M. Kundrotas. Kada mirė respublika? (69)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1992 m. Lietuvos piliečių referendumu priimta Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1-asis straipsnis). Ką tai reiškia, čia pat ir paaiškinta: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (2-asis ir 4-asis straipsniai).

Akivaizdu, jog visi čia išdėstyti principai šiandien veikia tik deklaratyviai. Lietuva nėra nepriklausoma – jos politinės, teisinės, net kultūrinės normos sprendžiamos Briuselyje ir Strasbūre, už Lietuvos ribų. Nėra ji nei demokratinė respublika. Tauta nevykdo jokios, juolab – aukščiausios suverenios galios, nei tiesiogiai, nei per demokratiškai išrinktus atstovus. Tai „atstovai“ vienašališkai valdo Tautą, o jeigu jie vykdo kieno nors valią – tai Briuselio, Varšuvos arba Maskvos, o ne Tautos ar piliečių. Pastariesiems paliktas tik rinkėjų vaidmuo, bet jų politinės, kultūrinės ar kitokios nuostatos praktiškai nieko nereiškia.

Atstovais apsiskelbė siaura politinė-teisinė-ekonominė grupelė, uzurpavusi Tautos valią. Politikai renkami, bet kalba viena, o daro kita. Teisinė valdžia išvis nerenkama, o Konstitucinis Teismas pats sau prisiskyrė galias, aukštesnes už pačią Konstituciją. Referendumai iš apačios, kuriuos rengtų piliečiai, praktiškai uždrausti. Seimas įgavo galią juos skelbti arba atmesti. Rinkimuose piliečiai daugeliu atvejų net nežino, už ką balsuoja, nes objektyvi informacija apie politines partijas ir kandidatus beveik neprieinama.

Dabartinė santvarka – ne demokratinė respublika, bet oligarchija, o valstybės statusas – gubernija. Kada tai įvyko ir išvis ar turėjome nepriklausomą demokratinę respubliką?

1990–1991 m. Tauta iš tiesų sprendė savo ir savo valstybės likimą. Daugiau ar mažiau, bet sprendė. Jos valia atkurtas valstybingumas, jos valia jis ir apgintas. Tie, kurie svarstė ir leido įstatymus, įgyvendino tik vieną valstybės kūrimo dalį. Kita dalis įgyvendinta Baltijos kelyje ir Sausio 13-ąją. Čia sprendė Tauta. Iš tiesų Respublika – laisva ir savivaldžia piliečių bendruomene – tapome dar iki Kovo 11-osios. Pati Kovo 11-oji buvo šios Respublikos ir jos valios išraiška. Vis gi tuo metu ji dar nebuvo nepriklausoma. Šalyje stovėjo okupacinė kariuomenė, ilgą laiką dar veikė okupacinė teisė. Laukė ilgas tarptautinio pripažinimo kelias. O kai iš tiesų atgavome Nepriklausomybę, nebebuvo Respublikos.

1992–1993 m. Baltijos kelyje, Vingio parke, Sausio 13-osios grumtynėse laisvę išsikovojusi Tauta savo rankomis į valdžią išsirinko okupacinio režimo kolaborantus. Vertybės iškeistos į gerovę, tiksliau – apgaulingą jos viltį, savivaldę bendruomenę vėl pakeitė liaudis, subalsavusi už „gerą šeimininką“. Šį laikotarpį vadinti galutine Respublikos mirtimi būtų per daug įžūlu, bet faktas, jog nebeliko ankstesnės Respublikos, tokios, kokia buvo ligtol.

1996 m. žymėjo šiokius tokius judesius link demokratijos ir Respublikos atgimimo. Išrinktas ideologiškai margas Seimas, sudaryta koalicinė valdžia rodė po truputį randantis demokratinį pliuralizmą. Daugeliu svarbių klausimų piliečiai pasisakydavo mitinguose, o kai kuriais atvejais į jų reikalavimus net atsižvelgta. Vis dėlto referendumų iniciatyvos iš apačios nepasižymėjo sėkme, o po kiek laiko jų galimybės smarkiai apribotos naujais įstatymais. Po truputį sunkinamos sąlygos kurtis ir veikti alternatyvioms politinėms jėgoms, vyksta valdžios koncentracija. Piliečiai darosi vis pasyvesni, vis mažiau tiki savomis galimybėmis ką nors pakeisti. Ne vienas tūkstantis palieka Tėvynę.

Antras Respublikos, o taip pat – Nepriklausomybės erozijos etapas – 2003–2004 m. Politinio elito sprendimu Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Daugelis eurointegracinių teisinių normų priimta be jokio piliečių atsiklausimo. Privalomo referendumo išvakarėse gatvių skelbimai, televizija, radijas, spauda, internetas mirgėjo vienpuse propaganda, žymi jos dalis apmokėta iš tų pačių piliečių, mokesčių mokėtojų kišenių. Alternatyviai pozicijai skirtos vos kelios laidos – lašas jūroje. Demokratijos regimybė. Stojimo sutartis pasirašyta dar prieš referendumą – ar galėjo būti didesnis pasityčiojimas iš Respublikos?

Jei kalbėsime apie pačių piliečių valią, alus ir milteliai tapo jos iliustracija. Žinoma, vargu ar prekybos centrų akcija suvilioti piliečiai sudarė balsavusiųjų daugumą, bet iliustracija – iškalbinga. Žmones, balsavusius už Europos Sąjungą dėl to, kad jiems buvo žinomos ir priimtinos ten jau tada vyravusios libertarinės ir kosmopolitinės vertybės, suprasti galima. Juolab galima suprasti naivius žmones, kuriems Europos Sąjunga atrodė galimybe išsiveržti iš Rusijos įtakos erdvės, net painiojant Europos Sąjungą su tikruoju valstybės suverenumo garantu – NATO. Bet žymi dalis, jei ne absoliuti dauguma, balsavo už materialinę gerovę, kaip ir 1992–1993 m. – tik už jos viltį.

Drauge su Respublika išsižadėta Nepriklausomybės. Nors ta Europos Sąjunga, į kurią stojome, dar buvo artimesnė valstybių sąjungos principui, ilgainiui ji vis labiau transformuojasi į sąjunginę valstybę. Įstatymų viršenybė, ekonominė erdvė, net kultūrinės sampratos – viskas centralizuojama ir primetama iš viršaus.

Trečia vinis į Respublikos karstą įkalta praktiškai sulig narystės Europos Sąjungoje pradžia. Tai – „paksogeitas“. Neteisinkime Rolando Pakso – jį tikrai galima daug kuo kaltinti. Vis gi ši istorija – dar vienas žingsnis į valdžios koncentraciją ir pilietiškumo devalvaciją. Prezidentas ne iš tos kohortos? – še jį lauk. Tai buvo tikrasis motyvas, o visa kita – priedanga. Piliečių išrinktam valstybės vadovui – kad ir koks jis būtų – užtrenktos durys net į valstybinę televiziją. Naujametinį sveikinimą Tautai prezidentui teko skaityti per kažin kokį privatų kanalą, beje – rusakalbį. Vis dėlto pagrindinis šios istorijos herojus – ne R.Paksas, net ne arogantiška Rita Miliūtė su savo kolegomis, jau tada pavertę valstybinį transliuotoją savo privačia įmone. Pagrindinis herojus – dabar jau užmirštas Marius Drochneris.

Vidutinio intelekto jaunuolis iš provincijos, pats rinkęs parašus R.Pakso kandidatūrai į prezidentus, prasidėjus „paksogeitui“ staiga tapo jo centrine figūra. Atėjęs į susitikimą su prezidentu, nešinas žvakėmis, čia pat susikivirčija su savo intelekto broliu, prezidento rėmėju Visvaldu Mažonu. Pastarasis vėliau klausė: o kas, jei nuo žvakės būtų užsidegusios užuolaidos? Sudrausmintas M.Drochneris trenkė stulbinamą prisipažinimą: aš – ne prieš R.Paksą, aš atėjau pramogai. Valstybėje – didžiausia istorinė institucinė krizė, o jam – pramoga… Štai požiūris į valstybę.

Jaunuolis, apspjaudęs ir sumindęs pilietiškumo likučius, iškeltas jo pavyzdžiu. Liberalus jaunimas net išsirinko jį savo pirmininku. Apie jį daug kalbėta, bet paskiau jis – kaip dauguma pop „žvaigdžių“ – užmirštas. Šiandien vargiai kas beprisimena tokią pavardę. O derėtų. Nes tai – individas, įkūnijęs vieną didžiausių pilietiškumo krizių per visą atkurtosios valstybės istoriją. Tai – veidas, tai – simbolis. Visiško pilietinės sąmonės ir savimonės žlugimo.

O štai – 2014 m. Pirmąsyk per atkurtos valstybės istoriją Tauta gavo galimybę atsiimti valstybę iš ją uzurpavusios oligarchijos. Inicijuotas piliečių referendumas, kurio sėkmės atveju ateities referendumai galėjo tapti valstybės valdymo taisykle. Atstovaujamajai valdžiai būtų tekę sprendimus derinti su Tauta. Nenuostabu, jog dėl šio, o ne dėl kitų referendumui keltų klausimų, oligarchiją ištiko isterija. Niekada nebuvo išpilta tiek purvo žiniasklaidoje, niekada nebuvo tiek valdžios piktnaudžiavimo atvejų, siekiant referendumą sustabdyti. Nepavyko. Ir čia savo žodį tarė Tauta.

Referendumo iniciatoriai ilgus mėnesius šaltyje ir lietuje rinko parašus, juodinami ir persekiojami, o po to naktimis juos tikrino, kad Tauta pagaliau atgautų savo valstybę. O pasirodė, jog Tautai viso to visiškai nereikia. Statistinis pilietis patingėjo pakelti savo sėdynę ir nunešti ją iki artimiausios rinkimų apylinkės. Jis pasirinko skųstis valdžia virtuvėje ir alubaryje. Pasirinko verčiau emigruoti, nei ką nors keisti. Iš esmės galima pasakyti, jog šio referendumo diena buvo paskutinis egzaminas. Ir tą dieną galutinai mirė Respublika.

Ilgametė oligarchijos praktika davė savus vaisius. Tautos nebeliko. Jos vietoje pergalingai stojo Liaudis. Pasyvi. Tarybinė. Materialistinė. Ir palaipsniui – mirštanti.

Ar šis žingsnis – negrįžtamas? Vargu. Istorijoje užtektinai pavyzdžių, kai liaudis virsta tauta, ir atvirkščiai. Lietuvos istorijoje tokių pavyzdžių taip pat būta. Bet ką nors pakeisti šiuo atveju gali tik patys žmonės, apsisprendę vėl tapti Piliečiais. Tapti Tauta. Tapti Respublika. Valdžia to nedarys. Jai to nereikia. Ją – tokią, kokią ją užsiauginome – tai tiesiog pražudytų. Būti ar nebūti – Respublikai, Tautai, Lietuvai – šiandien atsakyti galime tik mes patys.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

69 komentarai

  1. Autoriui:

    Idomus straipsnis, gyas, tačiau labai vienpusiškas. nematoma kitų dalykų. Referendumo idėja gera, bet kai toje pačioje valtyje suposi R.Paulauskas, Sliuzas ir kiti, tai su tokiais vedliais butumem virte is Tautos tikrais proletarais. Zmones suprato, kad prie organizatorių buvo isismaišę namažai ‘tituškų”, dėl to ir nėjo. Reikia ir tai suprasti.

  2. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas:

    Laikas į rankas imti “ietį” ir tapti tikraisiais savo ŠALIES PIL-IEČIAIS!

  3. nesu optimistė:

    Nemanau, kad greitai vėl tapsime Tauta. Gal nutekės Nemunu daug vandenų ir mūsų ainiai praregės ir atgims, atkurs Lietuvą. Šis laikotarpis istorikų bus studijuojamas ir kritikuojamas, kaip mūsų karta kritikuoja stalinizmą. O šiandien, anot A. Račo, turime avinų bandą, kurių galvose vietoj smegenų, politikų prispjaudyta kramtoma guma. Kaip kitaip galima pavadinti nuo tremties nukentėjusius žmones, kurie balsuoja už dabartinę prezidentę.

