Rugpjūčio 31 d. susirūpinę vilniečiai pranešė, kad Užupyje, Krivių gatvės 24-to namo sklypo paribyje rugpjūčio 28-30 dienomis naudojant techniką buvo nukastas piliakalnio vadinamo Gedimino kapo kalnu šlaitas. Darbai vyksta toliau.
Užupio seniūnijos, Pilies seniūnaitijos seniūnaitis Sakalas Gorodeckis dėl šio įvykio kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorių Artūrą Blotnį bei Kultūros paveldo departamento vadovus prašydamas paaiškinti ar apie šią veiklą žino atsakingos už tai institucijos ir ar šiems darbams buvo išduotas leidimas. Kol kas atsakymai negauti.
Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui priklausantis legendinis piliakalnis vadinamas Gedimino kapo kalnu pasak padavimų, apie kuriuos pirmasis užsimena istorikas Teodoras Narbutas, remdamasis 1629 m. dokumentu, visuotinai yra laikomas LDK valdovo Gedimino kapu. Tai, pasak archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus, šį piliakalnį suartiną su daugeliu kitų legendinių kapų, iš kurių dalis turi ryškių senovės šventviečių požymių, kaip antai: Birutės Palangoje, Pajautos prie Žaslių, Kukavaičio prie Deltuvos, Džiugo prie Telšių, Kerniaus Rūdininkų girioje.
Skaitytojų nuotraukos:
Papildyta:
Alkas.lt redakcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) prašydama paaiškinti ar šie darbai vykdomi teisėtai, tačiau atsakymo iš šios institucijos kol kas nesulaukė. Tuo tarpu portalo Ekspertai.eu redakcija paskelbė prieštaringus kitų institucijų paaiškinimus. Skelbiame juos ir mes.
Ekspertai.eu: Sulaukėme Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atsakymo, kurį parengė vyr. specialistė (architektė) Irena Sakalauskaitė:
„Šių metų rugpjūčio 26 d. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato (toliau Rezervatas) direkcijos darbuotojai, vykdydami teritorijos apžiūrą, apsilankė pas pastato Krivių g. 24 savininkę Daivą Jakutienę. Ponia Daiva Rezervato darbuotojams parodė leidimą rekonstrukcijos darbams, archeologinių tyrimų dokumentus, projektą. Darbuotojai nufotografavo esamą padėtį. Rugpjūčio viduryje ji pati skambino į Rezervato direkciją ir pranešė, kad bus išardytas takas (esantis jos sklype), vedantis prie laiptų į Rezervato teritoriją, domėjosi, kas turi perkloti taką ir perdaryti laiptus į Rezervatą nuo Krivių gatvės.
Ekspertai.eu: Ar nukastas šlaitas yra Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje ir kultūros vertybės – Gedimino kapo kalno (A1961 K3) – teritorijoje?
Nukastas šlaitas yra Kompleksinio paminklo – Piliakalnis su papiliais (664), papilio – Piliakalnis Gedimino Kapas (4514) pietrytinė šlaito papėdė.
Krivių g. 24 namo sklypo ribos su dabartine Rezervato sklypo riba net nesiliečia. Remiantis Registrų centro duomenimis nukasta šlaito papėdė į Rezervato teritoriją (sklypą) nepatenka.
Ekspertai.eu: Ar nukastas šlaitas yra kultūros paveldo vertybės apsaugos zonoje?
Kompleksinio paminklo – Piliakalnis su papiliais (664) apsaugos zonos yra nenustatytos.
Ekspertai.eu: Kaip Jūsų atstovaujama institucija vertina šį atvejį?
Mūsų institucija tokius atvejus vertina neigiamai.
****
Vilniaus savivaldybės atsakymą atsiuntė Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras:
Ekspertai.eu: Ar šiems darbams yra duotas leidimas? Jei taip, kas, kada ir kokiu pagrindu išdavė šį leidimą?
2013-08-06 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti dvibučio gyvenamojo namo Krivių g. 24 rekonstrukciją. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas parengto ir patikrinto techninio projekto pagrindu. Techniniame projekte numatyta (sklypo tvarkymo dalyje) judinti žemės paviršių minimaliai, apie 30-50 cm, įrengiant naujus žolynus ir želdinius. Numatomų žemės darbų vietose 2012 m. buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai, taip pat statytojai sudarė sutartį su archeologu dėl archeologinių žvalgymų atlikimo.
Ekspertai.eu: Ar nukastas šlaitas yra Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje ir kultūros vertybės – Gedimino kapo kalno (A1961 K3) – teritorijoje?
Nukasta vieta yra sklypo Krivių g. 24 ribose, tačiau ji nėra Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje. Dėl jos Papilio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 4514), esančio Piliakalnio su papiliais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 664) sudėtine dalimi, teritorijoje atsakyti tiksliai negaliu, kadangi šio kultūros paveldo objekto, skirtingai negu rezervato, teritorijos ribos nėra koordinuotos.
