Antradienis, 19 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę

www.grynas.delfi.lt
2013-01-03 12:15:46
393
PERŽIŪROS
10
Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę

Kryžiuočių ordino puolimo kryptys. ŽemėlapisBaltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.

Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. O tiksliau kokį poveikį kryžiuočiai padarė tose žemėse egzistavusiai gyvūnijai ir augalijai.

Tyrimo rezultatai rodo, jog Kryžiuočių ordino užkariavimų sėkmę iš dalies lėmė arkliai, kurie buvo daug didesni nei pagonių. Tyrėjai taip pat lygina skirtingų kultūrų maisto ruošimo būdus. Jie analizuoja darbo įrankius bei įpjovimo žymes aptiktas ant gyvūnų kaulų. Pagonys maistui gyvūnus apdorodavo visiškai kitokiu būdu nei kryžiuočiai.

Preliminarūs tyrimai atskleidžia, jog Baltijos šalių pagonių gentys valgė laukinius šunis, tačiau tai nustojo daryti karų su ordinu metu. Taip jie stengėsi atkartoti grobikų įpročius. Kryžiuočių pragmatinis požiūris į gamtą ir priklausomybė nuo gyvūnų tikėtina sukėlė kai kurių rūšių išnykimą. Pavyzdžiui, taurų, šiandieninių galvijų protėvio, kuris greitai išnyko po kryžiuočių invazijos.

Teutonų ordinas taip pat masiškai statėsi pilis, kurių statybai buvo reikalingi dideli plotai, todėl tai lėmė ir gausų miškų kirtimą. Aplink pilis neretai greitai išaugdavo ir miestai, kurie ekologiniu požiūriu buvo daug žalingesni nei kuklios pagonių gyvenvietės.

Remiantis Stanfordo universiteto tyrimu, per keletą šimtmečių kryžiuočių riteriai atnešė reikšmingų ekologinių ir kultūrinių permainų, kurios Baltijos šalių pagonių gentis įtraukė į krikščioniškąją Europą.

Šiuo metu tyrėjų komanda kuria išsamią duomenų bazę, kurioje siekia sukaupti visus istorinius, archeologinius ir ekologinius to Kryžiaus žygių Baltijos šalyse duomenis. Projektą tikimasi užbaigti 2014 m.

Daugiau informacijos apie projektą ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltijos jūros diena sutikta milžiniškos vėliavos skrydžiu
  2. Salantų regioniniame parke atgims Imbarės piliakalnis
  3. Trakuose šurmuliuoja keturioliktoji Viduramžių šventė (nuotraukos)
  4. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  5. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  6. R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
  7. Šventėje „Hanza Kaunas 2012“ – viduramžių dvasia
  8. Medininkų pilis atveria vartus lankytojams
  9. Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Algis Dievų siųstas says:
    13 metų ago

    Už miškų masinį kirtimą turėtų atlyginti Vokietija ir Vatikanas….

    Atsakyti
  2. Nagi says:
    13 metų ago

    Aš tik vieno nesuprantu, kaip tokie “nevykėliai” lietuviai galėjo du šimtus metų kautis su galingiausia Vakarų Europos armija kryžiuočiais IR GALŲ GALE JUOS NUGALĖTI. man ŠITO “MOKSLININKO’ MINTYS PRIMENA LENKŲ FILMĄ kryžiuočiai, KUR PARODOMI VISIŠKAI LAUKINIAI LIETUVIAI, NA JEI MES BUVOME TOKIE ABORIGENAI, TAI PASAKYKITE MIELI PONAI KAIP ŠITIE LAUKINIAI GALĖJO DAUŽYTI KRYŽIUOČIŲ ARMIJA, IMTI JŲ PILIS, JUK SU MEDINE KUOKA DAUG NEPASIŠVAISTYSI PRIEŠ ŠARVAIS GINKLUOTĄ KARĮ. NEJAU ČIA RAŠANTYS KOMENTARUS komentatoriai TIKI TAIS “MOKSLININKO” paistalais. Tarp kitko Lietuva tuo pačiu metu sugebėjo kautis dviem frontais, Su mongolų totorių orda ir jų vasalu Maskvos kunigaikštyste ir vakaruose su “krikščioniškąją Europa. Ar jums neatrodo keista, kad nuogi žmonės lakstantis po miškus ir ryjantis laukinius šunis, dar sugebėjo apdaužyti ausis ir Vakarų Europos riteriams. Gerai kažkada yra pasakęs Česlovas Gedgaudas, Kad ir šiais laikais kryžiuočiai dar nėra išmirę. Juk ne veltui šy Brunonas buvo užmuštas, jį užmušė ne už tai kad jis norėjo plėsti krikščionybę tarp pagonių, o todėl kad įžeidė mūsų Dievus ir Šventą Giraitę.

    Atsakyti
    • Keblas says:
      8 metai ago

      AČIŪ

      Atsakyti
  3. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Pievos surašytos čia,”palankios” paklodės tempiamos į vieną lovą ir tiek..
    Pradeda pjauti rugius nuo vidurio lauko,pusę jų pamiršę 🙂

    Atsakyti
  4. Ženklas says:
    13 metų ago

    Paskaičius nuorodą,matosi jog pan M. Plumpowski, kaip tikras katalikas -lenkas gali jėzuitiškai mėgautis tuo, ką Lietuvai ir kitiems baltams padarė švenčiausios mergelės Marijos Vokiečių (Teutonų) ordinas. Tepaspringsta visi katalikai tose mūsų kraujo jūrose!
    Iš kitos pusės tai vertinga žinia pagilinanti supratimą apie katalikų nusikaltimus. Jie, su Marijos vardu lūpose, ne tik žmones žudė, jie naikino mūsų aplinką,- augmeniją ir gyvūniją. Tai nusikaltimas Motinėlei Gamtai!

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      13 metų ago

      Nepasiduodanti pagoniška dalis vis dar slypi Lietuvių DNR.
      Laisvė Lietuvai nuo krikščionybės jungo !

      Atsakyti
      • Lietuvių DNR says:
        13 metų ago

        O kokie šunes skanesni labradorų ar taksų veislės. Parašyk, Vilmantai ,kokį receptuką, su kokiais pagardais skaniau ar su Santa Maria ar tik druskytės ir lauro lapelio užteks.Ėch plotkelių ir šunų žiaumotojai sugriausit Lietuvą savo baikom.

        Atsakyti
  5. Klodas says:
    10 metų ago

    XIII a. prūsiškoji žemė grumdamasi su atėjūnais neretai nustebindavo juos nežinomais dalykais. Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje yra aprašyta ilga vienos pilies apgula ir vienas nuostabus įvykis, kad aukštame Nemuno krante, ties Paskalviais lankų pakraštyje per 2 km į pietryčius nuo dabartinės Ragainės (senoji Raganytė) prie Skalvos upelio (dabar Dubki) Skalvkalnyje buvo pilis. Joje skalviai apgulti priešų ilgai gynėsi. Kada šie pavargę nuo įstangų ir patyrę didelių išlaidų, paklausė apsiaustųjų, kuo jie bemintą, šie atsakė – žuvimis.
    Kronikininkas aprašo, kad viduryje pilies jie turėjo 20 žingsnių ilgio ir beveik tokio pat pločio žuvų tvenkinį. Jame buvo tiek žuvies, kad jos pakako visiems apsiaustiesiems maitintis. Šitai sužinoję priešai labai nusiminė ir nutraukė apgulą.
    – Štai koks nuostabus dalykas!, – užrašė kronikininkas.

    Atsakyti
  6. Klodas says:
    10 metų ago

    Raganytės burtai. Dar nuostabesni dalykai atsitiko tada, kai po ilgų grumtynių, kryžiuočiai užkariavo Prūsiją. Garsiuose Skalvkalnio pilies tvenkiniuose žuvų nebeliko. Kronikininkas vėl stebisi, jog vietoj žuvų varlės. Galbūt Raganytės burtai globojo tvenkinius. Kol pilyje buvo skalviai jie turėjo žuvies, kai yra krikščionys, tame tvenkinyje jau nebėra tiek vandens, kad jo pakaktų žuvims. Kodėl šitaip yra niekas nežino, kronikininkas kalba, jog tai težino vienas dievas, kurio sprendimai nesuprantami, o keliai nesuvokiami.
    Istorinėje baltų žemėje tvenkininė žuvininkystė žinoma nuo seniausių laikų. Ir nėra ko šunis karti ant baltų protėvių. Tie Stanfordo universiteto tyrimai politizuoti ir neišmanėliški.

    Atsakyti
  7. Žemyna says:
    10 metų ago

    Tai logiška. Juk plėšikų gaujos „tikėjimą platino” kuo ciniškiausiai paniekinę Dekalogo pamokymus – netrokšk svetimo gero, nežudyk ir t.t..
    Apaštalams buvo liepta VAIKŠČIOTI iš gyvenvietės į gyvenvietę ir AIŠKINTI Kristaus mokymą, o ne ant žirgų užsėdus surengti skerdynes, skandinti kitatikių žemes kraujo upėse! Kryžiaus žygiai tebuvo ciniškas prisidengimas pagonių atvertimu, nors tikslas buvo užgrobti svetimas žemes, prisiplėšti. Ir tas nusikaltimas Kryžiaus žygio vardu buvo ligi šių dienų tęsiamas – ir pr. a. Vilniaus krašte nutautinant parapijas, ir šiame vėl bandant tą patį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniuje nuskambėjo „Sidabriniai balsai“ – paaiškėjo stipriausi šalies vokaliniai ansambliai ir solistai
Kultūra

Vilniuje nuskambėjo „Sidabriniai balsai“: paaiškėjo stipriausi šalies vokaliniai ansambliai ir solistai

2026 05 19
Sveikata
Lietuvoje

Kauno ligoninėje – ieškiniai dėl ,galimai neteisėto darbo užmokesčio mažinimo

2026 05 18
Oro uostas
Lietuvoje

Vilniaus oro uoste rengiamos civilinės saugos pratybos

2026 05 18
Lietuvoje vieši Švedijos Karalius
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Švedijos Karaliumi

2026 05 18
Būstas
Lietuvoje

Gyventojai jau rytoj kviečiami teikti paraiškas paramai būstui įsigyti

2026 05 18
Laurynas Kasčiūnas
Lietuvoje

Siekiama suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis

2026 05 18
Linas Jonauskas
Lietuvoje

Siūloma grąžinti ankstesnę gyvenamųjų namų statybos tvarką soduose

2026 05 18
Artūras Skardžius
Lietuvoje

Audito komitetas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo

2026 05 18
Santakos tiltas
Lietuvoje

Kaune link pabaigos artėja Santakos tilto statybos

2026 05 18
Sveikata
Lietuvoje

Keičiasi kai kurių sveikatos paslaugų teikimo tvarka regionuose

2026 05 18
Nacionalinis kultūros forumas
Kultūra

Vilniuje vykęs Nacionalinis kultūros forumas permąstė kūrybiškumo ir talento sampratą

2026 05 18
LNDM Prano Domšaičio galerija
Kultūra

J. Mikševičiaus pasauliai P. Domšaičio galerijoje

2026 05 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Rimgaudas apie Prezidentas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Švedijos Karaliumi
  • Mikas apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Šiaudinis. Lietuvių tautos kovos už Lietuvos nepriklausomybę
  • Vilniuje nuskambėjo „Sidabriniai balsai“: paaiškėjo stipriausi šalies vokaliniai ansambliai ir solistai
  • S. Buškevičius. Rusija galėtų grįžti į „Eurovizijos“ konkursą
  • Kauno ligoninėje – ieškiniai dėl ,galimai neteisėto darbo užmokesčio mažinimo

Kiti Straipsniai

Stanislovas Buškevičius, už nugaros homofilai ir homofilės iškreiptais veidais ir su rusiška atributika

S. Buškevičius. Rusija galėtų grįžti į „Eurovizijos“ konkursą

2026 05 18
„Eurovizija“ 2022

„Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto

2026 05 16
Birželio sukilimo minėjimas

Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!

2026 05 12
Tremtiniai lietuviai Manos upėje. Apie 1953 m.

LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti

2026 04 24
Rūta Gajauskaitė | G. Beržinsko nuotr.

Z. Vaišvila. Ką Rūta Gajauskaitė pasakytų šiandien?

2026 04 22
Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai

Taline – dėmesys strateginiams infrastruktūros projektams ir saugumui

2026 04 17
Markas Riutė ir Gitanas Nausėda

Prezidentas su NATO Generaliniu Sekretoriumi aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose

2026 04 14
Madjaras ir Orbanas

Vengrijoje – istorinis lūžis: Orbanas pralaimėjo, valdžią perima opozicija

2026 04 13
Seime pateikti įrodymai: Vytauto Didžiojo palaikai rasti ir nuslėpti dar 1931 metais

Seime pateikti įrodymai: Vytauto Didžiojo palaikai rasti ir nuslėpti dar 1931 metais

2026 04 10
Vytauto Didžiojo atvaizdas pirmame plane, fone – Lietuvos Respublikos Seimo spaudos konferencijų salė

Seime – spaudos konferencija apie Vytauto Didžiojo palaikų paieškas (tiesiogiai 10 val.)

2026 04 09

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Rimgaudas apie Prezidentas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Švedijos Karaliumi
  • Mikas apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Mikas apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Nedarbas euro zonoje muša rekordus

Latvijos ketinimai įsivesti eurą – rimti ir įgyvendinami

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai