Europos maisto saugos tarnyba (EMST, angl. – EFSA) paskelbė atnaujintą ataskaitą dėl akrilamido kiekio maisto produktuose 25 Europos šalyse. Akrilamidas yra cheminė medžiaga, susidaranti perdirbant maisto produktus. Ataskaitoje išanalizuoti 2007–2010 m. duomenys rodo, kad per šį laikotarpį daugumoje maisto produktų grupių esminių pokyčių nebuvo. Akrilamidas susidaro perdirbant krakmolingus maisto produktus, tokius kaip bulvių traškučiai, gruzdintos bulvytės, duona, sausainiai, kava, aukštoje temperatūroje (įskaitant virimą riebaluose, kepimą ir skrudinimą).
2005 m. EMST atkreipė dėmesį, kad akrilamidas gali būti potenciali sveikatos problema, nes ši cheminė medžiaga yra žinoma kaip kancerogeninė ir genotoksiška (t. y. gali sukelti vėžį ir pažeisti DNR – ląstelės genetinę medžiagą). Kasmet valstybių narių prašoma stebėti akrilamido kiekį, t. y. tam tikrų kategorijų maisto produktuose atlikti laboratorinius tyrimus, kuriuos EMST analizuoja metinėse ataskaitose.
Nuo 2009 m. paskelbta jau ketvirtoji EMST metinė ataskaita dėl akrilamido stebėsenos maisto produktuose. Ataskaitą, kurią rašant naudota maždaug 13000 duomenų taškų dėl akrilamido kiekio maisto produktuose, parengė EMST Mitybos ir Cheminės stebėsenos skyrius. Nuo 2008 m. analizės duomenų, pateiktų EMST, skaičius sumažėjo, nes 2010 m. akrilamido stebėsenos laikotarpiu buvo pateikti tik vidutiniškai du trečdaliai Europos Komisijos nustatytų mėginių skaičiaus tam tikrai maisto kategorijai. Išanalizavus rezultatus, matomos akrilamido kiekio mažėjimo tendencijos kai kuriose maisto produktų kategorijose, pvz. perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, užkandžiuose be bulvių bei sausainiuose ir džiūvėsiuose kūdikiams bei mažiems vaikams. Kita vertus, kavoje ir kavos pakaitaluose, traškioje duonelėje, tirpioje kavoje ir gruzdintose bulvytėse iš šviežių bulvių, pastebėtas akrilamido kiekio didėjimas, nors šios tendencijos nebuvo vienodos visoje Europoje.
EMST ir toliau rinks akrilamido stebėsenos duomenis Europos šalyse ir 2013 m., remdamasi naujausiais duomenimis apie akrilamido kiekį maisto produktuose bei maisto produktų suvartojimą, atnaujins poveikio vertinimą (paskutinį kartą atliktas 2011 m.). Danijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Švedijos maisto saugos agentūros kartu su EMST ir kitais Patarėjų susirinkimo (angl. Advisory Forum) nariais, aptarinėja ir naujausius mokslinius tyrimus apie akrilamidą ir jo galimą poveikį visuomenės sveikatai.
Lietuvoje vykdoma augalinio maisto produktų taršos stebėsena, kurios tikslas – stebėti, vertinti ir valdyti pesticidų, mikotoksinų, akrilamido ir furano liekanas augalinio maisto produktuose. Vadovaudamasi 2010 m. birželio 2 d. Komisijos rekomendacija 2010/307/ES, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atrenka mėginius akrilamido kiekiui nustatyti vietiniuose, įvežtuose ir importuotuose maisto produktuose.
Akrilamido kiekiui nustatyti tiriami šie maisto produktai:
- Valgyti paruoštos gruzdintos bulvytės
- Bulvių traškučiai
- Gruzdintų bulvyčių pusgaminiai ir (arba) namuose gaminti skirti bulvių produktai
- Minkšta duona
- Javainiai
- Sausainiai, trapučiai, traški duona ir pan.
- Kava ir kavos pakaitalai
- Kūdikių maistas
- Perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams
- Kiti produktai: imbieriniai sausainiai, skrudinti riešutai, skrudintos saulėgrąžos, šakočiai
Tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Per metus ištiriama per 40 mėginių.
Susiję straipsniai:
- Maisto papilduose aptikti neleistini maisto priedai
- Kas yra alergija ir maisto netoleravimas
- Graužikai maisto produktus užteršia išmatomis, seilėmis, plaukais ir platina ligas
- Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti?
- Patikslintas maisto produktų su GMO sąrašas
- Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant maisto gaminius
- Lietuvos maisto gamintojai atsakingai pasirenka pakavimo medžiagas
- Saldumynus vartokime saikingai
- Trichinelioze užsikrečiama dėl nerūpestingumo
- Per pirmąjį šių metų pusmetį patikrinta daugiau nei 100 tūkst. tonų vaisių ir daržovių
- Nuo moksleivių stalų dingo ne tik druska, bet ir pipirai
- Parduodamos miško gėrybės turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus
- Ispanijoje uždrausta prekiauti lietuviškais džiovintais bobausiais
- Kaip kovoti su maistinėmis kandimis?
- Švenčių pavojai: persivalgymas
- Kam skirtas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“?
- Kaip vartoti valgomąjį bobausį?
- „Varguolių“ valgis bulvė, naudingas ir turtuolių sveikatai
- Garšva – ir maistui, ir sveikatai
- „Nevalgumas“ – rimtas negalavimas ar bandymas gudrauti?
- Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės
- Ar mėgstame valgyti sūriai?
- Kuo naudingos skaidulinės medžiagos?
- Pavojai tykantys vasarą – žarnyno infekcijos
- Maistinių skaidulų nauda
- Į lovą guldo grybai
- Rinkime tik gerai pažįstamus grybus
- Galite grybauti, grybai neradioaktyvūs
- Apsinuodyti galima ir nenuodingais grybais
- Kaip išvengti botulizmo?
