Lapkričio 16 d. į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įtrauktos lietuvių polifoninės dainos – sutartinės (angliškai – Lithuanian multipart songs).
Lapkričio 15-19 d. Nairobyje, Kenijoje, vykstančioje Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto penktojoje sesijoje be Lietuvos pateiktos Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių nominacijos buvo svarstomos dar 46 nominacijos UNESCO reprezentatyviam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti.
Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių nominacinę bylą rengė etnomuzikologė dr. Daiva Vyčinienė, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti”, „derėti“) – tai unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį.
Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kt. instrumentais atlieka vyrai.
Tekstuose gausu archajiškų refrenų, dažni garsažodžiai, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti.
Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.
Europos muzikos teorijoje sutartinės laikomos paradoksu: harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų – sąskambiai.
Sutartinės jau nuo XX a. pradžios yra tapusios vienu ryškiausių lietuvių kultūrinės tapatybės simbolių. Sutartinėmis pagrįsta daugelio šiuolaikinių kompozitorių kūryba. Užsienyje sutartinės yra tapusios savita Lietuvos vizitine kortele.
Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės – tai trečioji Lietuvos nematerialios kultūros vertybė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriam taip pat priklauso Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.) bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2003 m.).
UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.
Taip antradienį nusprendė Tarpvyriausybinis nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komitetas penktosios sesijos Kenijoje metu.
Šokamoji sutartinė „Saulė sodų sodino“ (gieda ir šoka „Trys keturiose“):
Sutartinės įpintos ir į šiuolaikinę muziką ( „Sutartinės party“ ):
Šita daina skirta Prezidentui Valdui Adamkui, ir pirmą kartą ji buvo atlikta prezidentūros rūmuose, per Lietuvos instituto LT Tapatybės apdovanojimų ceremoniją.
“…tai unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma.” – pabandysiu išversti į lietuvių kalbą – “… tai savitas lietuvių tautinės muzikos reiškinys, itin sena sąskambio išraiška”. Nežinau kaip išversti ‘muzika’. Gal kas padėtų?
labai gerbiu žmones, kurie vengia tarptautinių terminų (pastarieji vartojami, norint kokį nors dalyką sureikšminti, lyg nebūtų lietuviškų žodžių). Tik su “sąskambiu” truputėlį prašauta… Polifonija – tai ne sąskambis, bet daugiabalsiškumas. Su “muzika” aš irgi nežinau, ką daryti… 🙂
Daiva
Muzika – “žaismė” būtų, nes muzikinis istrumentas – “žaislas”, o groti – “žaisti” (plg. ir anglų play ‘žaisti groti’ ir rusų igrat’ ‘žaisti, groti’… Kažkada apie tai kalbėjome su Evaldu Vyčinu, kai jis Kernavėje ant savo būdelės buvo užsirašęs SENIEJI MUZIKOS INSTRUMENTAI. Tuomet aš jo paklausiau, tai ką lietuviai seniau neturėjo nei MUZIKOS nei INSTRUMENTŲ?…
„Ir balsą girdėjau kaip žaislinykų citros, žaidžiančių citromis savo“ iš Bitnerio NT.
Iš tiesų tokios žinios- garsai ir vaizdai- džiugiai nuteikė pradėti dieną