Atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas išskirtinis ir gana retas radinys – alembikas. Tai neatsiejama XVI–XVII a. alchemikų ir vaistininkų darbo priemonė – distiliavimo aparatas.
Alembikas buvo naudojamas kartu su kolbomis ir kitais pagalbiniais surinkimo indais, į kuriuos pro snapelį lašėdavo kondensuotas skystis. Distiliuojant išgautos medžiagos buvo panaudojamos labai plačiai: nuo medicinos iki kulinarijos, nuo kvepalų gamybos iki magijos.
Distiliavimo technologija Europoje paplito Viduramžiais. Nors paprastas distiliavimas buvo prieinamas daugeliui, sudėtingesnius procesus galėjo atlikti tik patyrę žinovai – vaistininkai ar alchemikai.
Jau nuo XVI a. pradžios Vilniuje ėmė kurtis pirmosios vaistinės, kuriose miestiečiai ir miesto svečiai galėjo gauti visas tuo metu žinomas medicinos paslaugas. Vilniaus vaistininkai buvo turtingi ir gerbiami piliečiai. Kai kurie iš jų priklausė miesto elitui, tapo magistrato nariais, aptarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikus ar net pačius valdovus.
Tikėtina, kad aptariamas alembikas priklausė garsiam Vilniaus vaistininkui, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gydytojui Rupertui Finkui.
Jis taip pat rūpinosi trečiosios valdovo Žygimanto Augusto žmonos Kotrynos Habsburgaitės sveikata jai reziduojant Vilniuje. Galima manyti, kad R. Finkas ne tik prižiūrėjo valdovų sveikatą, bet ir tiekė jiems savo gamybos vaistus.
Itin įdomios šio artefakto atradimo aplinkybės
Alembikas aptiktas per 2004 m. archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vakarinio korpuso latrinoje, kitaip – tualete. Kadangi to meto latrinos atlikdavo ir šiukšlių duobės funkciją, manoma, kad stiklinis alembikas buvo išmestas kaip nebetinkamas naudoti.
Nors įprastai vaistininkai vaistų gamybos ir distiliavimo procesus atlikdavo savo vaistinėse (yra žinoma, kad R. Finkas turėjo vieną didžiausių vaistinių Vilniuje, Pilies gatvėje), tačiau rastas artefaktas leidžia manyti, kad Valdovų rūmuose galėjo būti skirta atskira darbo erdvė vaistininkui. Alembikas yra svarbus daiktinis įrodymas, patvirtinantis tokio pobūdžio veiklą rūmų viduje.
Aptariamas eksponatas ir surinkta medžiaga atskleidžia naują kasdienio gyvenimo pusę rezidencijoje ir įrodo, kad rūmai buvo ne tik politikos ir iškilmių vieta, bet ir intelektualų bei amatininkų gyvenimo centras.
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Forbes R. J. A short history of the art of distillation, Leiden, 1970.
Ožalas E., Urbonavičiūtė-Jankauskienė D. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022.
Ragauskienė R. „Vaistininkai XVI a. Vilniuje“, in: Vilniaus istorijos metraštis, 2007, t. 1, Vilnius, p. 29–54.
Ramonaitė M. „Vaistinė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Nuo magiškos panacėjos gamintojos iki gurmaniškų marcipanų pardavėjos“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2012, Nr. 2, p. 122–126.
Žigeu I. Stiklo dirbiniai ir jų naudojimo kultūra Klaipėdoje XVI–XIX a. Baltijos jūros regiono kontekste. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2018.
