Nuo 2011 metų stebimas sergamumo skarlatina padidėjimas (per metus susirgo 32 asmenys). Praėjusiais metais jau susirgo 31 vaikas. Nuo spalio mėnesio Šiaulių mieste užregistruota 16 susirgimo atvejų, iš jų 14 vaikų lankantys miesto ikimokyklines įstaigas. Nežymus šios infekcijos suaktyvėjimas stebimas ir Šiaulių rajone.
Skarlatina – oro lašelinė infekcija, kurią sukelia bakterija – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Jie gali apkrėsti aplinkinius 3 savaites nuo ligos pradžios. Pradėjus gydymą antibiotikais, būklė greit gerėja ir ligonis tampa nebepavojingas jau 3-čią ligos dieną. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, bakterijų su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką ir nusėda ant maisto produktų, daiktų, todėl galima užsikrėsti ne tik įkvėpus sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą (ypač pieną ir jo produktus), naudojantis ligonio daiktais. Bakterijoms patekus į viršutinius kvėpavimo takus, sukeliamas uždegimas, kurio metu išsiskiria toksinės medžiagos.
Toksinai apnuodija visą organizmą, sukelia bėrimą, limfmazgių uždegimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas. Dažniausiai skarlatina serga 2–8 metų vaikai. Vaikai iki 1 metų serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga). Dažniausiai sergama rudenį ir žiemą.
Pirmi ligos požymiai pasirodo po 1–7 (kartais 12) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Skarlatina prasideda staiga pakilusia aukšta temperatūra, vaikui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja, pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po 2 dienų liežuvis nusivalo, o išryškėjus jo speneliams, jis pasidaro panašus į avietę. Maždaug po paros atsiranda bėrimas visame kūne, kiek gausesnis pažastyse, kirkšnyse, pakinkliuose, alkūnių linkiuose. Išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras – tai vadinama skarlatinos trikampiu. Bėrimas laikosi nuo kelių valandų iki 8–10 dienų. Po išbėrimo praėjus kelioms dienoms jis nyksta, temperatūra mažėja. Antrą ligos savaitę kaklo, liemens, ausų, kojų ir rankų oda pradeda šerpetoti, delnų ir padų – smarkiai luptis. Tai trunka apie 10 dienų. Vieną kartą susirgus skarlatina, dažniausiai ji nebepasikartoja. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šia liga susergama vėl.
Specifinės skarlatinos profilaktikos, skiepų – nėra. Ligonis izoliuojamas nuo sveikųjų ne mažiau kaip 10 dienų. Jei nuo pirmos ligos dienos vartoja antibiotikus, po 3 parų jis nebepavojingas. Bendravusiems su ligoniu vaikus reikia stebėti 7 dienas. Tai aktualu vaikų įstaigose, kurias lankė susirgę asmenys. Kiekvieną rytą susirinkusius į stebimą grupę ar klasę vaikus, medicinos darbuotojas turėtų išmatuoti kūno temperatūrą, pasižiūrėti gerklę, tonziles, liežuvį, įvertinti ar vaikas neturi kitų nusiskundimų, ar nėra bėrimų ant kūno. Tą patį turėtų atlikti ir tėveliams namuose, vaikams sugrįžus iš kolektyvo, kuriame yra susirgimų skarlatina. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, t.y.brolių, sesių – mama turėtų pati stebėti savo vaikų sveikatos pokyčius, jeigu tokie atsirastų – laiku kreiptis į gydytoją ir vaiko neleisti į kolektyvą.
Namuose ir vaikų kolektyve reikėtų prisilaikyti šių taisyklių:
- Vaiką paguldyti atskirame kambaryje, vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną.
- Drėgnai valyti dulkes, plauti grindis.
- Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius, nosines laikyti atskirai nuo sveikų žmonių daiktų, virinti, dezinfekuoti.
- Slaugantis asmuo turi dažnai plautis rankas su muilu.
- Vaikui pasveikus, vieną mėnesį rekomenduojama nelankyti fizinio lavinimo pamokų.
- Grupėse drėgnai valyti, plauti ir dezinfekuoti vaikų žaislus, indus, įvairius paviršius.
