INIT televizija rodo laidų ciklą valstybinei kalbai apginti – „W spąstai“ (I) (video) (4)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

INIT TV televizijos kūrybinė grupė, kuri jau penkeri metai rengia laidas apie senąją baltų praeitį „Mūsų praeities beieškant“, pasiryžo sukurti pasakojimų ciklą skirta nelietuviškų asmenvardžių rašymo problematikai „W spąstai“.

Kovo 1 d. per „Init“ kabelinę televiziją jau buvo parodyta pirmoji įžanginė šios naujos laidos dalis.

Pasak laidos kūrėjų, socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šaulienės parengtas įstatymo projektas įteisintų dar XIX a. vykusios Lietuvos kolonizacijos pasekmes. Devyniolikto amžiaus antrojoje pusėje krašto inteligentijai pavyko suformuluoti labai stiprią tautinės visuomenės idėją, kuri atvedė į 1918 metų nepriklausomybę.

Tada mūsų šviesuoliai surado puikių „priešnuodžių“ prieš rusifikaciją bei polonizaciją, tačiau Lietuva praradusi Vilniaus kraštą ne visoje savo teritorijoje išgyvendino šios kolonizacijos pasėkmes visuomenėje. Taigi, šiandien vėl supūliavo ši žaizda ir parengti itin pavojingi įstatymai kelia grėsmę, kad jau niekuomet neužsigydysime XIX a. vykdytos krašto polonizacijos pasekmių. Tai labai pavojinga žvelgiant į Ukrainoje naudojamus metodus.

„Seimo narių G.Kirkilo ir I. Šaulienės įstatymo projektas, papiktino eilę krašto inteligentų, todėl ir ėmėmės dar kartą papasakoti apie lietuviškos raštijos kūrimąsi, XIX a. visuomenės lituanistines pastangas, šiandieninio lietuviško raidyno susiformavimą, parengtų įstatymų antikonstitucingumą ir pavojus sukurti gyvybingas prielaidas autonomijai vystytis Vilnijos krašte,“ – sako naujosios laidos autorius Leopoldas Krušinskas.

Laidos kūrėjai žada griežtai paneigsime ir melą apie tai, kad, esą, W yra lotyniška raidė. Laidose žadama parodyti, kad tarp 24 lotyniškos abėcėlės rašto ženklų šios raidės nėra.

„Rodos, liko tiek nedaug išlaukti – dar dvidešimt-dvidešimt penkeri metai ir polonizacijos pasekmės Vilnijos krašte pačios „išgaruos“. Palengva jau ir šiandien ten vyksta lietuvėjimas. Taigi, rengti įstatymus kurie sustabdytų lietuvinimosi vyksmą mūsų pietryčiuose, apskritai, negalima,“ – teigia laidos autorius.

Laidoje „W spąstai“ išgirsite kalbininkų, teisininkų, rašytojų ir kitų kultūrininkų nuomonę ir vertinimus apie socialdemokratų peršamos tvarkos leisti asmenvardžius Lietuvos respublikos oficialiuose dokumentuose rašyti ne valstybine kalba žalą lietuvybei.

Laidose dalyvaus: Sociolingvistė prof. Laima Kalėdienė (Vilniaus universitetas), Kalbos istorikė dr. Ona Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas), Kalbos istorikė dr. Jurgita Venckienė (Lietuvių kalbos institutas), Vardyno tyrinėtojas prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas), Kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė, Literatūrologė prof. Roma Bončkutė (Klaipėdos universitetas), Letonikos centro prof. Alvydas Butkus (Vytauto Didžiojo universitetas), Latvijos Saeimos Švietimo, kultūros ir mokslo komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Ina Druvietė (Rygos universitetas), Konstitucinės teisės prof. Stasys Stačiokas (Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas), Teisės tyrėjas Mindaugas Girdauskas (Lietuvos teisės institutas), Jonas Rudokas, (Knygos „Tas kelias į Vilnių“ autorius).

Laidos kūrybinė grupė: autorius Leopoldas Krušinskas, redaktorė Lina Grevaitė, operatorius Arvydas Liorančas.

Laidos bus rodomos penktadieniais 18.15 val., o kartojamos sekmadieniais 16 val.

Antroji laidą bus rodoma kovo 6 d. 18.15 val.

Žiūrėkite pirmosios įžanginės laidos „W spąstai“ vaizdo įrašą: