Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.
„Maisto papildai tikrai gali padėti organizmui sustiprėti, jei yra tinkamai vartojami, – sakė Ramutis Kairaitis, LSU docentas ir „Natural Pharmaceuticals“ sveikatingumo ekspertas. – Tačiau dažnai tenka susidurti su ne visai tikrovę atspindinčiais faktais apie šių preparatų poveikį“.
Tad kuriomis maisto papildų galiomis verta tikėti, o kurias pamiršti?
Organizmas nesugeba įsisavinti maisto papilduose esančių medžiagų.
Melas. Kai kurias natūraliuose maisto produktuose esančias medžiagas organizmas pasisavina geriau nei sintetines, pavyzdžiui, vitaminą C. Todėl dėl kai kurių maisto papildų toks nusistatymas gali būti iš dalies teisingas. Tačiau, R. Kairaičio teigimu, papilduose maistinių medžiagų dažnai yra daugiau nei maiste, o tai kompensuoja blogesnį jų pasisavinimą.
Jeigu tinkamai maitinamės, organizmas gauna visas reikalingas medžiagas, todėl maisto papildai nėra reikalingi.
Ir tiesa, ir melas. Teoriškai dietą galima subalansuoti taip, kad maisto papildų nereikėtų. Tačiau praktiškai tai įgyvendinti yra gana sudėtinga. „Pavyzdžiui, pavasarį, kai dar neturime didelio pasirinkimo šviežių vaisių bei daržovių, gauti pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų, valgant vien natūralius jų šaltinius, yra tikrai sunku. Paprastesnis ir patogesnis kelias – maisto papildų vartojimas“, – įžvalgomis dalinosi „Natural Pharmaceuticals“ sveikatingumo ekspertas.
Organizmas greitai pripranta prie maisto papildų ir nebesugeba natūraliai pasisavinti tam tikrų medžiagų bei mikroelementų.
Melas. Pasak R. Kairaičio, tokia nuomonė galėjo kilti dėl populiarioje literatūroje pasirodančių patarimų, kuriuose teigiama, jog maisto papildus reikia vartoti ciklais: gali susidaryti įspūdis, jog ilgą laiką vartojant tuos pačius papildus, susikaups didelis kiekis tam tikros medžiagos ir daugiau organizmas nebus pajėgus jos pasisavinti. „Tai nėra tiesa, – teigė ekspertas. – Ciklinis papildų vartojimas daugiau grindžiamas faktu, kad kai kurių medžiagų per tam tikrą laikotarpį žmogaus organizme gali susikaupti pakankamai ir daugiau nėra prasmės jas vartoti. Tačiau tai jokiu būdu neduoda pagrindo spręsti, jog tampame nebepajėgūs šių medžiagų pasisavinti“.
Omega-3 maisto papildai mažina širdies ligų riziką.
Tiesa. Moksliškai įrodyta, kad vartojant omega-3 maisto papildus 15-30 proc. sumažėja kraujo trigliceridų ir blogojo cholesterolio kiekis, taip pat normalizuojasi kraujo spaudimas ir pagerėja arterijų vidinių sienelių (endotelio) būklė. R. Kairaičio teigimu, šie veiksniai mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Vienu metu negalima vartoti kelių maisto papildų.
Tiesa. Vartojant kartu kai kuriuos papildus, jie gali vienas kito poveikį stiprinti ar mažinti. Taip pat, pasak eksperto, per didelis maisto papildų kiekis, nepasitarus su mitybos specialistu, nėra rekomenduotinas.
Omega-3 maisto papildai mažina skausmą.
Tiesa. Omega-3 gali pakeisti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NPV) skausmui mažinti. „NPV turi daug pašalinių poveikių ir tai riboja jų vartojimą. Todėl didelės dozės omega-3 gali būti rekomenduojamos reumatoidinio artrito gydymui, kaip veiksmingas pakaitalas NPV“, – sakė R. Kairaitis.
Omega-3 maisto papildai padeda palaikyti stiprius kaulus bei dantis.
Tiesa. Yra mokslinių tyrimų įrodančių, kad dieta turinti daug omega -3 elementų yra naudinga žmogaus kaulų būklei. „Omega-3 maisto papilduose yra daug vitamino D, kuris dalyvauja formuojantis kaulų bei dantų struktūrai bei daro įtaką jų kietumui“, – pasakojo R. Kairaitis.
