J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams? (123)

Julius Panka | T.Vinicko, (delfi.lt) nuotr.

Julius Panka | T.Vinicko, (delfi.lt) nuotr.

2014 metų sausio 24 dieną Lietuvos Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos respublikos seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Iš karto mūsų „elitas“, kuris jau beveik pusmetį kovoja su Tautos iniciatyva paskelbti referendumą, pradėjo vienas per kitą teigti, kad viskas, referendumo rengti negalima, nes jis antikonstitucinis, prieš tai reikia surengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir panašias nesąmones.

Taip, būtent nesąmones. Jei lietuvių Tauta nuspręs išstoti iš Europos Sąjungos, tai taip ir paskelbs, nebus jokių interpretacijų ar priedangų. Tačiau dabar dar tikrai nėra tokia situacija, mes tikrai dabar dar negalvojame apie išstojimą iš ES, tačiau mes skelbiame apie tris esminius dalykus:
Lietuva nebegali keliaklupsčiauti, ji privalo atsistoti ant abiejų kojų, iškelti galvą ir pradėti gerbti save. Mūsų Tauta privalo apginti savo žemę, kalbą, dorą, šeimą, valiutą ir daug kitų dalykų, kurie skiria valstybę nuo valstijos. Supraskime paprastą dalyką – Lietuva ištrūko iš sovietinės blogio imperijos ne tam, kad tarnautų kitiems komisarams, o tam, kad būtų laisva ir savarankiška.

Europos Sąjunga labai sunkiai serga, ji turi ne vieną rimtą problemą, viena sunkiausių jos ligų vadinasi pseudo tolerancijos vėžys. Šis negalavimas labai panašus į vieną baisiausių XX amžiaus antrosios pusės ligų – AIDS.

Naujoji europinė pseudo tolerancija, kaip ir AIDS, sužlugdo natūralią tautų ir valstybių savisaugą – imunitetą. Praradęs imunitetą žmogus, tauta ar valstybė žūna. Senosiose Europos valstybėse matome baimę mieste pasipuošti Kalėdų eglutę, kad neduokdie neįsižeistų atvykę kito tikėjimo imigrantai, iš vienišos sunkiai dirbančios motinos atimamas jos sūnus ir atiduodamas turtingos vienalytės porelės žaidimams. Mes, Rytų ir Vidurio Europos tautos, galime tapti pagrindiniais Senosios Europos vaistais, tomis sveikomis imuninėmis ląstelėmis, kurios sunaikina virusą ir išgydo organizmą. Mūsų natūralus doros ir vertybių pajautimas ir yra tie stebuklingi vaistai – Europos panacėja.

Išstojimas iš Europos Sąjungos būtų per ankstyvas, nepasiruoštas ir skubotas žingsnis. Jei kas nors siūlo išstoti iš ES, privalo pasiūlyti realią alternatyvą. Perspektyvoje tokia alternatyva galėtų būti glaudus Baltijos šalių bendradarbiavimas, peraugantis į Baltoskandijos (Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija), Baltokarpatijos (Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina), o gal ir Baltoskandikarpatijos blokus. Matome, kas dabar darosi Ukrainoje, tačiau visi suprantame, kad Maidane žmonės kovoja ne už Europą, o prieš Rusiją. Dar daugiau – Kijevo gatvėse žmonės kovoja už teisingumą, prieš savų įvestą klanų ir korupcijos nusikalstamą Janukovičiaus režimą. Paprastam ukrainiečiui atsibodo kankintis ir būti vergu savo valstybėje, todėl jie keliasi, jei kovoja. Jų kova ne „prieš“, o „už“, už teisingą valstybę, o Rusijos ir ES faktorius jau antraeilis.

Europos Sąjunga turi realią galimybę tapti laisvų, suverenių, tautinių valstybių bloku, kuris būtų pagrįstas vienos valstybės pagarba kitai ir ekonominiu bendradarbiavimu, nebėkime iš Europos Sąjungos, perkurkime ją. Apie traukimąsi iš ES galėsime kalbėti tik jei ji pasuks federalizmo, vientisos valstybės keliu, toks kelias netiktų daugeliui nacionalinių valstybių ir jis neabejotinai suskaldytų Europos Sąjungą.

Perskaičius DELFI straipsnį „V. Landsbergis džiūgauja: užkirstas kelias pankoms“ pasidarė nuoširdžiai liūdna. Vytautas Landsbergis prarado progą tapti Tautos Patriarchu. Jei jis 2000 metais, konservatoriams pralaimėjus rinkimus, būtų pasitraukęs į užtarnautą poilsį, istorijos vadovėliuose šis mūsų kalbos tėvo Jono Jablonskio anūkas būtų minimas greta Jono Basanavičiaus. Tačiau patriarcho ruduo kvepia idealų išdavyste – vieną akimirka jis vadina Tautą šunauja, kitame etape nemano, kad Valstybės Suverenas, vienintelis valdovas – Tauta būtų rašomas iš didžiosios raidės.
Nejaugi profesorius tikrai nuoširdžiai žygiuoja vienoje gretoje su mūsų valstybės duobkasio Justo Paleckio anūku Algirdu Paleckiu, su kuriuo taip sutartinai dergė Žemės Referendumo idėją?

Pabaigai norėtųsi nuraminti visus Lietuvos piliečius, kuriems brangi mūsų žemė ir demokratija. Mes kovosime iki galo visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis. Tikrai Konstitucinio teismo sprendimas nepanaikina referendumo, tikrai referendumas įvyks ir mums, Lietuvos šeimininkams, pats metas suvokti, kad valstybę kuria Tauta, Konstituciją priima ir keičia Tauta, gal ir teisėjus jau pats laikas būtų pradėti rinkti Tautai…

Autorius yra Tautininkų Sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *