų, pavyzdžiui, „ar keičiantis pastatų savininkams sutartyje turi būti perduodamas visas materialus ir nematerialus turtas, įskaitant skaitmeninius duomenis“.
„Šiais technologinio proveržio laikais skaitmeninė statyba aktuali absoliučiai visiems statybų proceso dalyviams: užsakovams, NT vystytojams ir valdytojams, projektuotojams, statytojams, viešųjų pirkimų organizatoriams, mokslo, tyrimų institucijų bei valdžios atstovams“, – pabrėžia pagrindinio parodos „Resta 2024“ partnerio – Lietuvos statybininkų asociacijos – vadovas D. Gedvilas.
Karšta tema: energinis statinių tvarumas
Nacionalinė pasyvaus namo asociacija parodoje „Resta 2024“ organizuoja konferenciją „Energinis efektyvumas, tvarumas ir komfortas. Pasyvių namų praktika Lietuvoje“. Renginys startuos balandžio 26 d., 13 val.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Rytis Kaminskas užsimena, kad konferencijos tema bus nagrinėjama keletu pjūvių.
„Pirmiausia kalbėsime apie CO2 įtaką klimato kaitai ir tai, kaip prie CO2 emisijų mažinimo galėtų prisidėti statybų sektorius. Taip pat pristatysime drauge su Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos institutu bei partneriais parengtas pastatų atitvarų sandarumo užtikrinimo rekomendacijas. Diskutuosime ir apie statinių energinį efektyvumą – nuo ko jis priklauso ir kokią įtaką jam daro pastato sandarumas. Atkreipsime dėmesį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų temą, pristatysime skatinimo iniciatyvą labiau remti šių pastatų renovavimą bei modernizavimą“, – vardijo R. Kaminskas.
Jis pabrėžia, kad pasyvių namų projektavimo ir statybos standartas yra vienas tiksliausių, energiškai efektyviausių ir tvariausių būdų projektuoti ir statyti šiuolaikiškus pastatus. Anot jo, ši vokiška sistema priverčia įvertinti net ir smulkiausius projektinių sprendinių niuansus ir užtikrina labai tikslius pastato rodiklius, eliminuoja aibę projektavimo klaidų bei netikslumų. Prieš daugelį metų pastatyti pasyvūs pastatai ir šiandien demonstruoja labai aukštus energinio efektyvumo, tvarumo bei komforto rodiklius ir nenusileidžia (o dažnai ir lenkia) patiems naujausiems energiškai efektyvių ir tvarių pastatų standartams.
R. Kaminskas taip pat atkreipė dėmesį, kad renginio metu ne tik bus pirmą kartą eksponuojami mūsų šalyje pastatyti ir sertifikuoti pasyvūs namai, bet ir bus galima pasiklausyti diskusijoje dalyvausiančių šiuose namuose gyvenančių žmonių ir juos projektavusių architektų minčių bei įspūdžių.
„Be to, mūsų renginyje apsilankę architektai, jei tik pageidaus, galės gauti ir dar vieną papildomą naudą – dviejų valandų trukmės kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus“, – pabrėžė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius R. Kaminskas.
Žalioji transformacija statybų sektoriuje
Pačią pirmąją parodos dieną, 13 val., LITEXPO trečios salės prezentacijų erdvėje prasidės konferencija „Ar pastatų dekarbonizacija – bendras siekis?“. Pasak ją organizuojančios Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidento Remigijaus Simanavičiaus, renginyje bus kalbama apie pastatų CO2 emisijos problemą, galimus jos sprendimo būdus, politikos gaires ir jau sukauptą patirtį – tiek teigiamą, tiek neigiamą.
„Nekilnojamojo turto ir statybos sektorių atstovai tikrai supranta savo atsakomybę. Šių sričių atstovai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos: statybų ir kiti pastatų tvarkymo procesai sukuria maždaug penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – tvirtina R. Simanavičius.
Jo teigimu, pasauliui siekiant kuo labiau mažinti poveikį aplinkai, Europos Sąjunga (ES) numato, kad iki 2030 m. naujiems pastatams būtų privalomi nulinės CO2 emisijos standartai. Dar aukštesni tikslai keliami laikotarpiui iki 2050-ųjų. Todėl kyla aibė klausimų: kaip tokiame pastatų dekarbonizacijos kontekste atrodo Lietuva? Ar gebame ir ar esame pasirengę įvertinti ir mažinti CO2 emisijas pastatuose? Kur, žvelgiant į šiandienos situaciją, turi būti kreipiama daugiausia dėmesio, siekiant, kad naujai statomi ir rekonstruojami pastatai darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai? Kokių veiksmų NT ir statybų sektoriuje privalo imtis valdžios institucijos, statytojai, projektuotojai, rangovai, statybos medžiagų ir įrangos gamintojai, siekdami vykdyti keliamus tvarumo reikalavimus?
„Aptardami šiuos klausimus, mes kalbame apie tvarų medžiagų ir kitų išteklių naudojimą, pastatų eksploatacinių savybių gerinimą, atsinaujinančios energijos naudojimo didinimą. Tačiau ar to pakanka?“ – retoriškai klausia R. Simanavičius.
Organizatorių teigimu, konferencijos dalyviai taip pat sužinos ir apie rinkos lyderių iššūkius bei drauge galės ieškoti atsakymų į klausimą – kuris tvariųjų pastatų kūrimo kelias yra geriausias.
Profesionalumui ilgo stažo nebeužtenka
Technologijos ir progresas neaplenkia nė vienos srities. Statybų sektorius – ne išimtis. Statybose keliami vis didesni reikalavimai, o rezultatas priklauso ne vien nuo kokybiškų statybinių medžiagų, bet ir nuo statybininkų kompetencijos. Tai bus ypač akcentuojama parodos „Resta 2024“ metu vyksiančiame profesinio meistriškumo konkurse, kuris atkreips dėmesį į tai, kaip svarbu domėtis naujovėmis, nuolat tobulėti ir neatsilikti nuo tendencijų.
Konkursą remiančios bendrovės „Knauf“ projektų vadovas Remigijus Lukauskas pateikia šį teiginį iliustruojantį pavyzdį: „Statybų versle neretai galima išgirsti pasakymą – „Aš 20 metų dirbu statybose ir viską žinau“. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai tobulėjant technologijoms, dvidešimties metų senumo žinios ir įgūdžiai tikrai ne visuomet garantuoja kokybę, kartais gali nutikti kaip tik priešingai. Tad profesionalumą ir įgūdžių atnaujinimą skatinančios švietimo iniciatyvos yra tiesiog būtinos“, – įsitikinęs R. Lukauskas.
Pasak jo, per ilgą darbo patirtį ne kartą teko susidurti su įvairiomis, regis, patyrusių meistrų dėl nežinojimo ir nesitobulinimo daromomis klaidomis. Ypač dažnai pasitaikančios – atliekant gipso kartono montavimo ir glaistymo darbus.
„Didžioji dalis „senosios“ kartos meistrų negali atsakyti: kodėl montuojant gipso kartoną pertvarose jis turi būti pakeliamas apie 5–10 mm nuo žemės? Atsakymai priverčia nusišypsoti, dažnai išgirstame tokius variantus kaip „dėl grindų deformacijų“ arba „tai apsauga nuo vandens užpylimo“. O juk iš tikro tai daroma dėl galimybės tinkamai ir sandariai užglaistyti visą konstrukcijos perimetrą, kad būtų išlaikyti garso izoliaciniai bei atsparumo ugniai parametrai“, – klaidą įvardijo R. Lukauskas ir pridūrė, kad ugdymo bei konkursų metu į tokias klaidas kreipiamas ypatingas dėmesys, todėl „naujoji“ meistrų karta tokių klaidų nebedaro.
Daugiau įžvalgų ir naujienų apie sparčią statybų sektoriaus evoliuciją, naujas tendencijas, drąsias prognozes, progresyvias technologijas, aktualias temas, pokyčius ir iššūkius bus galima sužinoti jau balandžio 25–27 d. vyksiančioje LITEXPO parodoje „Resta 2024“.