  4. Deja:

    Mano nuomone tai žiauri tiesa. Reikėjo taip nedaug -tik nueit prabalsuot referendume. Nebuvo jokių baimių. Ir nereikia blusinėtis dėl kai kurių pavardžių. Smegeninėse kaip sakoma , kramtoma guma liurlena. Juodi tie 2014m bus mūsų istorijoje. Gražūs daigai matosi jaunimo elgesyje iš pakraščių ( žr.video “Vilnius- valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75metus” 2014.10.29) ,kai daugelio “zombių ” kraštu vadinamo Didžiasalio mokyklos vaikeliai Vilniaus atgavimo 75mečio minėjime dainuoja “O kai aš užaugsiu, ..Gedimino pily trispalvę iškelsiu”… yra dar pasišventusių mokytojų

  5. puiku:

    Puikus straipsnis, visa tiesa kaip ant delno, tik visiškas debilas to gali nesuprasti, matomai, tokių dabar dauguma, todėl ir žlunga Respublika, žlungaTauta. Nupirktos informacinės priemonės savo juodą darbą padarė, visus pavertė debilais ir nemąstančiais zombiais. Duok Dieve, kad kas nors pasikeistų, viltis miršta paskutinė.

  6. Alvydas:

    Ar tikrai dėl to kad referendumas nepavyko kalti Šliužas su Paulausku ar dar kaškas, bet ne mūsų tautiečių daugumą kurie neatliko savo pareigos ir nepasinaudojo savo kaip suvereno teise.

  7. jus:

    tie, kurie šiandien vedate Lietuva i kara, i ekonomine pražuti, kurie
    pardavete valstybe ir jos žmoniu gerove už kelis Judo skatikus,
    kuriems jokio skirtumo, kokioje Sajungoje ir kokios salygose Lietuva yra,
    krie nekenciate lito ir skubate ji laidoti mainais i eurus,
    – jus tikrai ieisite i Lietuvos istorija. Tik nemanykite, kad kaip Tautos
    didvyriai.
    Tikrai ne. Jusu – vasalu – pavardes Lietuvos istorijoje
    baisiausiomis piktžolemis sužels…

  8. pensininkas:

    Sutinku su Mariumi pilnai. Respublika mirė š.m. birželio 29 d. kai į Referendumą atėjo tik 15 proc. piliečių.

  9. Klodas:

    Tiesą sakant, „Kada mirė respublika?“ autorius nusismulkina ir klaidžiodamas pamiršta šiuolaikiškos valstybės organizavimo ir veiklos galimybes. Keista ir pabaiga su užmoju – „vėl tapti Piliečiais. Tapti Tauta. Tapti Respublika. Valdžia to nedarys. Jai to nereikia. Ją – tokią, kokią ją užsiauginome – tai tiesiog pražudytų. Būti ar nebūti – Respublikai, Tautai, Lietuvai – šiandien atsakyti galime tik mes patys“. Deja, ką „atsakyti“ tėra Zubino patarimas „į rankas imti „ietį” ir tapti tikraisiais savo ŠALIES PILIEČIAIS!“ Tik ar čia ne iš 5 kolonos užrašų?

  10. vaidas:

    ‘mūsų didžioji nelaimė,kad kai buvome laisvi,jiems buvome geresni kaip sau”.

  11. Bartas:

    O kas gali paaiškinti , ką reiškia žodis -TAUTA. Esu labai žingeidus kaimietis.

    • Perkūno Paukštis:

      Galiu tik paprotauti, kas yra demokratiška tauta. Tai yra tai, kai 51 proc. nustato, ką darys likusieji 49.

    • Kemblys:

      Sociologijos ‘mokslininkai’, kol kas, dar negali atsakyti į tavo klausimą. Socialinių mokslų ‘mokslininkams’ pakanka buitinio tautos suvokimo, o Marius Kundrotas nusimano tik apie TAUTININKYSTĖ 😀 😀

      http://alkas.lt/2013/08/15/m-kundrotas-etniniu-zemiu-akcentai-siuolaikineje-tautininkysteje/

      Mano manymu, jei norim apibrėžti tautos sąvoką, reikia apibrėžti tautos sudėtinių dalių sąvokas: žmogaus, šeimos, genties, giminės sąvokas. Jei norim apibrėžti žmogaus sąvoką, reikia apibrėžti…. Apibrėžimai turi būti suderinti tarpusavyje, bent jau neprieštarautų vienas kitam. Jei mes viską apibrėžiame, keičiame šiuolaikinę pasaulėžiūrą. Jei keičiame šiuolaikinę pasaulėžiūrą, mes įtakojame VISŲ tautų pasaulėžiūrą sau naudinga linkme.
      Kur man rasti 3-5 žmones, kurie padėtų įgyvendinti šį sumanymą????????

    • Pikc:

      Labai žingeidžiu kaimiečiu apsimetantis individas galėtų, užuot mėtęsis paikais klausimais, iš tikrųjų parodyti bent trupinėlį to deklaruojamo žingeidumo ir atsiversti lietuvių kalbos žodyną (pvz. http://www.lkz.lt/startas.htm) bei perskaityti ten pateiktą tautos apibrėžimą – nes dabar komentaras atrodo kaip kažkoks GEROKAI negudrus bandymas “patrolinti”. 😉

      • Kemblys:

        Silpnas apibrėžimas tavo nuorodoje. Tinka tik buitiniam tautos suvokimui. Jei norime sustabdyti nutautėjimą, reikia gilesnių minčių.

        • Pikc:

          Pirma, žmogelis bandė įpiršti mintį, kad nėra JOKIO apibrėžimo. Antra, jei teigiate, kad čia pateiktasis yra silpnas, prašome pateikti stiprų – na, ar bent jau išdėstyti, kuo esamą apibrėžimą reiktų papildyti, kad jis “sustiprėtų”. 😉 Trečia, nutautėjimo stabdymui reikia ne “gilesnių minčių” dėl tautos apibrėžimo (kaip ir sakyta – jei manote, kad jis nėra pakankamas – siūlykite alternatyvas arba nekelkite triukšmo ;)), o konkrečių veiksmų valstybiniame lygmenyje.

          • Kemblys:

            Tauta NĖRA bendruomenė. (Ar supratai, Pikc’iuk?) Neįsivaizduoju kaip stiprinti iš esmės neteisingą apibrėžimą.
            Apibrėžimų neteisingų nebūna – jie rodo nusimanymo lygį 🙂

            Pagal tave, norint stiprinti arklį, reikia konkrečių veiksmų vežimo lygmenyje 😀 😀

            • Pikc:

              a) niekuo nepagrįsta asmeninė nuomonė – plius gerokai “pačiuožusi” (“Tauta NĖRA bendruomenė”);
              b) prieštaravimas pačiam sau (“Neįsivaizduoju kaip stiprinti iš esmės neteisingą apibrėžimą.” versus “Apibrėžimų neteisingų nebūna””);
              c) tiesiog nusišnekėjimas.
              Summa summarum: diskusija beprasmė.

  12. sancta simplicitas:

    …išėjo už krašto

  13. jo:

    Matote, tauta yra tik romantizuotas ideologinis konstruktas, mažai ką bendro turintis su realybe. O kai iliuzijos neatitinka realių lūkesčių, gaunasi nusivylimas ir verkšlenimas. Ir dar priešai visur aplinkui. Iš dalies todėl man ir baisoki tie tautininkai. Kai tauta, kaip kategorija, mirs, aš lengviau atsikvėpsiu, nes liks žmonės ir jų bendrijios, su jiems svarbiais reikalais. Ir jiems tikrai nereikės nei prezidentų, nei nurodančių ką daryti ir kaip gyventi gudruolių.

    • >jo:

      …pasigailėjimo vertas žmogysta.

      • vabalas:

        Neliūdėk “jo”, tautininkai žmogystomis vadina 99% Lietuvos gyventojų, nes jie vis nepataiko į tautininkų susikurtą idealios tautos modelį, arba sapną atmerktomis akimis. O žmonės atitinkamai atsilygina tautininkams per visokio plauko rinkimus, kur jie visada uodegoj velkasi.

