Aukštojo mokslo sistemai būtina aiški vizija

Šią savaitę Vilniuje vyko Europos investicijų banko instituto inicijuota tarptautinė apskrito stalo diskusija „Ateities aukštasis mokslas Lietuvoje“. Remiantis kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi, diskutuota, kokius sprendimus Lietuva turėtų priimti dar šiandien, siekiant užtikrinti kokybišką aukštąjį mokslą.

Savo pasiūlymais ir pastebėjimais, kaip reikėtų spręsti didžiausias dabartinio aukštojo mokslo sistemos problemas, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę artimiausiu laikotarpiu, dalinosi Mykolo Romerio universiteto profesorius Giedrius Viliūnas, Lietuvos edukologijos universiteto docentas Aurimas Marijus Juozaitis, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Maastrichto universiteto profesorius Jo Ritzen ir Europos Komisijos atstovė Julie Fionda. Sveikinimo kalbą sakė Prezidentas Valdas Adamkus, apskritojo stalo diskusiją moderavo dr. Margarita Starkevičiūtė. Diskusijoje taip pat dalyvavo studentų asociacijų, Vyriausybės ir verslo atstovai.

„Ši diskusija – labai svarbus žingsnis, kuris, manau, tikrai pajudins aukštojo mokslo reformos klausimą, – sako diskusijoje dalyvavęs Prezidentas Valdas Adamkus. – Strategija yra reikalinga, bet mes pirmiausiai turime turėti aiškią viziją, kur mes tą strategiją įgyvendinsime. Nuo Nepriklausomybės atgavimo iki okupacijos pradžios aukštajame moksle mes padarėme ne progresą, o milžinišką šuolį ir tai buvo todėl, kad mes turėjome viziją. Šiandien mes taip pat esame pajudėję į priekį, bet ne tiek, kiek galėjome padaryti.“

Kalbant apie kokybišką aukštąjį mokslą, anot diskusijos dalyvių, būtina kelti aukštojo mokslo finansavimo klausimą. Finansavimas, tenkantis vienam studentui Lietuvoje šiuo metu yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Diskusijos metu pristatyta Europos aukštosiose mokyklose veikianti privati finansavimo sistema. Ekspertų teigimu, suteikta galimybė studijuojantiems Lietuvoje taip pat gauti nebrangias paskolas mokslams, turėtų teigiamos įtakos aukštojo mokslo kokybei.

Dar vienas klausimas, kuris yra opus šiandien ir bus nemažiau aktualus ateityje – baigusių studijas žmonių įsidarbinimas. Anot ekspertų, labai svarbu, kad universitetuose jauni žmonės įgytų ne tik specifinių žinių, bet ir tinkamus socialinius įgūdžius.

„Atlinkti tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie šiemet pradėjo lankyti mokyklą, kuomet jie baigs universitetus, darbo rinkoje jau nebeegzistuos net 65 šiuo metu esančios darbo vietos. Todėl labai svarbu, kad aukštosios mokyklos galvotų į priekį, bandydamos nuspėti, kokie įgūdžiai bus reikalingi dar po 10-20 metų“, – teigia Maastrichto universiteto profesorius Jo Ritzen.

Apskrito stalo diskusijos dalyviai vienbalsiai sutarė, kad universitetuose svarbu mokyti verslumo, kuris leistų lengviau prisitaikyti prie greitai besikeičiančių darbo rinkos sąlygų.

„Daug diskutavome, ar Lietuvos universitetams reikėtų specializuotis ir kaip tai padaryti geriausiai, kad išliktumėme konkurencingi tarptautiniu lygiu. Magistro lygmenyje ir doktorantūros studijose specializacija tarp aukštųjų mokyklų turėtų būti ryškesnė. Bakalauro studijose studentams suteikiamos bazinės žinios, tačiau vėlesnėse pakopose specializacija turėtų būti išgryninta“, – teigia ekonomistė, diskusijos moderatorė dr. Margarita Starkevičiūtė.

Apie Europos investicijų banko (EIB) Institutą

EIB Institutas priklauso Europos investicijų banko grupei, jis remia bendrą gerovę kuriančias Europos iniciatyvas, tokiu būdu prisideda prie Europos Sąjungos (ES) tikslų įgyvendinimo. 2012 metais įkurtas EIB Institutas skatina socialinę, kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų veiklas, kurios prisideda prie ekonominės ir socialinės plėtros ES šalyse narėse. EIB Institutas įgyvendina tris programas – Žinių, Socialinę, Meno ir kultūros.