Vasara – atostogų metas, todėl ištuštėja ne tik darbovietės, bet ir sumažėja eilės prie medikų kabinetų. Jeigu gerai jaučiatės ir norite taip jaustis visada, o per atostogas yra nors valandėlė laiko –pasitikrinkite sveikatą dėl pačių klastingiausių lėtinių ligų, kad paskui nebūtų netikėtumo – infarkto ar insulto, vėžio ar kepenų hepatito.
Pasak gydytojos Dangiros Babenskienės, pirmoji užduotis – išsiaiškinti, ko organizmui trūksta, kokie pakitimai vyksta, ar yra ligų užuomazgų, nors dar nieko nejaučiame. O gal priešingai, – jokios ligos negresia. Kad būtume saugūs ir negraužtų jokios abejonės dėl sveikatos, tai sužinoti verta.
Kodėl reikia atlikti kraujo tyrimus?
Gydytojos teigimu, žmogaus organizme nuolat vyksta biocheminės reakcijos. „Funkcionuojant įvairioms organizmo sistemoms (virškinamajam traktui, endokrininei ir kt.), į kraują išskiriamos medžiagos, kurių kiekis bei pokyčiai nustatomi atliekant laboratorinius kraujo tyrimus. Šių medžiagų kiekis bei pokyčiai leidžia įvertinti mūsų organizmo veiklą. Todėl atlikus kraujo tyrimus, galime įvertinti organizmo veiklą, atrasti pokyčius ar rizikos faktorius, kuriems veikiant gali išsivystyti liga. Tai yra didžiausia profilaktikos arba ankstyvosios ligų diagnostikos vertė, kai sužinoję apie gresiančią ligą, galime laiku imtis priemonių ir neretai išvengti netikėtos mirties. Pavyzdžiui, vyrai jau įprato reguliariai atlikti PSA tyrimą prostatos vėžio prevencijai“, – teigia Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų direktorė medicinai Dangira Babenskienė.
Ankstyvoji ligų diagnostika – svarbi
Pasak pašnekovės, labai dažnai pacientai kreipiasi pagalbos tik tada, kada jau pasidaro sunku gyventi dėl sveikatos sutrikimų. „Bėda ta, kad lėtinių ligų (širdies kraujagyslių, onkologinių, cukrinio diabeto, kepenų hepatitų ir kt.) simptomų ilgą laiką nejaučiame. Pirmieji pacientų skundai atsiranda tada, kai jau procesas būna toli pažengęs, liga jau komplikavosi. Deja, tokiu atveju – gydymas ilgas ir sudėtingas. Dažnai liga tiktai apgydoma, o pasekmės lieka visam gyvenimui. Tačiau anksti nustačius organizmo pakitimus arba pirmąsias ligos užuomazgas, ligą galime pažaboti ir visiškai pasveikti. Net ir onkologiniai susirgimai, jeigu laiku diagnozuoti yra visiškai išgydomi, o vėžys jau senai nebereiškia mirties“, – kalba gydytoja.
Ką reikėtų pasitikrinti?
Medikai yra sudarę svarbiausių kraujo tyrimų rinkinius, kurie leidžia profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Tyrimai skirti pačių pavojingiausių, dažnai simptomų neturinčių, tačiau didelį mirtingumą sukeliančių ligų prevencijai. Šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus net ir gerai besijaučiant.
Medikai rekomenduoja šiuos svarbiausius kraujo tyrimus:
- Bendras kraujo tyrimas įvertina: mažakraujystės (anemijos), geležies, vitamino B12 stokos riziką, kraujo ligos požymius, slapto kraujavimo galimybę, uždegimo požymius, alergijos požymius, kraujo krešumo rodiklius.
- Kepenų fermentų tyrimai leidžia sužinoti, ar kepenys veikia gerai. Kepenų ligos dažnai lemia prastą savijautą ir blogą virškinimą. Negalavimų priežastis gali būti labai pavojingos ligos – tai virusiniai A, B, C hepatitai arba kiti kepenų pakenkimai.
- Lipidograma. Padidėjęs cholesterolis ir pakitimai cholesterolio frakcijose lemia insultų ir infarktų išsivystimą. Liga dažnai baigiasi mirtimi.
- Vėžio žymenis. Moterims rekomenduojami krūtų ir kaušidžių vėžio žymenys, o vyrams – prostatos ir sėklidžių vėžio žymenys. Vėžys yra viena dažniausių mirties priežasčių, todėl itin svarbi ankstyvoji vėžio diagnostika.
- Vasarą daug prakaituojant gali pritrūkti magnio ir kitų mikroelementų, todėl taip pat pasitikrinkite Mg, Ca, Na, K.
- Vasaros atostogos – puikus metas papildyti vitamino D atsargas. Bet prieš tai pasitikrinkite, kiek jo turite. Rekomenduojama atlikti bendrojo vitamino D tyrimą. Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais.
