Spaudos konferencija: VRK veiklos politizavimas (tiesioginė transliacija, video) (68)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 30 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus, Tautininkų sąjungos pirmininko Juliaus Pankos spaudos konferencija „VRK veiklos politizavimas“.

Spaudos konferencijos dalyviai apibendrino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veiklą dėl Žemės ir valstybės valdymo susigrąžinimo Tautai referendumo paskelbimo.

Signataras Zigmas Vaišvila pasiūlė Seimui skubos tvarka keisti ne tik VRK sudėtį, bet ir įstatymus, reglamentuojančius VRK veiklą, draudžiant valstybės institucijų ir politinių partijų įtaką VRK nariams ir keičiant VRK sudarymo principus. Zigmo Vaišvilos nuomone, būtina numatyti VRK narių, valdžios institucijų ir politinių partijų bei jų narių atsakomybę dėl įtakos darymo VRK veiklai.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai klausimus raštu galima buvo pateikti internetu. Iš anksto klausimus signatarui taip pat galima buvo užduoti ir Alkas.lt komentarų skiltyje po šiuo pranešimu.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:

Skelbiame 2014-01-30 d. spaudos konferencijoje perskaitytą pranešimą:

Z.Vaišvila. VRK veiklos politizavimas

Š.m. sausio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija atmetė 9 VRK narių siūlymą panaikinti 2013-08-22 d. VRK sprendimą įregistruoti referendumo iniciatyvinę grupę (RIG) dėl piliečių reikalavimo paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ dėl jo tariamo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įsipareigojimams narystei Europos Sąjungoje. Po tokio sprendimo surinktų parašų tikrinimo procedūrą siūlyta nutraukti. Tačiau beveik dviejų valandų diskusija posėdyje paveikė vienos šių 9 VRK narių Lauros Matjošaitytės (deleguotos Lietuvos teisininkų draugijos) nuomonę. Jos susilaikymas balsuojant neleido VRK priimti akivaizdžiai neteisėtą sprendimą. Tai, kad įstatymas nesuteikia VRK teisės vertinti referendumo iniciatorių siūlomo Konstitucijos pakeitimo projektą pripažino ir Lietuvos teisininkų draugijos deleguotas VRK narys Julius Jasaitis, kiti VRK nariai. Konstitucija nesuteikia teisės tai daryti net Konstituciniam teismui.

Formaliai šį akivaizdžiai politizuotą 9 VRK narių veiksmą paskatino tik politinės priemonės, kurių jo iniciatoriai neslėpė prieš posėdį. Visų pirma, konservatorių partijos deleguotas VRK narys Valdas Benkunskas, drauge su jo atstovaujamos partijos vadovybe viešai pasakęs, kad remia ir inicijuoja šį sprendimą. Šį beprecedentį VRK darbo atvejį būtina tinkamai įvertinti ne tik dėl to, kad V. Benkunskas sąmoningai atsisakė mano pasiūlymo dėl interesų konflikto nedalyvauti šiame balsavime, bet ir dėl akivaizdaus bei neteisėto konservatorių partijos vadovybės kišimosi į VRK darbą, kurį, pažeisdamas savo priesaiką mūsų valstybei ir piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, vykdė V. Benkunskas. Būtina vertinti ne tik jo balsavimą, bet ir VRK sprendimo projekto, paruošto pagal jo atstovaujamos politinės partijos valią, ruošimą ir teikimą VRK, taip pat viešą agitaciją. Esant viešai pareikštai konservatorių partijos valiai šiuo klausimu, šių veiksmų V. Benkunskas neturėjo teisės atlikti. Būtina vertinti ir konservatorių partijos bei jų vadovybės veiksmus, per jų atstovą neteisėtai darant poveikį VRK veiklai.

Referendumo, kaip būdo tiesiogiai valdyti valstybę, susigrąžinimo tautai aktualumas mūsų valstybės vystymosi dabartinėje situacijoje artėja prie kulminacijos. Konservatorių partijos vadovų nesitvardymas nesuteikia jiems teisės atlikti šias galimai nusikalstamas veikas. Ši situacija drauge su ankstesniais atskirų VRK narių veiksmais, piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi siekiant ne padėti Lietuvos piliečiams įgyvendinti jų teisę į referendumo paskelbimą, bet trukdyti jiems tai padaryti, ne tik prieštarauja Referendumo įstatymo reikalavimas, bet ir patvirtina būtinumą skubiai keisti įstatymų reikalavimus dėl VRK sudėties formavimo ir veiklos – šioje svarbioje valstybės institucijoje negali dirbti suinteresuotų asmenų – politinių partijų – atstovai, VRK nariai, būdami šališki VRK svarstomu klausimu, neturi teisės dalyvauti šio klausimo ruošime ir balsuoti.

