Rugpjūčio 23 d. minint Molotovo-Ribentropo pakto 76-sias ir Baltijos kelio 26-sias metines, Lietuvos Respublikos vadovai pasveikino Tautą Baltijos kelio metinių proga.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino visu būti solidariais ir vertinti savo laisvę.
„Ši diena mūsų atmintyje yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą. Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus dėl Molotovo-Ribbentropo pakto tapome niekšingų mainų objektu. Buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas liko nenugalėtas, todėl šiandien didžiuojamės prieš 26 metus išėję į Baltijos kelią, tapusį nacionalinio išsivadavimo proveržiu.
Taip pat prisimename išskirtinę mūsų disidentų drąsą – tai jie prieš 28 metus šią dieną prie Adomo Mickevičiaus paminklo viešai pasmerkė brutalius slaptuosius susitarimus. Minime laisvės kovų dalyvius, partizanus, tremtinius – jų auka, sudėta ant laisvės aukuro, įpareigoja kurti, saugoti ir stiprinti mūsų valstybės pamatus. Baltijos kelyje parodėme, kad ne tik galime būti laisvi, bet ir galime įveikti, rodos, neįveikiamus sunkumus. Todėl ir šiandien būkime laisvi ir mokėkime vertinti savo laisvę. Būkime solidarūs ir būkime vieningi“, – sako prezidentė.
Premjeras A. Butkevičius, drauge su Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovais šį savaitgalį dalyvaujantis Baltijos Ministrų Tarybos neformaliame Ministrų Pirmininkų susitikime Palangoje, sveikindamas Tautą sakė:
„Nepaisant skaudžios praeities, šiandien džiaugiuosi, jog prieš 26 metus trijų kaimyninių valstybių žmonės susikibo rankomis ir pareikalavo laisvės ir demokratijos mūsų valstybėms ir žmonėms. Po ilgų metų galime drąsiai sakyti, jog kartu mes nuėjome ilgą kelią. Šiandien mes turime kitokį Vilnių, Rygą ir Taliną – tikrus europinius miestus, modernias Europos Sąjungos sostines“, – sako premjeras A. Butkevičius.
Seimo Pirmininkė L. Graužinienė savo sveikinimo kalboje Baltijos kelią pavadino „drąsių širdžių Laisvės deklaracija pasauliui“:
„Prieš 26-erius metus buvome istorijos kryžkelėje, tačiau nepaisydami kylančios grėsmės ir ateities nežinomybės buvome tikri, kuriuo keliu pasukti. Milijonai žmonių oriai ir atsakingai pasirinko Laisvės kelią. Per tris Baltijos valstybes nusidriekusi simbolinė gyva grandinė buvo drąsių širdžių deklaracija pasauliui, kad esame tvirtai pasiryžę apginti savo prigimtinę teisę gyventi laisvi ir nepriklausomi savo tėvų bei protėvių žemėje.
Prisimindama reikšmingą Baltijos kelio datą, visiems Lietuvos žmonėms linkiu, kad kasdien ir visados mūsų kelrodis būtų darnos ir gerovės siekis valstybėje, mūsų vedliai – vienybė, išmintis ir tikėjimas, o ištikimi bendrakeleiviai – visi, pasišventę kartu dirbti Lietuvos labui“, – sakė Seimo pirmininkė.
1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.
Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva palikta Vokietijai. Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasirašė antrąjį Vidurio Europos padalijimo aktą, pagal kurį Lietuva atiduota TSRS.
1989 m. rugpjūčio 23 d., prisimindamas J. Ribentropo – V. Molotovo aktą, atėmusį Baltijos šalių nepriklausomybę, Lietuvos Sąjūdis surengė akciją „Baltijos kelias“. Jo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai (apie 2 mln.) susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais.
Susiję straipsniai:
- Baltijos kelio 25-metyje moksleiviai rodė savo pilietiškumą (video)
- Šalies vadovai ketina dalyvauti Referendume
- Šalies vadovai pagerbė žuvusiuosius jūroje (nuotraukos)
- Minime Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną
- Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines
- Kaliningrade paminėta Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena
- Nuo šiol istorinio Baltijos kelio ženklų vietos – kultūros vertybės
- Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
- Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ kviečia paminėti Baltijos kelią automobilių žygiu (video)
- Baltijos kelias Lenkijos lietuvių akimis (video)
- Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis (video)
- Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos)
- Rengiamas automobilių žygis „Baltijos keliui – ketvirtis amžiaus“
- Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią
- Baltijos kelias 2015 – dviračiu nuo Talino iki Vilniaus
- D. Grybauskaitė įvardijo keturis pavasario Seimo sesijos prioritetus (video, nuotraukos)
- Sukanka 75 metai nuo JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių okupacijos (tiesioginė transliacija)
- Baltijos šalių premjerai Rygoje dalijosi prisiminimais apie Baltijos kelią
- Prezidentė patvirtino Vyriausybę (video)
- Atidaryta paroda, pristatanti Baltijos kelią Panevėžyje
- Spaudos konferencija: Kas geriau Lietuvos-Lenkijos santykiams – nepamatuoti pažadai ir atsiprašymai ar ori ir dalykiška laikysena (video)
- D.Grybauskaitė paskelbė į ministro pirmininko pareigas teikianti A.Butkevičių (video)
- Lenkijoje, Pščelnike pagerbiami Lietuvos Didvyriai – Darius ir Girėnas (video)
- Maskvoje minios žmonių minėjo Krymo okupacijos metines (video)
- Vilniuje ir Kaune buvo paminėtos Garliavos įvykių metinės (video, nuotraukos)
- Juodojo kaspino dieną prezidentūroje diskutuota apie pilietiškumą ir patriotiškumą (video)
- Baltijos kelias įamžintas Europos Parlamente
- D.Grybauskaitė: „Gazprom“ pasiūlymai neatitinka Lietuvos ir jos žmonių interesų (video)
- Nepriklausomybės 95-metį švenčiančiai Lietuvos valdžiai – daktaro J.Basanavičiaus iššūkis (video)
- Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)
Sesuo Nijolė Sadūnaitė iki šiol aktyviai kovoja su neteisingumu ir melu. Pagerbkime šią disidentę kol ji yra tarp mūsų.
Ir kam vertėjo tokią dieną straipsnį suteršti burokevičininkės prastu vaidybiniu raportu?
Baltijos kelias – yra didinga Baltijos tautų patriotinio ryžto šventė, kuriai juodas kaspinas visai netinka. Molotovo-Ribentropo paktas yra istoriniame turinyje, minėjime tinka tik linkusiems amžinai verkšlenti. Šventės pavadinimą reikia keisti.