Vilniaus senamiestis | lkrm.lt nuotr.
Lygiai prieš 20 metų, 1994 m. gruodžio 17 dieną, 18-osios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos Tailande metu Vilniaus istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šis statusas reiškia, kad vietovė turi išskirtinę visuotinę vertę ir yra unikali pasauliniu mastu.
Minint šią puikią sukaktį, metų pradžioje įvyko tarptautinis seminaras „Pasaulio paveldo iššūkiai Lietuvoje: Vilniaus istorinio centro (1994) ir Kernavės archeologinės vietovės (2004) vertinimai“, o prieš kelias savaites – šventinis tarptautinis kultūros paveldo forumas Vilniuje. Tarptautinio seminaro metu pranešimus skaitė žymiausi pasaulio paveldo ekspertai, mokslininkai ir praktikai, kurie pristatė naujausią pasaulio paveldo teoriją ir nagrinės pasaulio paveldo vietovių tyrimo ir vadybos klausimus.
Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir paveldo institucijose dirbantys specialistai aptarė Pasaulio paveldo objektą ir jo valdymo klausimus; pastarųjų metų tyrimų rezultatus bei jų reikšmę atskleidžiant naujas šios Pasaulio paveldo vietovės vertes. Seminarą organizavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su Vilniaus universitetu ir Valstybinio Kernavės kūrinio rezervato direkcija.
2015 m. pradžioje turėtų pasirodyti ir šiuolaikiškas iliustruotas edukacinis-mokslinis leidinys, aktualizuojantis Vilniaus istorinio centro (senamiesčio), kaip urbanistikos paveldo, istoriją.
Remiantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse nustatytais kriterijais, Vilniaus istorinis centras atitinka ii (įtakos/manai) ir iv (tipologija) kriterijus: „Vilniaus istorinis centras yra išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys, kelis šimtmečius turėjęs didelę įtaką architektūros ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje” (ii kriterijus). „Miestovaizdyje išsaugota turtinga pastatų įvairove Vilnius yra išskirtinė Centrines Europos miesto, organiškai išsivysčiusio per penkis šimtmečius, iliustracija.“ (iv kriterijus).
Reklama
Susiję straipsniai:
- Vyks tarptautinis seminaras, skirtas Vilniaus istoriniam centrui ir Kernavės archeologinei vietovei
- Kauno tarpukario modernizmo architektūra prašoma įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą
- Vilniaus universitetui bus suteiktas HERITY kultūros paveldo objektų valdymo kokybės sertifikatas
- UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą papildė septyni dokumentinio paveldo objektai
- Vilniaus savivaldybė užsimojo prieš Kultūros paveldo departamentą
- Lietuva prašo UNESCO apsaugoti istorinį Vilniaus centrą nuo Baltarusijos AE
- Kviečia paroda „Lietuva pašto siuntoje“, skirta UNESCO paveldui Lietuvoje
- Žymiausi paveldosaugos profesionalai Vilniuje!
- Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašas papildytas 27 naujomis tradicijomis
- Vilnius sieks tapti pasaulio knygų sostine
- Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
- Lietuviškos sutartinės – žmonijos kultūros paveldo sąraše!!!
- Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
- Struvės geodezinis lankas skirtas pasaulio dydžiui ir formai nustatyti
- „Misija Sibiras‘12“ kviečia į fotografijų parodą nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje
- Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią
- Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
- Išleistas leidinys skirtas paveldo tyrėjui Sigitui Lasavickui (1926–1998)
- Pirmą kartą už paveldo suniokojimą nubausti statybos darbų vadovai
- „Kultūros naktį“ bus pristatomas eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“
- Kas Vilniaus savivaldybėje užsimojo prieš tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“? (audio)
- Vilniaus katedros varpinė atveria duris lankytojams
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
- Spalio 1 d. Vilniaus centre bus minima Tarptautinė muzikos diena
- Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti
- Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas kviečia pakeliauti
- Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“
- Vilniaus kino biuras ragina Finansų ir Kultūros ministerijas neprarasti milijoninių filmavimų Lietuvoje
- Vilniaus dvasia – jo architektūroje ir asmenybėse
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
Parašykite komentarą