Sunku atsikratyti ir įspūdžio, kad š.m. sausio 27 d. LRT laidos apie šį referendumą, filmuotos sausio 23 d., dalis dalyvių, oponuojančių referendumo idėjai, ir laidos vedėjas E. Jakilaitis, priešingai nei referendumo idėjos gynėjai, galėjo žinoti apie būsimą sausio 24 d. Konstitucinio teismo sprendimą – jų argumentai nuo pirmojo sakinio idealiai atitiko gan netikėtas šio teismo sprendimo argumentų formuluotes. Tai patvirtina, jog kova už referendumą ir sudėtinga, ir tęsiasi. Atsipalaiduoti ir pasiduoti iliuzijai neturime teisės.

Būtina neleisti skleisti konservatorių demagogiją, kad balsavimas dėl žemės tarimai reiškia Lietuvos išstojimą iš Europos Sąjungos. Nebent tai reikia suprasti kaip jų siūlymą. VRK posėdžio metu sprendimo projektą pristatęs VRK narys Jonas Udris pats pripažino, kad mūsų tauta tebeturi suvereno teises. Konstitucinis teismas turi teisę tikrinti tik įstatymų ar kitų teisės aktų atitikimą Konstitucijai, bet ne jų projektus. Po to, kai referendumas laimės, jo rezultatus konstituciniu įstatymu patvirtins Seimas. Jei kam nors nepatiks šis įstatymas, nustatyta tvarka tas, kas turi teisę tai daryti, galės kreitis į Konstitucinį teismą dėl tokio įstatymo konstitucingumo. Todėl demagogija, kad reikia tikrinti referendumo projekto konstitucingumą, net formalaus pagrindo neturi – mūsų teisėkūra ir tai yra numačiusi. Tik konservatoriai, neteisėtai siekdami savo politinio tikslo, naudingo, visų pirma, Rusijai, to nenori matyti.

Nustebino VRK nario kvalifikuoto teisininko Roko Stabingio nuomonė dėl tokio akto prieštaravimo Konstitucijai. Paprasčiausia, net ne teisinė logika leidžia suprasti, kad keisti Konstituciją galima tik balsuojant dėl jai prieštaraujančios ar ją papildančios nuostatos. Pagal vieną 1994 m. Konstitucinio teismo nutarimų Konstitucija nenumato, kad referendumo paskelbimas, kai to reikalauja 300 tūkst. piliečių, būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis, neleisti rengti referendumo. Kadangi Konstitucijos nuostatos, jog Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė respublika, yra nepakeistos (beje, už Lietuvos stojimą į ES balsavo tik 57% visų sąrašinių Lietuvos rinkėjų, o konstitucinis 1991-02-11 LR įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ nustato, kad tam reikia net 75%  visų sąrašinių Lietuvos rinkėjų pritarimo), todėl tautos suvereno teisės yra išsaugotos. Teisėjo E. Šileikio atskirojoje nuomonėje dėl š.m. sausio 24 d. Konstitucinio teismo sprendimo atkreiptas dėmesys, kad nenurodyta ir netaikyta Konstitucinio Teismo 2006 m. atskleista mūsų Konstitucijos viršenybė Europos Sąjungos teisės atžvilgiu.

Nesutinku su buvusio Konstitucinio teismo pirmininko V. Sinkevičiaus logika, kad toks aktas dėl galimo jo prieštaravimo Lietuvos stojimo į ES sutarčiai bus Konstitucinio teismo pripažintas negaliojančiu ir jo siūlymu Seimui kreiptis į Konstitucinį teismą dar iki referendumo paskelbimo. Pamirštama, kad Konstitucinis teismas turi teisę nagrinėti tik įstatymų ir kitų teisės aktų atitikimą Konstitucijai, o ne projektą dėl Konstitucijos pakeitimo. Vadovaujantis tokia logika, tauta negalėtų keisti Konstitucijos, net ir svarstyti išstojimo iš ES klausimo, konservatoriams to panorėjus, vadovaujantis tokia „logika“ neturėsime teisės, nes tai, be abejo, prieštaraus Lietuvos stojimo į ES sutarčiai, kurioje nėra išstojimo teisės. Žodžiu, drauge su ES biurokratais apgavote Tautą, privertę ją dvi dienas, šiurkščiai pažeisdami referendumo įstatymo draudžiamą agitaciją, balsuoti dėl stojimo į ES, nesurinkote tam būtinų 75% sąrašinių rinkėjų balsų – ir užmiršk, Tauta, savo teises, formaliai dar įrašytas Konstitucijoje. Dabar tik, mes, „išrinktieji“, šildysimės mūsų pinigais, surenkamais į ES biudžetą ir atgal gaunamais tik „per malonę“ mūsų, „išrinktųjų“ pasirinktais projektais.

Konservatoriams ir kitiems, kurie Tautai pabudus „susirūpino“ mūsų stojimo į ES sutartimi ir panoro, kad Lietuva išstotų iš ES, paaiškinsiu, kad joje nėra draudimo ją keisti. Beje, kad ir neteisėtai, bet tai padaryta buvo, pvz. ir Lisabonos sutarties pagrindu. Štai ir š.m. sausio 23 d. Prezidentės teikimu Seimas, akivaizdžiai pažeisdamas Konstitucijos reikalavimą dėl suvereniteto praradimo, ratifikavo atitinkamą Lietuvos sutartį su ES dėl Lietuvos įstūmimo į euro zoną. Nėra ir negali būti sąžiningos priežasties Lietuvos valdžiai, turinčiai tik atstovaujamosios valdžios įgaliojimus valdyti valstybę, veikti ne drauge su Tauta, turinčia konstitucinę teisę valdyti valstybę tiesiogiai, t.y. referendumo būdu, o prieš jos valią ir neleisti Tautai pareikšti jos valią, nors Konstitucija tebegina šią teisę. Tik Tautai ir valdžiai veikiant drauge galima pagrįstai, teisėtai ir atsakingai, tvirtai ir garbingai derėtis su ES, nustatyta tvarka keisti tarpvalstybinius susitarimus. Jei ES biurokratai dar sugebės tai taip pat sąžiningai daryti. Š.m. sausio 24 d. Konstitucinio teismo sprendime, beje, taip pat kalbama apie tai, ko negalima daryti tarptautiniuose santykiuose nenustatyta tvarka. Tačiau kodėl referendumo priešininkai siūlo elgtis neteisėtai ir su užsienio partneriais, netgi ES valstybėmis narėmis bendrauti nenustatyta tvarka, o iškart siūlo Lietuvai išstoti iš ES. Kodėl tokia „valstybinė“ partija siūlo Tautai ir valdžiai elgtis taip nevalstybiškai!? Sausio 28 d. spaudos konferencijoje jau kalbėjau apie sausio 24 d. Konstitucinio teismo sprendimo svarbą, nustatant, kad niekas neturi teisės keisti ar papildyti Konstitucijos keitimo ar papildymo teisę turinčiųjų (daugiau kaip ¼ Seimo narių ar 300000 rinkikų) pasiūlytą Konstitucijos keitimo ar papildymo projektą. Demagogija yra tik vienas melo variantų. Melo valstybė yra be perspektyvos.

Tačiau neturime teisės nusiraminti dėl vakar atmušto konservatorių partijos ir jų bendrininkų suorganizuoto antpuolio. Atsilaikėme visų mūsų didžiulių pastangų dėka, pradėjome keisti vieno kito VRK nario požiūrį į jų veiklą, tačiau tai dar ne pergalė. Iki šiol VRK ignoruoja RIG prašymą priimti sprendimą dėl įrašų lapų, kuriuos VRK nustatytu laiku gavo registruotomis siuntomis.

Įspūdingiausiai tai patvirtino sausio 29 d. VRK posėdžio pradžia. Posėdžiui pirmininkavęs Z. Vaigauskas akivaizdžiai dirbtinai blokavo VRK narės I. Malinauskienės siūlymą balsuoti dėl dalies 2013-12-14 VRK sprendimu pripažintų netinkamais įrašų pripažinimo tinkamais, nes taip būtų iškart paaiškėję, kad sausio 29 d. VRK turėjo priiminėti galutinį sprendimą, pripažįstant, kad surinkta virš 300000 tinkamų įrašų dėl referendumo paskelbimo. Sausio 14 d. VRK posėdžio pavedimu I. Malinauskienė paruošė pažymą ir balsavimui siūlymą dėl 16000 įrašų, kuriuos 2013-12-13 sprendimu VRK atmetė kaip netinkamus, remdamasi rašysenos ekspertų išvada. Tyrimo metu paaiškėjo, kad rašysenos ekspertai negavo VRK užduoties raštu, o šią išvadą pasirašė tik gruodžio 17 d. Tai reiškia, kad gruodžio 14 d. VRK neturėjo teisinio pagrindo remtis posėdžio dieną dar nepasirašytu, t.y. neegzistavusiu ekspertų aktu. Atmesta tai buvo tikrovės neatitinkančiu pretekstu, kad tariamai tas pats asmuo padarė kelis savo įrašus. Tačiau tai, kad šeimos narių įrašus, kuriuos pasirašė skirtingi šeimos asmenys, surašė vienas šeimos narys, tai nesudaro jokio teisinio pagrindo nepripažinti to įrašo, kurį surašė ir pasirašė jį surašęs asmuo. Rašysenos ekspertai patvirtino, kad beveik visi tokie įrašai, sprendžiant iš nurodytų adresų, surašyti šeimose. Šias aplinkybes I. Malinauskienei patvirtino ir ekspertai. Tai jau tikrai ne tik administracinės teisės nagrinėjimo dalykas. I. Malinauskienė pasiūlė VRK priimti sprendimą dėl šių apie 16000 įrašų, pripažįstant tinkamais dalį jų (4000 ar 8000). Tikslių duomenų I. Malinauskienė negalėjo nustatyti, nes VRK jai nepateikė visų duomenų ir netalkino. Viena pati ji negalėjo spėti patikrinti visus 320818 įrašų lapus pagal šį požymį. Tačiau už pritarimą šiai I. Malinauskienės pažymai pritarė tik 3 VRK nariai. Tačiau ši VRK narės I. Malinauskienės pažyma yra aukso vertės dokumentas teisme, sprendžiant ginčą dėl būsimo galutinio sprendimo. Koks jis bebūtų, manau, jį ginčys arba RIG, arba, pvz. V. Benkunskas, J. Udris.

Vakar RIG pateikė RVK duomenis apie pašalintus 1976 įrašų trūkumus (iš antrosios porcijos, kurią VRK perdavė RIG tik po sausio 14 d. VRK posėdžio). Prie  292200 įrašų, pripažintų tinkamais 2013-12-14 VRK sprendimu, pridėjus 82 įrašus, VRK pripažintus tinkamais sausio 14 d., tinkamais pripažintų įrašų teturime 292282. Sausio 14 d. posėdyje VRK narių V. Benkunsko, V. Kastanausko, L. Klapavščiuk, S. Misevičienės, J. Udrio, V. Urban ir Ž. Verbylaitės siūlymu po 5114 įrašų („Gyvenamoji vieta nenurodyta ar netinkamai nurodyta“) peržiūrėjimo ir palyginimo su gyventojų registro duomenimis VRK dar nenutarė pripažinti tinkamais 2865 įrašus (2239 jų perdavė RIG neesminiams trūkumams šalinti) ir 282 įrašus pagal R. Stabingio vadovaujamos darbo grupės, išbrokavusios dar 638 įrašus, duomenis. Tai patvirtino VRK narys J. Udris sausio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje. Iš 4114 įrašų, kurių neesminius trūkumus šalinti VRK perdavė RIG sausio d., trūkumus pašalinti pavyko 3476 įrašams.

Todėl nusiraminti negalime. Žinome, kad įrašai su pašalintais trūkumais yra tikrinami išskirtinai kruopščiai ir, manau, priekabiai. Todėl tikėtis, kad vien jų pateikimas VRK jau bus išsprendęs visus klausimus, naivu. Tikėtini ir nauji nutikimai ir su dar kartą VRK pateiktais įrašais, ir su VRK žadėtais patvirtinti tinkamais įrašus, kurie buvo sutikrinti su gyventojų registro duomenimis. Naujienų gali pateikti ir Konstitucinis teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, tikėsimės, nagrinės skundą ar skundus bent dėl galutinio VRK sprendimo referendumo paskelbimo klausimu. Seime dėl šio referendumo paskelbimo laukia ne mažiau įnirtingos batalijos. Po V. Sinkevičiaus pasiūlymo Seime atsiras ir manančių, kad reikia ne skelbti referendumą, o patikrinti jo „atitikimą“ Konstitucijai, nors Konstituciniam teismui ta pati Konstitucija tokių teisių nei Seimui, nei Konstituciniam teismui nesuteikia.

Gal dar kas nors suplanuota, ko nežinome. Dalis politinių partijų atstovų VRK veikia atvirai priešiškai, šiurkščiai sulaužydami savo priesaiką valstybei. Proceso vilkinimas, siekiant, kad referendumas nebūtų paskelbtas ir Respublikos Prezidento rinkimų ar europarlamentarų rinkimo metu, yra akivaizdus. Seimas neatsako ir į mano kaip signataro kreipimąsi dėl šališkų VRK narių pakeitimo. Mes kantrūs, bet Seimas turėtų gerbti ne tik Konstituciją, bet ir save.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *