Paryžiuje UNESCO būstinėje gruodžio 3–7 d. į Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto sesiją per 600 nematerialaus kultūros paveldo ekspertų, pareigūnų bei kitų specialistų iš daugiau nei 110 valstybių buvo susirinkę diskutuoti įvairiais nematerialaus kultūros paveldo klausimais ir aptarti visuotines jo išsaugojimo priemones. Lietuvos atstovai šioje sesijoje dalyvavo stebėtojų teisėmis, nes šiuo metu Lietuva nėra minėto Komiteto narė (komitetas sudarytas iš 24 UNESCO valstybių narių, dalis komiteto atnaujinama kas dvejus metus per Generalinę asamblėją).
Šios Komiteto sesijos metu pristatytos 16 valstybių, prisijungusių prie Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (2003), tarp jų ir Lietuvos, periodinės ataskaitos, kaip minėta konvencija įgyvendinama atitinkamose šalyse ir kokie pokyčiai, susiję su įtrauktais į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą elementais, įvyko nuo įtraukimo laikotarpio bei koks jų status quo. Lietuva pateikė Komitetui informaciją apie 3 elementus: kryždirbystės tradiciją ir kryžių simboliką (2008), Dainų ir šokių švenčių (2008) bei sutartinių tradicijas (2010).
Komitetas taip pat svarstė 8 valstybių pateiktas paraiškas dėl įtraukimo į Nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina pagalba, sąrašą. Palankaus sprendimo sulaukė 4 valstybių paraiškos: Botsvanos keramikos, Indonezijos Papua krepšių pynimo, Kirgizijos veltinių kilimų ir Ugandos Bigvala – dūdų muzikos ir šokių tradicijos. Taip pat buvo pristatytos 2 valstybių paraiškos įtraukti į Gerosios praktikos, įgyvendinant Konvencijos tikslus ir principus, registrą: Kinijos Fujian lėlių teatro tradicijos perdavimo kitoms kartoms strategija bei Meksikos Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Vietinių tautų menų centro indėlis išsaugant Veracruz Totonac tautos nematerialųjį kultūros paveldą. Komitetas palankiai įvertino abi paraiškas. Taip pat buvo svarstomi 10 valstybių tarptautinės paramos, didesnės nei 25 tūkst. JAV dol., prašymai. Palankiai įvertintos dvi: Burkina Faso nematerialaus kultūros paveldo registro (262,080 dol.) ir Senegalo tradicinės muzikos registro (80,789 JAV dol.) paraiškos.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas 36 paraiškų įtraukti tradicijas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą svarstymui. Šis sąrašas papildomas kasmet, jo tikslas – didinti nematerialus kultūros paveldo žinomumą, reikšmės suvokimą bei skatinti kultūrų įvairovę gerbiantį dialogą. Reprezentatyvusis žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašas papildytas 27 naujomis tradicijomis:
Alžyro Tlemcen regiono amatai ir tradicijos, susijusios su nuotakos kostiumu,
Armėnijos epo „Dovydas Sasunietis“ atlikimas,
Azerbaidžano amatai, susiję su taro (styginio instrumento) gamyba ir naudojimu,
Austrijos Imsto karnavalo Schemenlaufen (kaukėtų persirengusių šokėjų eitynės),
Kolumbijos Quidbo – Šv. Asyžiaus šventė,
Brazilijos Recife meno festivalio Frevo (įvairių žanrų muzikos ir šokių lydinys),
Bolivijos Ichapekene Piesta festivalis,
Belgijos Entre-Sambre-et-Meuse eitynės,
Kroatijos Dalmatijos regiono daugiabalsis dainavimas klapa,
Ekvadoro tradicinių toquilla šiaudinių skrybėlių pynimas,
Prancūzijos bretonų kolektyvinė šokių šventė Fest-Noz,
Vengrijos tradicinis siuvinėjimas matyo,
Indijos Ladakh regiono budistų giedojimas,
Irano Kāšān regiono ritualai Qālišuyān Mašhad-e Ardehāl, skirti pagerbti šventąjį Soltan Ali,
Italijos Cremona (Kremonos) tradicinio smuiko gamyba,
Japonijos Nachi no Dengaku (religinis scenos menas ugnies festivalio metu),
Malio, Burkina Faso ir Dramblio kaulo kranto kultūrinės praktikos ir raiškos, susijusios su Senufo balafonu (tradiciniu muzikos instrumentu),
Maroko Sefrou regiono vyšnių šventė,
Omano Al ‘azi, elegija, eitynės ir poezija (dainuojamosios poezijos konkursas),
Korėjos Respublikos Arirang – lyrinė liaudies daina,
Rumunijos keramika Horezu,
Ispanijos Kordobos patios (kiemų) šventė,
Turkijos Mesir Macunu šventė,
13 valstybių (Jungtinių Arabų Emyratų, Austrijos, Belgijos, Čekijos Respublikos, Prancūzijos, Vengrijos, Korėjos Respublikos, Mongolijos, Maroko, Kataro, Saudo Arabijos, Ispanijos, Sirijos Arabų Respublikos) sakalininkystės gyvoji tradicija,
Jungtinių Arabų Emyratų ir Omano tradicinė beduinų dainuojamoji poezija Al-Taghrooda,
Venesuelos Kristaus Kūno šventės šokantys velniai,
Vietnamo Phú Thọ provincijos Hung karalių kultas Hùng à Phú Thọ.
Anot UNESCO generalinės direktorės Irinos Bokovos, „nematerialusis kultūros paveldas yra mūsų tiltas tarp praeities ir ateities. Tai ne tik būdas mums geriau suprasti pasaulį, bet ir visos priemonės, kuriomis jį formuojame. Tai – išminties ir žinių pagrindas darniam vystymuisi plėtoti. Nematerialusis kultūros paveldas yra neįkainojama bendruomenių, grupių ir individualių asmenų nuosavybė. Tik žmonės gali užtikrinti vertybių apsaugą ir jų perdavimą ateities kartoms.“
Į Keltų Fest-Noz vyksim autobusais, “Nachi no Dengaku” degančio dangaus liepsnų šokius kiek kebliau lankyti;
o kas tas yr “Mesir Macunu”, – gal kas žinąs?