V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Belezų kaimo piliakalnis, žvelgiant iš šiaurės (nuo Toleikių senovės gyvenvietės) | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė!

Viduryje įdubusio piliakalnio panašumas į garsiojo karvedžio skrybėlę akivaizdus: 16 x 36 m dydžio piliakalnio aikštelę ratu juosia stačiašlaitis pylimas; šiaurės rytų pusėje jis 2,7 m aukščio (matuojant iš aikštelės pusės), o vakaruose iškyla beveik į dešimties! Vidinėje pylimo pusėje iš žemės kyšo 0,8 x 1,1 m akmens dalis, su rieduliu siejamas padavimas apie kareivį–šaulį, kuris čia turėjęs sau apkasą.

Belezu-piliakalnis (2)

Žygeiviai – Strėvos mūšiui skirto žygio dalyviai – kopia į Belezų piliakalnį | D. Janušauskaitės nuotr.

Piliakalnio aikštelė lygi, ilgus metus buvo ariama. Pietvakarių pusėje pylimas apardytas duobių, papėdėje – N. Pulauskienės sodyba. Įsimintini šeimininkės prisiminimai apie simbolinį šios vietos „perdavimą“. Apie 1985 m., kai N. Pulauskienė pirko šią valdą, tai senieji šeimininkai ją atvedė, parodė šitų kalnų, visa…

Belezų piliakalnis panašus į kitus Vidurio Dzūkijos piliakalnius, kuriems mokslinėje literatūroje yra prigijęs miniatiūrinių piliakalnių pavadinimas. Archeologiniai tyrimai rodo, kad jie ir papėdėje plytinčios gyvenvietės buvo naudojamos I tūkstantmečio pirmoje pusėje – viduryje (plg. Lavariškių piliakalnį, Trakų r.; Migonių piliakalnį, Kaišiadorių r.). Taip pat datuojamos kitados į šiaurę nuo Belezų piliakalnio esančios Toleikių senovės gyvenvietės paviršiuje rastos lipdytos keramikos šukės. Vis dėlto Belezų piliakalnio dydis, įtvirtinimų mastas neleidžia atmesti galimybės, kad jis buvo naudojamas ir vėliau, galbūt net kovų su kryžiuočiais laikotarpiu.

2015 m. vasario 7–8 d. Strėvos žygį surengė Lietuvos krašto apeiviai ir Prigimtinės kultūros institutas, palaikomi, remiami gausaus būrio bičiulių. Daugumai jų Belezų piliakalnis – pirmasis įkvepiantis atradimas, tačiau nuojauta kužda, kad ne paskutinis.

Belezu-piliakalnis

Pylimo juosiama Belezų piliakalnio aikštelė (iš pietų pusės) | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Istorija, Kelionės, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *