Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga

www.alkas.lt
2015-05-19 12:34:09
17
Žodžiai Lietuvai 16

Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

inija
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Po kelių dienų garbusis Lietuvos religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius įžvalgiai įvertino Krivio įšventimo svarbą Lietuvai neišvengiamai žengiant Europos sąjungos jungiamų valstybių glėbin:

„Krivio įšventinimas tapo ženklu: atėjo laikas spirtis, išlaikyti save visomis formomis ir visomis įmanomomis priemonėmis. Net ir tokiomis, o gal ir visų pirma tokiomis; Europa tampa neišvengiama, ir tai proga (paskutinė istorijoje) imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, galintį apaugti laisvos ir atkaklios tautos raumenynu“…

Senojo baltų tikėjimo pasekėjams būtinybė atkurti Krivio pareigybę iškilo kai 1992 metais buvo oficialiai įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva ir ėmė kurtis Romuvos bendruomenės visoje Lietuvoje. Tuomet iškilo būtinybė jas suvienyti į bendriją.

2002 m. Vilniuje susirinkę Romuvos bendruomenių atstovai įkūrė Vaidilų Ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovauja Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir Kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu.

LIETUVOS ROMUVOS KRIVĖS ĮŠVENTIMO EIGA:

11:00 – Apeigos pradžia prie Ragučio šventvietės akmens (Pilies gatvės
skverelyje prie Paraskevos Piatnicos cerkvės)

11:30 – Eisena į Gedimino kalną

12:00 – Įšventinimo apeiga ant Gedimino kalno

13:00 – Karaliaus Gedimino pagerbimas Katedros aikštėje

14:00 – Suneštinės vaišės Lietuvos liaudies kultūros centre, bendravimas.

Krives isventimas_Kvietimas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Bus paminėtos Krivio įšventimo metinės
  2. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  3. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  4. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  5. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  6. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  7. Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video)
  8. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  9. Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija
  10. Savaitgalį bus išrinktas Lietuvos Romuvos Krivis
  11. Seimo Pirmininkė pareiškė užuojauta mirus Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui
  12. Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį
  13. Seime vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijos posėdis (tiesioginė transliacija)
  14. E. Malūkas. Po Krivulės
  15. Krivio dienos proga Vilniuje vyko Romuvos Krivulė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Ženklas says:
    10 metų ago

    ,,Į Vilnių aukštaičiai, į Vilnių žemaičiai, į Vilnių visa Lietuva…“ Raginu visus romuvius atvykti sekmadienį į Vilnių į Krivės įšventinimo apeigas. Parodykime kitiems ir pasidžiaukime patys – kiek daug mūsų yra!

    Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    10 metų ago

    Protėvių religiniai ir pasaulėžiūriniai (vadink kaip nori) atgarsiai skausmingai atsiliepia širdyje.
    Aš kaip sakau, tai tiesiog pareigos ir sąžinės pareigos jausmas būti lietuviu pagoniu.

    Atsakyti
  3. Žaltys says:
    10 metų ago

    Kažkaip taip sakant neaiškėti pradėjo, kas čia darosi? Ar tik man čia rodosi, ar jūs iš tiesų apdujot? Atsibuskit, atsipeikėkit, nemulkinkit patys savęs ir visuomenės. Karalius taigi – nuogas.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      10 metų ago

      Ne tik kažkokie ten tavo karaliai nuogi, ir maža kas prabudus tau, ar dar kažkam rodosi ar vaidenasi …
      —————————
      O jei rimtai, tai sėkmės visiems ir visai Pagoniškąjai Lietuvai ! Tik Pagonystė ir jos patirtis atneš Lietuvai sėkmę, ir pirmiausia dvasinę. Išlygins sulaužytas sielas – savų Dievų link.

      Atsakyti
      • lyvis says:
        10 metų ago

        Taigi, kad romuviai nepripažista žodį pagonis. lyvis

        Atsakyti
        • Ženklas says:
          10 metų ago

          Taip tai taip. Bet žodžio ,,pagonis“, kuriuo mus kryžininkai – tipo visokie žalčiai- bando aplojinti, panaudojimas kaip ženklo, kaip įtaigaus pažyminio skirties tarp mūsų ir kryžininkų, nėra smerktinas. O skirtumą tarp romuvių ir specialios, kryžininkų spekuliatyvinės sąvokos visi suprantame.

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            10 metų ago

            Romuviai – tai lyg bendruomenė, kuri dažnai naudoja aptakų žodį PASAULĖŽIŪRA. O štai Pagonis – tai lyg pirmiausia grynai religinis pažyminys, labai stiprus, tvirtas pažyminys – ir nieko bendro neturintis su etnografija ir folkloru.

          • lyvis says:
            10 metų ago

            Tai pagal būtų tai karių luomas arba kažką maišai ‘grynai religinis pažyminys, nieko bendro neturintis su etnografija ir folkloru.’ lyvis

          • Perkūno Paukštis says:
            10 metų ago

            Nori pasakyt, kad, anot krikščioniškosios lotyniteologijos, tai kažkoks tamsuoliškas Vilniaus kaimo kaimenės karys, niekaip, nors užmušk, ar laimink Kristui, neatsižadantis savų Dievų ?
            CHA

  4. Mindaugas says:
    10 metų ago

    J.Trinkūnas. Tebūnie Darna!
    https://alkas.lt/2010/10/25/j-trinkunas-tebunie-darna/

    Atsakyti
  5. iglina says:
    10 metų ago

    o kodėl sekmadienį?