        • Perkūno Paukštis:

          Murza, Visvaldas Mažonas (pastarą -jį gerai pažįstu), Karbauskis, Šustauskas, na, gal dar kažkuris supagonėjęs RADIKALAS – va, man didžiausi tautininkai.
          Tautininkas – tai karys už Lietuvą (ar kažkas panašaus).
          ———-
          Šiaip kiti tautininkai kažkokie subuitėję ir išsikvėpę, kankinių ir sopulingųjų rūpintojėlių nukrikščionintomis apgailėtinomis povyzomis, atsigauna tik eisenose nuo božnycos ligi aikštės.
          CHA
          ———–

  14. pušis:

    Tam jo
    Vargšeli, jei neliks tautų, neliks ir žmonių, asmenybių, nes žmogaus asmenybė skleidžiasi tautoje. Geriausiu atveju liktų varganos būtybėlės, negalvojančios apie orią Žmogišką būtį, arba paprasčiausia iš šalies lengvai valdoma banda toliau savo nosies nematančių dvikojų, kurių visi “svarbūs” reikalai sukasi aplink pilvą ir piniginę.

    • vabalas:

      O tai kur skleidėsi asmenybės šimtus tūkstančių metų iki tautos termino iškylimo XIX amžiuje?

      • Pikc:

        Na, tautos egzistavo gerokai iki “tautos termino iškylimo”, šiaip jau. Nebent manote, kad jei nėra termino, tai nėra ir reiškinio. Beje, kiek prisimenu, “moderniais” laikais tautos sąvoką naikinti pradėjo bolševikai, pakeisdami ją “liaudimi”, o tautos (lietuviai, latviai, estai ir t.t.) tapo tiesiog “tarybiniais piliečiais”. Palyginam su dabartiniais neobolševikais, kurie irgi laukia-nesulaukia tautos išnykimo, kol visi taps “eurosajūzo/pasaulio/dar velniai žino ko piliečiais”. Istorija kartojasi? 🙂

      • pušis:

        Va pikc ir atsakė, ir dar plačiau paaiškino nesusivokiantiems. 🙂 Tik neaišku, kas domina, ar tautos termino “iškylimas”, 🙂 ar tautos iškilimas. Ne terminuose esmė. IKi tautų buvo gentys, bet ir jas vienijo panašūs dalykai: bendra kalba, teritorija, praeitis, papročiai, kultūra, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra, bendra kova dėl išlikimo, ir genetika, kad ir kaip tai kai kam nepatiktų. Tik vieninga gentis, ar stipresnis darinys – giminingų genčių sąjunga galėjo apginti savo teritoriją ir taip išlikti. Tauta ir Žmogus susiję. Asmenybės kyla iš tautų. Jei nėra tautos, yra tik minia, arba banda, ji iškelia marksus, leninus, hitlerius, stalinus, putinus ir į juos panašius. Jei prisiskyrei save prie bandos, tai tavo problema. Tavo liūdesiui turiu pastebėti, kad banda sudaro gerokai mažiau nei 99 procentus 🙂

        • Pikc:

          Gerai pasakyta. Beje, dar vienas pastebėjimas – visi tie “progresyvieji”, kurie įsivaizduoja esą baisiausiai modernūs beigi šiuolaikiški, būdami antitautiški (o neretai dar ir siūlantys kietiems “apsišviesti” beigi “praplėsti akiratį”), gerokai apsijuokia, nes:
          “Darbininkai neturi tėvynės. […] Nacionalinis tautų atskirumas ir jų priešingumai vis labiau ir labiau nyksta jau besivystant buržuazijai, esant prekybos laisvei, pasaulinei rinkai, pramonės gamybos ir ją atitinkančių gyvenimo sąlygų vienodumui. Proletariato viešpatavimas dar labiau pagreitins jų išnykimą.” Komunistų partijos manifestas, 1848 m.
          Taigi, tovariščiai atitautiniai-antipatriotiniai “pažangieji” – esate tiesiog užsimarinavę suknisti bolševikai, vėl (nors gal greičiau – vis dar) sugalvoję skleisti savo smarvę. 😉

      • Kažin:

        Apie kokį XIX amžių gali būti kalba, jeigu žodis “tauta” yra vienas iš seniausių baltų žodžių. Jį turi prūsai, latviai ir lietuviai. Prūsų kalba nuo lietuvių-latvių atsiskyrė maždaug 500 metų prieš mūsų erą. Taigi, jam mažiausiai 2,5 tūkst metų. Be to, šio žodžio senumas rodo ir tai, kad jis buvo svarbiu socialiniu terminu, matyt, reiškusiu tai, ką ėmus slavėti reiškė žodžiai “bajoras”, šlėkta”, o dabar reiškia – “pilietis”.

  15. Roma:

    Tautos beveik nebėra, liko tik masės arba kitaip-Niekas. O kam su Nieku kalbėtis?

    • vabalas:

      Baik tu, profesorius sakė, kad ne masė, o runkeliai. Anam gėda su runkeliais kalbėt buvo, tai į Briuselį persikėlė. O tu bandyk su savimi kalbėti, irgi padės nematyti tų bjaurių 99% Lietuvos gyventojų.

      • LTC:

        Galim kitaip paskaičiuoti. 15 % balsavo referendume, teisingai? Dar mažiausiai tiek balsuotų, bet nežinojo išvis, kad referendumas vyks. Dar mažiausiai tiek “emigravo ne savo noru” per tuos bjaurius Lietuvos veikėjus. Dar mažiausiai tiek apkvailino kalbanti tv dėžė. Dar mažiausiai tiek apkvailino apsišaukėlis profesorius. Ir kažkaip tada gaunasi, kad tų bjaurių lieka tik keletas pėsčiųjų – vabalas ir jo profesorius, ar dar kokia pora šūdvabalių. Jei jums smagiau daugumoje, galit vadintis absoliučia dauguma vabalynėje. 🙂 Aš irgi renkuosi nematyti tokių vabalų, galima netyčia pervažiuoti, atšvaitai čia matyt nepadės.

  16. Beraštis:

    Autorius teisus. O nuo savęs pridėsiu: Ar gali išlikti Tauta jeigu net kalba jos nevienija. Kai kas dar kalba ir rašo LIETUVIŠKAI , bet vis daugiau randas tokių kurie rašo LIETUVISHKAI. Pavyzdėlis, radau delfio komentaruose :Paziurejau Kylie – iTunes Festival (27 September 2014) turi dar parako, gerus rengia show. Gaila iTunes Festival Set-list nebuvo dainos Red Blooded Woman (is albumo Body Language (2003)), nera jos ir Kiss Me Once Tour Set-list :(:)

    • vabalas:

      Na, ir kas tau čia neaišku? Aš viską supratau, reiškia vienija ir tokia kalba, jei kalba apskritai gali ką nors vienyti, nes man kalba yra tik įrankis, kaip kirvis, ar tušinukas. Ar daug vienybės tarp rašančių tušinukais?

      • Perkūno Paukštis:

        Šiap ar tep Helou, Vyne, kadangi daugmaž viskas išsisėmė ir beprasmiškai išsikraipė durniams grojant dzingul-belsą prie nuodingų žvakių, na, dar tikiu, kad tautą suvienytų lietuviškas tikėjimas.

  17. to vabalas:

    Vargelį tu vargelį ,sulyginai Kalbą su tušinuku… Bet matos ,kad lietuviškai rašyt dar nepamiršai. Ir tai yra gerai 🙂

  18. Proistorikas, tautininkas, patriotas:

    Gerbiamieji, užsikabinote už vieno žodžio ir nuklydote į lankas.
    Ateis laikas ir bus paaiškinta šio lietuviško žodžio ir kilmė, ir prasmė, kaip buvo atrastos ir įmintos mūsų LIETUVIŲ KALBOS ŠAKNYS. O jos mena mažiausiai 50 000 metų pasaulio praeitį! Taip, neapsirikau,- ne tiktai LIETUVOS bet ir PASAULIO praeitį! Mat, Lietuvių kalba yra seniausia gyva kalba pasaulyje!
    Ar indai be lietuvių kalbos pagalbos gali suprąsti kas buvo dievas Agnis? Ne!
    Ar egiptiečiai be lietuvių kalbos gali suprąsti egiptiečių dievo Linas kilmę ir prasmę?. Ne!
    Ar vykingų gentį besisąvinantys skandinavai be lietuvių kalbos gali įminti vykingų vardo kilmę? Ne!
    Ar graikai be lietuvių kalbos gali įminti herojaus- pusdievio Tęsėjo vardo kilmę? Taip pat – Ne!
    Pagaliau, ar Pasaulis be LIETUVIŲ kalbos pagalbos gali įminti klimato kaitą Žemėje ir mokslininkams dar nežinomus III bei IV Žemės fizinius judėjimus? Taip pat NE!
    Tad nemenkinkite LIETUVIŲ KALBOS ir nemenkinkite tautininkų, kurie visomis išgalėmis bando atstatyti meilę ir savo kraštui, ir savo TAUTAI!

  19. LTC:

    Atvažiavom. Respublikos Vėlinės.

  20. Bartas:

    Mieli mano Tautiečiai. Aš labai džiaugiuosi , kad jūs pradėjot galvoti , svarstyti , klysti ar nesutikti su kažkokiu kaimiečiu. Vienas siūlo kaži kokią nuorodą pažiūrėti, kitas sumenkino mane iki šūdvabalio lygio (nepykstu) . Man svarbiausia buvo žinoti , ką reiškia žodis (nes pirmiausia buvo žodis) TAUTA.
    Šviesuomenės atstovai neatsakė ( gal tai inteligentai). Runkeliai (ir aš) nesuprato. Tai kaip mes, visi kartu, spręsim, ugdysim bendrystę TAUTOJE ( matai Kembly kiek darbo) , jei nesusikalbam. Jei pamatinio žodžio -TAUTA – nesuprantam vienodai.
    Išsiblaivęs bandau paprastai paaiškinti (galit ir apspjaut) : Tau (Vyrui) skiriama TA (moteris) . Nes tik jie yra pradžių pradžia, didžiausia vertė. Toliau . Tik jie kurė šeimą, giminę, gentį ir pagaliau ….TAUTĄ. Prieštaraukit.
    Taip R, Zubinai, žemai prieš Tamstą lenkiuosi, visa TAUTOS išmintis slypi mūsų kalboje.
    .

  21. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas:

    Bartai, Ačiū! Štai ir išsisprendė “problema”! Dargi tapome turtingesni! Kad Tamstos mintis tikriausiai yra teisinga liudija tai, kad panašiai maniau ir aš, tačiau nebūdamas kalbininku susilaikiau tai pateikti viešam svarstymui.

    • Bartas:

      Tamsta, Romualdai Zubinai, (esame bendravardžiai ,tik girtas apylinkės įgaliotinis neįrašė “u” balsės) dėkoju už aušktą vertinimą. Suprantu ,Tamstos, vietą visuomenėje. Kalbėti, rašinėti bet ką negali. Teisingai. O man, aštuonmetės m-los pirmūnui, ne kalbininkui, niekas netrukdo mintimis klaidžioti TAUTOS praeityje. Na, …nebent nusibosiu J. Vaiškūnui .

  22. Proistorikas, tautininkas, patriotas:

    Gerbiamas Bartai, sveikinu, kad esi pirmūnas! Sveikinu, kad “klaidžioji” Lietuvos praeityje. Ji yra tokia turtinga, kad joje klaidžioja net tos sryties “aukšti” specialistai.
    Manau, kad Tamstai nuo mokslo dar lieka šiek tiek laiko. Prašau į mano el. paštą (jį sužinosi Tęsėjo puslapyje) atsiųsti man savo tikslų adresą ir pavardę.

  23. Jurgis Bielinis:

    Protingas Marius Kundrotas… Ach Lietuva, Lietuva… Kur Tave nuvairavo. (manau, kad šį straipnį tuojau ištrins)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *