Sostinėje p
Nuo liepos Vilniuje elektromobilių vairuotojai neteko dar vienos lengvatos – mėlynojoje zonoje nuo šiol jie savo transporto priemonių nebegalės palikti nemokamai. Natūralu, kad kai kurie elektromobilių vairuotojai dėl to piktinasi ir teigia, kad tokie sprendimai neskatina ekologiškų transporto priemonių plėtros. Tačiau ar tikrai tai reiškia atsitraukimą nuo e. mobilumo vizijos? Priešingai, tokie sprendimai signalizuoja, kad elektromobilių rinka žengia į brandos etapą, o tokios transporto priemonės, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet tampa natūralia mūsų kasdienybės dalimi.
Dar prieš porą metų dalyje judrių Vilniaus gatvių buvo panaikintos A+ juostos, kuriomis elektromobilių vairuotojai galėjo dalytis su viešuoju transportu ir taip aplenkti eismo spūstis. O ką tik išnyko ir dar viena privilegija. Mėlynojoje Vilniaus zonoje nemokamai elektromobilius nuo šiol bus galima pastatyti tik vienai valandai. Antroji kainuos 3,5 euro, o nuo trečiosios valandos teks mokėti po 4 eurus už valandą.
Vilniaus savivaldybė neslepia, kad artėja laikas, kai stovėjimo rinkliavos taikymo elektromobiliams klausimas bus svarstomas iš esmės. Tai žadama daryti, kai elektromobilių dalis sostinės transporto parke pasieks 3 proc. O iki šios žymos liko nebe daug. Praėjusių metų pabaigoje skelbtais valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, elektromobilių dalis sostinės gatvėse sudarė beveik 2 procentus.
Beje, labiausiai elektromobiliai, „Regitros“ duomenimis, paplitę Neringoje. Praėjusių metų pabaigoje jų dalis tarp visų šioje savivaldybėje registruotų transporto priemonių sudarė 3,3 proc. O ši vasara – pirmoji, kuomet jau ir elektromobiliams taikomas įvažiavimo į Neringą mokestis, nors ir mažesnis nei automobiliams su vidaus degimo varikliais.
Tačiau Lietuvoje tiek privatiems asmenims, tiek verslui perkant elektromobilius taikomos subsidijos. Be to, juridiniai asmenys gali pasinaudoti ir PVM lengvata, jei perka iki 50 tūkst. kainuojančius grynuosius elektromobilius arba iš tinklo įkraunamus hibridinius modelius.
Tuo metu Vokietija ir Prancūzija šiemet gerokai sumažino, o Norvegija – išvis panaikino subsidijas elektrinių transporto priemonių pirkėjams ir dar padidino tokiems automobiliams taikomus mokesčius. Tačiau elektromobilių šioje šalyje ir toliau daugėja.
Lietuvai iki Norvegijos skaičių dar toloka, ir negalima sakyti, kad lūžio taškas jau pasiektas, tačiau augimo potencialas aiškiai matomas. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota 19,5 tūkst. grynųjų elektromobilių ir daugiau kaip 16 tūkst. iš tinklo įkraunamų hibridų. Dar prieš penkerius metus šie skaičiai buvo daugiau kaip 10 kartų mažesni.
Tad elektromobilių plėtra vis mažiau priklauso nuo privilegijų ir vis daugiau – nuo technologijų pažangos bei ekonominio pagrįstumo. Investuojame į įkrovimo tinklą ir inovatyvius sprendimus, nes suprantame, kad ateityje elektromobiliams reikės ne subsidijų, o infrastruktūros patogumo.
Lengvatų mažinimas elektromobiliams – ne kliūtis, o natūralus rinkos evoliucijos procesas. Lietuvoje šis procesas kol kas vyksta atsargiai, siekiant nepakenkti elektromobilių plėtros tempams.
Parengta pagal „Enefit“ pranešimą
