P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą 2015-06-23 d.| J. Česnavičiaus nuotr.

Valstybei diriguojanti nematoma ranka, kuri nuolat jaučiama daugelyje gyvenimo sričių, su propagandos ginklu nusitaikė į valstybinę kalbą – vieną iš pagrindinių Lietuvos kaip valstybės sričių. Tokiems dirigentams nieko nebelieka, kai atšimpa kitokie ginklai: melas, šmeižtas, dideli pinigai.

Tai net ne ginklai, o masalas, numestas menkystoms arba, kitaip tariant, naujiesiems stribams, kurių dvasią skatinama atgaivinti politikuose, šitaip pavedant kenkti valstybei, nes atsilaikė arba net užako kitokios landos, iš kurių kyšo priešiškos valstybės ausys. Ne kartą,  pasitelkus manipuliaciją, mėginta juodinti ir kiršinti valstybės vadovus, bet skleidžiama dezinformacija tiesiog neišdegė.

Kažin ar kai kurie politikai suvokia ką daro, kai net tiesiog nežino, kokie buvo pasirašyti susitarimai, kurie, gerai jų neperskaičius ir nesuvokus esmės, virto manipuliacijos pamatu, o įrankiai jai vykdyti atsirado patys arba kas galėtų paneigti, kad politikai nebuvo kuo nors labai vertingu suvilioti. Be to, artėja rinkimai į Seimą, todėl dar ir reikia save parodyti ir priminti apie save įvairiais skandalais, nes taip visus įpratino žiniasklaida ieškodama sensacijų. Kitaip vargu ar kas atkreips dėmesį.

Dažnai stribų mentaliteto padiktuotas elgesys rodo atitinkamą asmens raštingumo ir suvokimo lygį. Turiu omenyje vadinamąją „originalo kalbos teoriją“, kurią atkūrus Nepriklausomybę, išplatino kalbininkai ir kultūrininkai, vadinamieji „europietiškos tradicijos“ skleidėjai. Išplatino vienpusiškai, pasitelkę propagandą, oponentų žemininimą ir menkinimą, net klupdymą ant kelių. Viename Kalbos komisijos posėdyje atsiklaupti prieš niekdarius buvo išprovokuotas šviesaus atminimo poetas Justinas Marcinkevičius. Žinau visas tokių manipuliacijų vingrybes, nes mes, grupelė kalbininkų, kultūrininkų ir visuomenės veikėjų, buvome susibūrę į Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos ir visi aktyviai dalyvavome diskusijose tiek Seime, tiek žiniasklaidoje dėl kitakalbių asmenvardžių rašybos. Asmens dokumentuose panaudoti papildomą puslapį pasiūliau aš, šio straipsnio autorė, o Seimui jį pritaikyti pateikė Valstybinės kalbos grupės narys istorikas dr. Mindaugas Tamošiūnas. Taip pat pasiūliau autentišką pavardės formą ir net leidinio pavadinimą rašyti kiekvieno į lietuvių kalbą išversto leidinio IV viršelio puslapyje.

Daugybę straipsnių šia tema parašė prof. Arnoldas Piročkinas, poetas ir signataras Gintautas Iešmantas, istorikas dr. Mindaugas Tamošiūnas, šio straipsnio autorė bei kt. Pagal diskusijų medžiagą knygas „Lietuvių kalbos išdavystė“ ir „Pavardžių pradžiamokslis“ parašė šviesaus atminimo prof. Vincas. Urbutis. Labai smagu, kad mūsų pradėtas darbas toliau tęsiamas daug jaunesnių žmonių, kurie tarsi perėmė estafetę ir dirba toliau. Tačiau europiečiais save laikantys kultūrininkai šį kompromisą griežtai atmetė, o tuo rado progą pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos, kurių nematomas dirigavimas ir sukursto diskusijas iš naujo, kad minėta problema dirbtinai pavirstų tik joms naudinga propaganda, siekiančia sumenkinti arba net paneigti žinomų kalbos mokslininkų teiginius.

Ne kartą buvo įrodyta, kad „originalo kalbos teorija“ yra niekinė ir tik mažaraščiams atrodanti naudinga, norint į save atkreipti dėmesį. Pagal ją užsimota iki galo nutautinti gudiškai ir tuteišiškai kalbančius Lietuvos piliečius, kurių šaknys yra lietuviškos. Visa tai puikiai savo tyrinėjimais įrodė akademikas Zigmas Zinkevičius, paskelbęs žiniasklaidoje straipsnius „Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis“ ir „Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė“. Apie lenkus visai nekalbu, nes jų, grynakraujų, kurių šeimų abu tėvai, seneliai ir proseneliai buvo lenkai, pagal statistinius duomenis Vilniaus krašte yra vos 1 procentas. Vyksta tuteišų ir gudų tiek rusinimo, tiek lenkinimo procesas. Visa tai puikiai atspindi vaikai, kuriems, matyt, liepta nebendrauti viešose vietose lietuviškai. Tą esu pastebėjusi viešajame transporte, kur susirenka būreliai į ekskursijas iš rusiškų mokyklų ir kai kurie vaikai tarp savęs lietuviškai kalba tik pašnibždomis. Ko gero, taip norima išlaikyti rusiškas ir lenkiškas mokyklas, kuriose, kaip girdėti, mažėja mokinių skaičius.

Apie kalbos dalykus su Lietuvos politikieriais net neverta kalbėti, nes jie kalbą pavertė politikos įkaite, matyt, net neskaitę pagrindinio susitarimo dėl kurio keliamos audros –  Lietuvos–Lenkijos sutarties, kurioje parašyta, kad tautinių mažumų pavardės turi būti rašomos pagal jų skambesį, arba net nesuvokiantys tos sutarties teiginių apie lenkiškų pavardžių rašybą ir nežinantys, kas tai yra pavardės skambesys. Akivaizdu, kad „originalo kalbos teorijos“ sklaida Lietuvoje, kuria patikėjo naivuoliai, yra tik politinis užsakymas.

Nebeliko jokių kitokių landų, todėl per valstybinę kalbą siekiama sukelti sumaištį įvairiose valstybės institucijų struktūrose ir tokiu būdu išvalstybinti valstybę, nes visi tos niekinės teorijos naujų versijų kūrėjai, įsukti į propagandinį ratą, pasijuto daugiau išmanantys negu kalbininkai. Ar jie nesuvokia, kad kelia sumaištį ir priešina Lietuvos žmones – skatina nesantaiką, o nesantaikos kurstymas baudžiamas įstatymu. Gal stengiamasi išprovokuoti maištą ar net pilietinį karą, kurio įvairiausiais būdais siekta atgavus Nepriklausomybę?! Dabartinė padėtis labai primena Sausio 13–sios išvakares ir visą tą laikotarpį iki Maskvoje organizuoto pučo. Įtampa dar iki galo neatslūgo, nes ji nuolat aštrinama.

Tad turėtume visomis išgalėmis ginti pagrindinę tvirtovę – valstybinę kalbą, o į mitingus prie Seimo rūmų prieš rengiantis prastumti netinkamus įstatymus, būtina susirinkti daugybei žmonių iš visos Lietuvos. Neturi būti sukelta valstybinės kalbos sumaištis susitelkus savanaudžiams dezinformatoriams ir manipuliatoriams arba vietiniams neišmanėliams ir propagandininkams, Seime miegantiems daugybę metų ir atsibundantiems tik tada, kai atsiranda proga ar būtinybė save parodyti.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

48 komentarai

  1. Joana:

    Dėkoju autorei. Daugelis eilinių piliečių Jus ir visus iškilius Lietuvos šviesuolius, kovojančius už lietuvių kalbos išsaugojimą, palaiko. Mums taip pat skauda ir į mitingą prie seimo tikrai atvyksime.

  2. Antanas:

    Yra valstybė – Lietuvos Respublika, yra jos Konstitucija. Konstitucijoje įrašyta, kad valstybinė LR kalba – lietuvių kalba, o tai reiškia, jog visa oficiali dokumentacija (taip pat ir piliečių asmens dokumentai!!!) rašomi valstybine kalba. Niekaip nesuprantu, kas čia kam dar neaišku?!.

  3. Viskas aišku, – jokių rašymų nevalstybine kalba net papildomame asmens dokumento puslapyje – abu teikiamus projektus dėl pavardžių rašymo Graužinienė, Seimas privalo dėti į kuo gilesnį stalčių. To vieningai ir reikalutina mitinge.

  4. Eirimas:

    O kaip bus su lietuviško kapitalo įmone, parduotuvių tinklu MAXIMA? 3:-)

    • Antanas:

      Jei Tamstai nesunku, tai perskaityk dar kartą mano komentarą. Kalba juk eina apie VALSTYBĖS OFICIALIĄ RAŠTVEDYBĄ ir apie LR PILIEČIŲ ASMENS DOKUMENTUS, o ne apie privačių parduotuvių ar kavinių iškabas!!! “Maxima” nėra valstybinė įstaiga!!! Ar pats esi toks neišprusęs, ar tokiu apsimeti?

      • Kemblys:

        Antanai, ar teisingai supratau: ,,privačių parduotuvių” – nuosavų parduotuvių, ,,komentarą” – pastabą, ,,oficiali dokumentacija” – vieša raštvedyba?

        Iš anksto dėkoju.

        • Antanas:

          Tarptautinių žodžių vartojimą lietuvių kalbos rašybos taisyklės nedraudžia ir nereikia čia įsivaizduoti esant šventesniu už Romos popiežių. Juk turime žodžius “televizorius, magnetofonas, kompiuteris, bankas, banknotas, asignacija, revoliucija, evoliucija” ir t.t. ir t.t. Ir ką?

          • Kemblys:

            Dar to betrūko, kad lietuvis su lietuvių kalbėtų ,,tarptautiniais” žodžiais, jei mintį galima išreikšti lietuviškais žodžiais.

            Neatsakei į klausimą: ,,Antanai, ar teisingai supratau: ,,privačių parduotuvių” – nuosavų parduotuvių, ,,komentarą” – pastabą, ,,oficiali dokumentacija” – vieša raštvedyba?”

          • Bartas:

            Antanai , nepyk. O pabandyk nerašyti , nekalbėti “tarptautiniais” žodžiais. Pamatysi , kaip keisis prasmės. Dabar štai kas gaunasi , kalbėtojas jau gerai, išmokęs svetimžodį , bando prie jo pritaikyti lietuviškus žodžius ir… gaunasi jovalas. Atkreipk dėmesį , kaip koks nors butkevičius prie “komunikacijos” klijuoja , klijuoja žodžius ir tokiam pasiseka. Juokas per ašaras. Dar mačiau , kaip” didysis” lietuvių kalbos naujadarų kūrėjas Uspackich , ar kaip jį ten, išsišiepęs aiškino. Kad jis pirmas sugalvojo žodį -“giniruoti ” . Tai dabar visi valdžioje net apsiseilėje “giniruoja finansus, elektrą,” ir t.t. Ar tiems garukams sekasi , taip jiems sekasi naikinti Lietuvių Kalba.

  5. Skaitytoja:

    Teisingai, tai pagaliau yra mūsų kalbos išlikimo klausimas, kurios nepajėgė išnaikint net carizmas. Pramovėt(m) su Žemės referendumu reikia dabar atsitiest ,ištaisyt klaidą, dar nevėlu,nors be Seimo sprendimo jau tą raidyną savavališkai panaudojo Šimašius-Vilniaus meras ..

  6. Kemblys:

    Pranciška Regina Liubertaitė:
    ,,diriguojanti, propagandos, dirigentams, politikuose, manipuliaciją, dezinformacija, skandalais, sensacijų, mentaliteto padiktuotas, kultūrininkai, oponentų, išprovokuotas, aktyviai, diskusijose, autentišką, formą, diskusijų, estafetę, kompromisą, statistinius, procentas, procesas, transporte, ekskursijas, institucijų struktūrose, teorijos, versijų, organizuoto pučo, mitingus, dezinformatoriams (?) ir manipuliatoriams, propagandininkams…”

    Manau, lietuvių kalbą pirmiau reikia saugoti nuo tokių ‘kalbininkų’, kurie svetimžodžiais išstumia lietuviškus žodžius iš kalbos.

  7. Šiaip:

    Jooo, PRL „sublizgėjo“ – kvailesnio minčių kratalo dar neteko matyti. Jei tokie tie kalbos „gynėjai“ – vargšė mūsų kalba.

  8. Antanas:

    Turiu negerą įtarimą, kad čia tomašeWskiniai troliai “užvedė” ginčą dėl tarptautinių žodžių vartojimo lietuvių kalboje… Gal, sakau, nenuprotėkime? Nuo neatmenamų laikų vartojame ir graikiškus, ir lotyniškus, ir vokiškus, ir angliškus žodžius… Ir ką? Nutautėjome? Gal nekurkime dirbtinai problemų? Straipsnio esmė, kartoju, visai ne apie tai!

    • Antanas:

      P.S. Visiškai nenustebsiu, jei paaiškės, kad “Kemblys” – tai koks nors Jan Wojsznis, Józef Bubnel ar Witold Kiszkel…

        • Pikc:

          Kemblys jau yra prisistatęs – ir joks jis “w” (jei nemeluoja, aišku). Iš tikrųjų, jo pastangos gryninti lietuvių kalbą yra sveikintinos. Mano galva, čia bėda ta pati, kaip ir vos ne išimtinai tarptautiniais žodžiais bandančiųjų kalbėti atveju – kraštutinumai, kitaip tariant – “lazdos perlenkimas”. Anie žmogeliai paleidžia “evidentiškai verifikuotą turbuliacinę trampampaciją”, siekdami parodyti savo “ekstraordinarų entelektą” (paprastai į žmonių kalbą išverstos jų “išminties perlai” skamba gana vidutiniokiškai, švelniai tariant), o kita stovykla šoka į priešingą kraštutinumą: “pradėjau skaityti, radau tris tarptautinius žodžius pirmose dviejose pastraipose – daugiau to išsigimėliško teksto neskaičiau”. Jei pirmieji įmantrybėmis dažnai bando paslėpti minties seklumą, tai antrieji net nebando tos minties suprasti. Ir taip, ir taip blogai, manyčiau.

          • Kemblys:

            Žodžiu, šaukštas deguto meduje blogai, bet, jei nėra meduje deguto, tai jau kitas kraštutinumas – ,,Ir taip, ir taip blogai…” 😀 😀

            Pikc, gal jau šimtąjį kartą rašau: kalba mąstymo priemonė. Kalba Tautoje sukuria tam tikrą vienijantį ‘būvį’ (kol kas neįvardinu jo). Jei norime (ko čia ‘alke’ renkamės?) vienyti Tautą, turime įgyti vidinės jėgos pasišventimui – kiekvienas sąmoningas savęs keitimas stiprina asmenį. Išgrynindami kalbą skaidriname savo mąstymą… Mes nieko nepasieksime, jei nuosaikūs tautiečiai nesilygiuos į mus.

          • Kemblys:

            Pikc, mele nėra jėgos. Galiu dar kartą prisistatyti, esu Paulius Normantas.

  9. Kemblys:

    Antanai, nurimk, grožėkis Mėnulio pilnatimi 😀 😀

  10. beje:

    Paulius Normantas yra miręs.

  11. kažkur girdėta:

    Graudi ta amžina malda už kalbą. Šitiek metų mūsų baldos be jokios naudos… Nes daugelio lietuvių kosmopolitų savinieka yra didesnė už meilę Tėvynei ir kalbai.
    Lenkime galvas ir atiduokime deramą pagarbą TALKAI – jaunimui, kuris nesigėdija savo lietuviškumo (neatsižada kalbos, papročių). Vadinasi, jie PATRIOTAI (nebijokime šio žodžio). Nesitraukime į pašalius – pats laikas, perfrazuojant Maironį, pamesti kitiems tarnavus ir paliauti gyvenus sapnais kaimynų. Juolab gera proga artinantis Seimo rinkimams – vieniems reikalauti, kitiems pasižadėti. O svarbiausia – ĮVYKDYTI tai, kas konstituciškai įteisinta ir žmonių pareikalauta. Vienybė težydi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: