Penktadienis, 18 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę

www.grynas.delfi.lt
2013-01-03 12:15:46
396
PERŽIŪROS
10
Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę

Kryžiuočių ordino puolimo kryptys. ŽemėlapisBaltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.

Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. O tiksliau kokį poveikį kryžiuočiai padarė tose žemėse egzistavusiai gyvūnijai ir augalijai.

Tyrimo rezultatai rodo, jog Kryžiuočių ordino užkariavimų sėkmę iš dalies lėmė arkliai, kurie buvo daug didesni nei pagonių. Tyrėjai taip pat lygina skirtingų kultūrų maisto ruošimo būdus. Jie analizuoja darbo įrankius bei įpjovimo žymes aptiktas ant gyvūnų kaulų. Pagonys maistui gyvūnus apdorodavo visiškai kitokiu būdu nei kryžiuočiai.

Preliminarūs tyrimai atskleidžia, jog Baltijos šalių pagonių gentys valgė laukinius šunis, tačiau tai nustojo daryti karų su ordinu metu. Taip jie stengėsi atkartoti grobikų įpročius. Kryžiuočių pragmatinis požiūris į gamtą ir priklausomybė nuo gyvūnų tikėtina sukėlė kai kurių rūšių išnykimą. Pavyzdžiui, taurų, šiandieninių galvijų protėvio, kuris greitai išnyko po kryžiuočių invazijos.

Teutonų ordinas taip pat masiškai statėsi pilis, kurių statybai buvo reikalingi dideli plotai, todėl tai lėmė ir gausų miškų kirtimą. Aplink pilis neretai greitai išaugdavo ir miestai, kurie ekologiniu požiūriu buvo daug žalingesni nei kuklios pagonių gyvenvietės.

Remiantis Stanfordo universiteto tyrimu, per keletą šimtmečių kryžiuočių riteriai atnešė reikšmingų ekologinių ir kultūrinių permainų, kurios Baltijos šalių pagonių gentis įtraukė į krikščioniškąją Europą.

Šiuo metu tyrėjų komanda kuria išsamią duomenų bazę, kurioje siekia sukaupti visus istorinius, archeologinius ir ekologinius to Kryžiaus žygių Baltijos šalyse duomenis. Projektą tikimasi užbaigti 2014 m.

Daugiau informacijos apie projektą ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltijos jūros diena sutikta milžiniškos vėliavos skrydžiu
  2. Salantų regioniniame parke atgims Imbarės piliakalnis
  3. Trakuose šurmuliuoja keturioliktoji Viduramžių šventė (nuotraukos)
  4. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  5. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  6. R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
  7. Šventėje „Hanza Kaunas 2012“ – viduramžių dvasia
  8. Medininkų pilis atveria vartus lankytojams
  9. Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Algis Dievų siųstas says:
    14 metų ago

    Už miškų masinį kirtimą turėtų atlyginti Vokietija ir Vatikanas….

    Atsakyti
  2. Nagi says:
    14 metų ago

    Aš tik vieno nesuprantu, kaip tokie “nevykėliai” lietuviai galėjo du šimtus metų kautis su galingiausia Vakarų Europos armija kryžiuočiais IR GALŲ GALE JUOS NUGALĖTI. man ŠITO “MOKSLININKO’ MINTYS PRIMENA LENKŲ FILMĄ kryžiuočiai, KUR PARODOMI VISIŠKAI LAUKINIAI LIETUVIAI, NA JEI MES BUVOME TOKIE ABORIGENAI, TAI PASAKYKITE MIELI PONAI KAIP ŠITIE LAUKINIAI GALĖJO DAUŽYTI KRYŽIUOČIŲ ARMIJA, IMTI JŲ PILIS, JUK SU MEDINE KUOKA DAUG NEPASIŠVAISTYSI PRIEŠ ŠARVAIS GINKLUOTĄ KARĮ. NEJAU ČIA RAŠANTYS KOMENTARUS komentatoriai TIKI TAIS “MOKSLININKO” paistalais. Tarp kitko Lietuva tuo pačiu metu sugebėjo kautis dviem frontais, Su mongolų totorių orda ir jų vasalu Maskvos kunigaikštyste ir vakaruose su “krikščioniškąją Europa. Ar jums neatrodo keista, kad nuogi žmonės lakstantis po miškus ir ryjantis laukinius šunis, dar sugebėjo apdaužyti ausis ir Vakarų Europos riteriams. Gerai kažkada yra pasakęs Česlovas Gedgaudas, Kad ir šiais laikais kryžiuočiai dar nėra išmirę. Juk ne veltui šy Brunonas buvo užmuštas, jį užmušė ne už tai kad jis norėjo plėsti krikščionybę tarp pagonių, o todėl kad įžeidė mūsų Dievus ir Šventą Giraitę.

    Atsakyti
    • Keblas says:
      9 metai ago

      AČIŪ

      Atsakyti
  3. Artūras Gotautas says:
    14 metų ago

    Pievos surašytos čia,”palankios” paklodės tempiamos į vieną lovą ir tiek..
    Pradeda pjauti rugius nuo vidurio lauko,pusę jų pamiršę 🙂

    Atsakyti
  4. Ženklas says:
    14 metų ago

    Paskaičius nuorodą,matosi jog pan M. Plumpowski, kaip tikras katalikas -lenkas gali jėzuitiškai mėgautis tuo, ką Lietuvai ir kitiems baltams padarė švenčiausios mergelės Marijos Vokiečių (Teutonų) ordinas. Tepaspringsta visi katalikai tose mūsų kraujo jūrose!
    Iš kitos pusės tai vertinga žinia pagilinanti supratimą apie katalikų nusikaltimus. Jie, su Marijos vardu lūpose, ne tik žmones žudė, jie naikino mūsų aplinką,- augmeniją ir gyvūniją. Tai nusikaltimas Motinėlei Gamtai!

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      14 metų ago

      Nepasiduodanti pagoniška dalis vis dar slypi Lietuvių DNR.
      Laisvė Lietuvai nuo krikščionybės jungo !

      Atsakyti
      • Lietuvių DNR says:
        14 metų ago

        O kokie šunes skanesni labradorų ar taksų veislės. Parašyk, Vilmantai ,kokį receptuką, su kokiais pagardais skaniau ar su Santa Maria ar tik druskytės ir lauro lapelio užteks.Ėch plotkelių ir šunų žiaumotojai sugriausit Lietuvą savo baikom.

        Atsakyti
  5. Klodas says:
    10 metų ago

    XIII a. prūsiškoji žemė grumdamasi su atėjūnais neretai nustebindavo juos nežinomais dalykais. Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje yra aprašyta ilga vienos pilies apgula ir vienas nuostabus įvykis, kad aukštame Nemuno krante, ties Paskalviais lankų pakraštyje per 2 km į pietryčius nuo dabartinės Ragainės (senoji Raganytė) prie Skalvos upelio (dabar Dubki) Skalvkalnyje buvo pilis. Joje skalviai apgulti priešų ilgai gynėsi. Kada šie pavargę nuo įstangų ir patyrę didelių išlaidų, paklausė apsiaustųjų, kuo jie bemintą, šie atsakė – žuvimis.
    Kronikininkas aprašo, kad viduryje pilies jie turėjo 20 žingsnių ilgio ir beveik tokio pat pločio žuvų tvenkinį. Jame buvo tiek žuvies, kad jos pakako visiems apsiaustiesiems maitintis. Šitai sužinoję priešai labai nusiminė ir nutraukė apgulą.
    – Štai koks nuostabus dalykas!, – užrašė kronikininkas.

    Atsakyti
  6. Klodas says:
    10 metų ago

    Raganytės burtai. Dar nuostabesni dalykai atsitiko tada, kai po ilgų grumtynių, kryžiuočiai užkariavo Prūsiją. Garsiuose Skalvkalnio pilies tvenkiniuose žuvų nebeliko. Kronikininkas vėl stebisi, jog vietoj žuvų varlės. Galbūt Raganytės burtai globojo tvenkinius. Kol pilyje buvo skalviai jie turėjo žuvies, kai yra krikščionys, tame tvenkinyje jau nebėra tiek vandens, kad jo pakaktų žuvims. Kodėl šitaip yra niekas nežino, kronikininkas kalba, jog tai težino vienas dievas, kurio sprendimai nesuprantami, o keliai nesuvokiami.
    Istorinėje baltų žemėje tvenkininė žuvininkystė žinoma nuo seniausių laikų. Ir nėra ko šunis karti ant baltų protėvių. Tie Stanfordo universiteto tyrimai politizuoti ir neišmanėliški.

    Atsakyti
  7. Žemyna says:
    10 metų ago

    Tai logiška. Juk plėšikų gaujos „tikėjimą platino” kuo ciniškiausiai paniekinę Dekalogo pamokymus – netrokšk svetimo gero, nežudyk ir t.t..
    Apaštalams buvo liepta VAIKŠČIOTI iš gyvenvietės į gyvenvietę ir AIŠKINTI Kristaus mokymą, o ne ant žirgų užsėdus surengti skerdynes, skandinti kitatikių žemes kraujo upėse! Kryžiaus žygiai tebuvo ciniškas prisidengimas pagonių atvertimu, nors tikslas buvo užgrobti svetimas žemes, prisiplėšti. Ir tas nusikaltimas Kryžiaus žygio vardu buvo ligi šių dienų tęsiamas – ir pr. a. Vilniaus krašte nutautinant parapijas, ir šiame vėl bandant tą patį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Seimas
Lietuvoje

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Pinigai
Lietuvoje

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Registrų centras
Lietuvoje

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17
Rūkymas, cigaretės
Lietuvoje

Seimas įpareigojo ant rūkalų gaminių teikti duomenis apie paramą norintiems mesti rūkyti

2026 09 17
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams – daugiau palengvinimų dėl terminų ir reikalavimų

2026 09 17
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Lietuvoje

Per šiuos metus keliuose bus įrengta ir atnaujinta apie 55 km pėsčiųjų ir dviračių takų

2026 09 17
Krašto gynyba
Lietuvoje

Gynybos pirkimų spartinimas negali reikšti silpnesnės kontrolės

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus
  • +++ apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • Saulės Vilna apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas
  • Panevėžyje Baltų vienybės dieną ir Rudens lygiadienį pažymės ugnimi ir giesmėmis
  • Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus
  • „Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

Kiti Straipsniai

XVII a. pabaigos Osmanų diplomatinės dovanos servizo dalis Valdovų rūmų muziejaus parodoje

Kai dovana buvo politinė žinutė: ką pasakoja 1699 m. Osmanų sultono dovana

2026 09 18
Vilniaus gynybinės sienos bastėja iš oro

Vilniaus bastėjoje – „Viduramžių komiksai“: ką apie žmogų prieš 500 metų pasakojo jo krosnis

2026 09 18
Juozo Žilio knygos pristatymas

Pirmojo Konstitucinio Teismo pirmininko J. Žilio knyga apie kelią į Kovo 11-ąją

2026 09 12
Kadras iš filmo „Mudu“

Baltijos šalių dokumentikos forume – naujausi lietuviški projektai

2026 09 10
Pasienis

A. Anušauskas ragina uždrausti autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją

2026 09 08
Mariušas Blaščiakas. TV ekrano Stop kadras 2026-09-05

Lenkija gintų Baltijos šalis?

2026 09 08
Malborko pilis

Pirmą kartą parodoje – išsami pažintis su Malborko pilimi ir Kryžiuočių ordinu

2026 09 05
Renginys Karo muziejuje

Ko istorija gali mus išmokyti apie pralaimėjimus?

2026 09 02
Sūduvos gimnazijos kanklininkės su mokytoja Rasa Slankauskiene ir sūduviškomis kanklėmis, 2026 02 20 Sūduvos dienos minėjime;

G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti

2026 08 27
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (3)

2026 08 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus
  • +++ apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • Saulės Vilna apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
Kitas straipsnis
Nedarbas euro zonoje muša rekordus

Latvijos ketinimai įsivesti eurą – rimti ir įgyvendinami

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai