Atsižvelgdama į augančias informacines grėsmes ir dezinformacijos poveikį visuomenės atsparumui, Seimo narė Daiva Ulbinaitė subūrė Laikinąją parlamentinę grupę dėl kovos su dezinformacija ir informacinio šalies atsparumo stiprinimo.
Prie grupės prisijungė 26 Seimo nariai iš skirtingų politinių partijų, taip išreiškiant platų parlamentinį sutarimą, kad kova su dezinformacija yra bendras nacionalinio saugumo prioritetas.
Laikinosios parlamentinės grupės pirmininke išrinkta TS-LKD frakcijos narė D. Ulbinaitė, pavaduotoju Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
„Informacinis karas prieš Lietuvą vyksta kasdien, todėl mūsų atsakas negali būti fragmentiškas. Tai, kad prie grupės prisijungė 26 Seimo nariai iš skirtingų politinių partijų, rodo bendrą supratimą: informacinis atsparumas yra visos valstybės, o ne vienos politinės jėgos klausimas. Turime sutelkti politinę valią, ekspertines žinias ir institucinius pajėgumus, kad valstybė turėtų aiškius, greitus ir veiksmingus įrankius kovai su dezinformacija“, – sako TS-LKD frakcijos narė, laikinosios parlamentinės grupės pirmininkė D. Ulbinaitė.
Laikinosios parlamentinės grupės tikslas – telkti politinį, ekspertinį ir institucinį bendradarbiavimą, siekiant stiprinti kovos su dezinformacija priemones ir šalies informacinį atsparumą, analizuoti šios srities problemas bei teikti pasiūlymus dėl reikalingų teisėkūros ir parlamentinės kontrolės sprendimų.
Jau rytoj Seimo plenarinių posėdžių salėje bus pateiktas Seimo narės D. Ulbinaitės dar pernai registruotas ir plataus palaikymo sulaukęs veiksmingesnei gynybai informaciniame kare ir kovai su dezinformacija būtinas 5 įstatymų pakeitimų paketas: visuomenės informavimo, informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos.
Pagrindinis tikslas – kriminalizuoti dezinformaciją ir suteikti institucijoms įrankius greitai reaguoti į informacines atakas. Įstatymų paketas sukurtas siekiant užtikrinti efektyvų nacionalinės informacinės gynybos modelį, suderintą su Europos Sąjungos ir NATO praktika.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
Informacinis atsparumas – tai visų pirma yra pačios savo visuomenės kvalifikuotas, objektyvus – ne partiniais ar svetimų šalų intersais vykdomas informavimas.
Šiuo atveju labiausiai apleista yra Lietuvos istorijos nuo seniausių laikų, jos įvykių informacija, kuri dabar tėra arba partinė, arba lenkiška, rusiška (sovietinė). Čia labai svarbu garbingai laikytis Vasario 16-osios atskirto Lietuvos valstybės suverenumo nuo Lenkijos valstybės (karalystės), kurį istoriniais laikais buvo uzurpavusi ir iki šiol oficialiu savo valstybimiu aktu nėra pripažinusi. Tai kertinis uždavinys informaciniam atsparumui pasiekti, suverenumui informaciname kare ginti.