Ekspertai.eu: Ar nukastas šlaitas yra kultūros paveldo vertybės apsaugos zonoje?
Nukasta vieta yra ir Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais teritorijoje.
Ekspertai.eu: Kaip Jūsų atstovaujama institucija vertina šį atvejį?
Kaip pavyko sužinoti, šiuo metu vykdomi darbai yra archeologiniai tyrimai. Juos baigus nukasta šlaito dalis bus atstatyta (užpilta). Tačiau šios informacijos šimtu procentu patvirtinti negaliu. Jūs galite kreiptis į Mokslinę archeologijos komisiją su klausimu, koks buvo patvirtintas archeologinių žvalgymų projektas.
Jei pasitvirtintų ši informacija ir visi darbai vykdomi mokslo vardan, archeologo iniciatyva ir pritarus Mokslinei archeologinei komisijai, tai, nebūdamas archeologu, neturėčiau argumentų kritikai. Jei vis dėlto tokie žemės darbai vyksta statytojų iniciatyva, pažeidžiant projekto sprendinius ir be archeologo priežiūros, tuomet asmeniškai vertinu neigiamai. Bet įvertinti neigiamai ir paversti tą neigiamą vertinimą administracinio teisės pažeidimo protokolu, bauda ir pan. turėtų Kultūros paveldo departamento ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai.
Susiję straipsniai:
- Po trejų metų Vilniuje ketinama įrengti japonišką sodą (nuotraukos, video)
- Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
- LDK valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų (video)
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Vilnelės krantinė taps fotografijų parodos vieta
- Sostinėje pirmą kartą rengiamas grandiozinis Kovo 11-osios paminėjimas
- Į Valdovų rūmus pradėti vežti eksponatai
- LDK kunigaikščio šauklys vilniečius pradžiugins žinia apie mažėjančius mokesčius
- Vyks viešas Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekto pristatymas ir diskusija
- Pirmą kartą už paveldo suniokojimą nubausti statybos darbų vadovai
- Kviečia Europos žydų kultūros dienos
- Svarbu išsaugoti gamtos, architektūros ir kultūros paveldą ateinančioms kartoms
už tokią savivalę bausti ir taip, kad kiti nedrįstų. Pavyzdys – padidintos baudos brakonieriams.
pasaulyje stichinių nelaimių daugėja,
bet labiausiai nenumatytinos (neprognozuojamos)
nelaimės – žmogaus sukeliamos;
ką matome šiose nuotr, – tik/net stichinė žmonijos nelaimė,
mūsų savoje sostinės širdyje (gresia infarktas: valstybei)
tad iš Valstybės stichinių nelaimių fondo iki besibaigiant
rugsėjo 4-6 d. tarptautinei ES plėtros konferencijai Seime
.. gal ir bus atstatyta (likviduoti padariniai) žala Žemei?
Ar ne geriau būtų šį namą nacionalizuoti ir nugriauti?
ten kairiau dar yr vienas naujos statybos irgi galima būtų nugriauti…
Gal čia, kaip visada, grafas Zuokala įsisiautėjo?
ne grafas zuokula, o bardakas departamento komisijoj, neaišku kokiais principais vadovaujamasi, kuomet išduodamas leidimas tyrimams ? kur archeologas toje vietoje ? kur žiūri jo akys ir sąžinė ?
Džiugu matyt, kad Alkas su jo įkūrėju Jonu Vaiškūnu priešakyje vis dar alsuoja Perkūno galiomis.
Vilniaus savivaldybės darbuotojai dažnai nuolaidžiauja naujų namų statytojams, kurie platina ir lygina esamą paviršių, keičia reljefo formas net regioniniuose parkuose, kur refjefas , t.y. šlaitai yra saugomi.
Šis įžūlus atvejis stebina, net Gedimino kapo kalno papilis jau nebranginamas.
Krivių gatvėje ne pirmas kartas kai kasami šlaitai.
Už padėtus parašus neatsako joks valdininkas.
Sovietinės okupacijos sargybinių skulptūros ant Žaliojo tilto – “saugotinas lietuvių kultūrinis paveldas”, o Gedimino kapo piliakalnis – ne?! Tai bent “lietuviška” valdžia!!!
nu gražu net mėlyna, šioje vietoje turėjo būti vykdomi archeologiniai detalieji tyrimai be jokių išlygų (žvalgymų ir panašiai), tai reglamentuoja netgi PTR.
NEŽINAU nei vieno atvejo, kai leidžiama piliakalnius tirti ekskavatoriais.
Gera dabar archeologams,jau ekskavatoriais dirba. Ir visai ne 30-50 cm, o visi 3-5 metrai… Apsiriko ekskavatorininkas, ką padarysi… Matyt,gerai už darbą moka. O mano pažįstamas savo prosenelio statytos pirtelės atsiremontuoti negali, nes prosenelis prieš 80-90 metų ją pastatė 3 metrais arčiau ežero,nei leidžia dabartiniai įstatymai… Ežeras – tai tau ne Gedimino kapas , va !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!