KT išaiškino, kad Generalinio prokuroro ataskaitai valdžios institucijų pritarimas nereikalingas (17)

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 16 d. Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, susijusias su prokurorų nepriklausomumu ir generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų pagrindais ir tvarka.

KT paaiškino, kad nei įstatymų vykdomoji nei leidžiamoji valdžia ne­ga­li iš ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro rei­ka­lau­ti at­as­kai­tos, ku­riai rei­kė­tų Seimo, Respublikos Prezidento ar Vy­riau­sy­bės pri­ta­ri­mo. KT teigia, kad tai prieš­ta­rau­tų pro­ku­ro­ro ne­prik­lau­so­mu­mui.

Sprendime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi suderinti konstitucinę nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą. Šių konstitucinių vertybių suderinamumas būtų užtikrintas, jeigu generalinis prokuroras įstatymu būtų įpareigotas teikti visuomenei, dalyvaujantiems generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procese Seimui, Respublikos Prezidentui informaciją (viešus pranešimus) apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis organizavimą, kitomis institucijomis, nusikalstamų veikų tyrimo terminus, prokuratūros darbe kylančias problemas ir kt.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad pagal Konstituciją generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik įstatyme. Seimo statute gali būti nustatyta inter alia tai, kokia tvarka Seimas priima sprendimą dėl pritarimo Respublikos Prezidento siūlymui skirti ar atleisti generalinį prokurorą.