    Atsakyti
  6. iglina says:
    10 metų ago

    Tai kad beviltiška tą “pagonybę” ar akip kitaip vadinsi, atkurti..Jokių palikimų, nei statytinių, nei rašytinių. Ir kas garantuos, kad buvo kriv-ės

    Atsakyti
  7. Klemas Jankūnas says:
    10 metų ago

    Džiaugiuosi. Tebūnie DARNA.

    Atsakyti
  8. Regina says:
    10 metų ago

    Nuoširdžiai sveikinu Krivę, džiaugiuosi, kad Lietuva atbunda!Už lietuviškesnę Lietuvą!.

    Atsakyti
  9. Prašalietis says:
    10 metų ago

    Kiekvienas pasaulį mato tokį, kokį jį nori matyti. Visi turi teisę į savo žvilgsnį į gyvenimą. Žmogaus matomas pasaulis priklauso nuo jo surinkimo taško padėties. Pirmosios trys kastos mato pasaulį per partijų, religijų, būrelių prizmes. Tiems žmonėms tereikia tik duonos ir žaidimų. Kai kurie neišauga iki senatvės ir vis nori gyvenimo spektaklyje suvaidinti kokio tai išsvajoto personažo vaidmenį. Kitam gal būt reikia valdžios ir nesvarbu kokioje smėlio dėžėje vyksta žaidimas. Lietuva turtinga partijomis, visokiais judėjimais, kuriuos kuria visi kas netingi. Na, o prie tų kūrėjų, kurie kuo įdomesnį vardą savo kuriamam dariniui sugalvoja ar kokią tai psiaudo legendą prie organizuojamo darinio prisega, tuo daugiau sunkiai mąstančių apspinta juos. Prisiminkime kaip posovietiniais pirmaisiais metais visi šaukė ir plojo bet kuriam auksabalsiui, kuris į susirinkusią minią kreipėsi Broliai ir Seserys… Aš į ši reiškinį, kada susirenka partijos, pasivadinusios Romuva vardu nariai ir išrenka partijos pirmininką, kuri sutaria vadinti Kriviu, žiūriu labai naturalai. Komunistų partijos dievas yra Leninas, kokios tai kitos partijos deivė yra Klara Cepkin ir pan. Visi tikintys į kokią tai idėją, mintį ar ką tai kito, turi savo dievą kuriam meldžiasi. Namo bendrija renka pirmininką, gyvenvietės bendrija – seniūną ir t.t. Religinių bendruomenių yra daug ir įvairių, vienos turi šimtmečius ar net kelių tūkstančių metų turinčias ir išsaugotas tradicijas. Čia gi minima bendruomenė kuria svo tradicijas sakydama kad jos seno ir visiems jos natriams to pakanka. Tikėjimas, partijų statusai renka tikinčiuosius, kurie tiki viskuo kas jiems sakoma ir viskam jie paklusta. Ten mąstantiems žmonėms ne vieta. Tiks štai tas žodis ĮŠVENTINTA bent šiek tiek galvojančiam žmogui šiek tiek nesuprantamas. Įšventinimas per daug rimtas reiškinys, reikalaujanti gan rimtų dalykų: turi būti atitinkami ir reikiamai atliekami ritualai, sukuriantys tam tikras energijas, turi būti tam tikras energetinis fonas, įšventinamasis pasiekęs tokį lygį ne diplomais, o savo sąmonės evoliucija, sąmonės tankiu ir pan. Taigi mano nuomone straipsnis turėtų vadintis – Vilniaus Gedimino kalne bus teatralizuotas spektaklis Lietuvos Romuvos krivės įšventinimas.

    Atsakyti
  10. Prašalietis says:
    10 metų ago

    Atsiprašau už klaidas, kurios prašoko rašant komentarą.

    Atsakyti
  11. Prašalietis says:
    10 metų ago

    Gerb. ponai, matau čia nelabai kas supranta kas tai yra ĮŠVENTINIMAS. Tai kas vyks bus tik spektaklis. Tikras įšventinimas turi savo ritualus, įšventinimui turi būti sukurtas reikiamas energetinis potencialas, yra taip pat kai kurie privalomi dalykai atliekant įšventinimą ir t.t. Kiek žinau to spektaklio scenarijų tai tik teatralizuotas šou skambiu pavadinimu. Jeigu norite gerbti tikrąjį senąjį Lietuvių tikėjimą tai ir gerbkite jį pilnai, iki galo. Deja čia kažkas sukūrė pagal savo vaizduotę kokį tai įšventinimo spektaklį ir tik. Kaip rašoma aukščiau straipsnyje : imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, – t.y. kurti kokia tai religinę sektą? Toks teiginys tai jau visai viską nupigina. Kaip supratau tai spektaklis sektos tobulėjimui

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03
Traukiniai
Lietuvoje

Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet

2025 07 03
Liepos 6-oji Kaune
Kultūra

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas
  • Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna
  • Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka
  • K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

Kiti Straipsniai

Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Sukilėliai. Gardinaas 1863 m.

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)

2025 06 04
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Pavasario lygiadienis Pučkoriuose 2025-03-23

Pavasario lygiadienis Pūčkoriuose – šviesa, atgimimas ir bendrystė

2025 03 25
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Iškili tautinės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė švenčia neeilinį gimtadienį

2025 03 19

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė

Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai