Siūloma steigti mokslo populiarinimo centrą ir mokslo muziejų

2011 m. gruodžio 22 d., Vilnius – Lietuvos mokslų akademijos ekspertų grupė baigė mokslo populiarinimo sistemos studiją, kurioje konstatuota, kad Lietuvos gyventojų susidomėjimas mokslu ir technologijomis itin menkas. Siūloma valstybiniu lygiu imtis priemonių, jų koordinavimui steigti Mokslo populiarinimo centrą ir, pagal Vakarų Europos šalių pavyzdį, Mokslo muziejų.

Nors Lietuvos gyventojai domisi mokslu, tačiau vykdomos veiklos yra netinkamas ir (ar) nepakankamos – „Eurobarometro“ tyrimų apie mokslą ir technologijas 2002-2010 metų rezultatų palyginimas liudija, kad Lietuva tarp ES valstybių užima paskutiniąsias vietas.

Mokslo populiarinimo situacijos apžvalgą rengusi Lietuvos mokslų akademijos (LMA) ekspertų grupė siūlo net keletą priemonių, kurios leistų keisti susidariusią padėtį. Pirma, trūksta koordinacijos, mokslo populiarinimo strategiją įgyvendinančio centro, todėl siūloma prie Lietuvos mokslų akademijos steigti Mokslo populiarinimo tarybą ir jos vykdomąjį organą – Mokslo populiarinimo centrą. Taryba priimtų sprendimus dėl mokslo populiarinimo plėtojimo, o centras būtų atsakingas už įgyvendinimą ir koordinavimą. Antra, pagrindinė mokslo populiarinimo sistemos dalis turėtų būti specializuota interneto svetainė, kur būtų pateikiama informacija apie vykstančius renginius, mokslo naujoves, mokslo populiarinimo literatūrą, pagrindines Lietuvos mokslo kryptis ir įstaigas. Trečia, sekant Vakarų Europos pavyzdžiu, turi būti įkurtas mokslo muziejus – ne tik išsami ekspozicija, bet ir įvairios galimybės aktyviai pažintinei veiklai. Prieš keletą metų iškeltas siūlymas tokį muziejų įsteigti tam tinkamose VU Medicinos fakulteto patalpose M.K.Čiurlionio gatvėje Vilniuje.

„Siekiant, kad mokslo populiarinimas būtų sėkmingas, valstybė turi užtikrinti finansavimą biudžeto ir (arba) ES paramos lėšomis, – sakė LMA ekspertų grupės koordinatorius dr. Rolandas Maskoliūnas. – Be to, šiuolaikinis mokslo populiarinimas pasižymi formų bei metodų įvairove. Naudojamos įvairios žiniasklaidos priemonės, auga interaktyvumo reikšmė, nuo tradicinių formų (paskaitų) pereinama prie interaktyvių (eksperimentai laboratorijoje, ekskursijos, konkursai, žaidimai). Siekiama sudominti lankytojus, sužadinti jų smalsumą, akivaizdžiai parodyti, kaip veikia mokslas ir su kokiomis problemomis susiduria mokslininkai.“

Studijoje siūloma mokslo populiarinimui pasitelkti mokslo draugijas ir sąjungas, nes dažnai tai yra viena iš pagrindinių jų veiklos krypčių. Be to, prasminga šią veiklą orientuoti į regionus, nes ten ypač mielai sutinkami iš to krašto kilę mokslininkai, jie patys taip pat noriai dalyvauja tenykščiuose renginiuose.

Iki šiol mokslo populiarinimas Lietuvoje vyko chaotiškai. Nors 2005 metais buvo sukurta Mokslo ir technologijų populiarinimo strategija, tačiau ji nebuvo įgyvendinama. Netgi priešingai, valstybės parama visai sumenko: nutraukti mokslo populiarinimo darbų konkursai, už tokią veiklą neskiriamos premijos. Dėl lėšų stygiaus stringa vienintelio mokslo laikraščio „Mokslo Lietuva“ leidyba, nacionalinio transliuotojo eteryje nebeliko laidų mokslo populiarinimo tematika, o komercinėje žiniasklaidoje plačiai propaguojamos pseudomokslinės, netgi antimokslinės įdėjos.

Projektas „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis ir yra įtrauktas į LR Švietimo ir mokslo ministerijai skirto biudžeto asignavimą. Priemonė „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“ įgyvendinama pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.