„Gamta – kultūros lopšys“ vieši Baltarusijoje

Erd­vio­je ir jau­kio­je Gar­di­no dai­lės ga­le­ri­jo­je, ša­lia Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko ir Čep­ke­lių vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to dar­buo­to­jų fo­tog­ra­fi­jų, eks­po­nuo­ja­mi ir El­vy­ros Pe­trai­tie­nės ke­ra­mi­kos dar­bai. Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je ži­no­ma ke­ra­mi­kė, ku­rios di­džiu­liai ke­ra­mi­kos pa­no so­vie­ti­niais lai­kais pa­puo­šė ne vie­ną in­ter­je­rą ne tik Lie­tu­vos, bet ir Ru­si­jos, Es­ti­jos, Azerbai­dža­no mies­tuo­se, dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų gy­ve­na ir ku­ria Dzū­ki­jo­je, Maksimo­nių kai­mo „Vie­na­ra­gio ši­lo“ so­dy­bo­je. Šeimyninėje sodyboje gyvena vi­sa Elvyros kū­ry­bin­ga šei­ma. Ke­ra­mi­kės par­oda „Pa­ža­din­ti Die­vai“ pui­kiai pa­pil­do te­mą – „Gam­ta – kul­tū­ros lop­šys“. Su iš­plės­ti­niais, poe­ti­niais au­to­rių teks­tais eks­po­nuo­ja­mos nuo­trau­kos pasa­ko­ja kokia neatsiejama kraš­to gamta ir kultūra.

Fotografijos par­oda par­eng­ta įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Vi­suo­me­nės švie­ti­mas apie gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių bei eko­lo­gi­nio tu­riz­mo iš­tek­lių pa­nau­do­ji­mą Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko ir Čep­ke­lių vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to su­ba­lan­suo­tam vystymui“. Pa­sak fotografijos par­odos au­to­rių, kar­tais ei­nant Dzū­ki­jos ta­kais at­ro­do, jog ieš­ko­me lo­bio, ku­ris bū­ti­nai tu­ri čia bū­ti. Juo ga­li bū­ti ir vie­nin­te­lis la­bai re­to ka­ti­lė­lio žie­das, su­ras­tas Maksimonių pie­vo­se pa­sku­ti­nę va­sa­ros die­ną, ir Mer­ki­nė­je iš­girs­ti dai­nos apie se­niai jau iš­ny­ku­sius tu­ji­nus žo­džiai ar nuo­šir­dus Ka­pi­niš­kių sen­bu­vio pri­si­pa­ži­ni­mas, kad prieš sa­vai­tę su­de­gi­nęs me­di­nę žag­rę. Vi­sa tai – lyg gra­žaus ro­man­tiš­ko pra­ei­ties laik­me­čio or­na­men­to ske­veld­ros. Ta­čiau, pasak ar­cheo­lo­gų, net ir da­lis or­na­men­to, ma­žas jo ele­men­tas, pateikia la­bai daug informacijos. To­dėl ir gimsta sie­kis už­ra­šy­ti, at­kur­ti, iš­sau­go­ti, pa­ban­dy­ti at­kar­to­ti tai, ką taip leng­vai da­rė mū­sų se­no­liai. Ir regis, kad nie­kur ki­tur, tik čia, prie pa­slap­tin­go­jo Mus­tei­kos upe­lio, skaid­rio­jo Skrob­laus, kal­nų upokš­nio Krū­čiaus ar prie verž­lio­sios Ūlos, ga­li įver­tin­ti pastangų pra­smę.

Parodos atidarymo metu Gar­di­no mies­to dai­lės ga­le­ri­jos di­rek­to­rė Iri­na Sil­va­no­vič džiaugė­si eks­po­zi­ci­ja, kul­tū­ri­niais Gar­di­no ry­šiais su Lie­tu­va, ku­rie stip­rė­ja ir dėl Lie­tu­vos kon­su­la­to Gar­di­ne ge­ne­ra­li­nės kon­su­lės Auš­ros Čer­ne­vi­čie­nės ini­cia­ty­vų bei dar­bų. A.Černe­vi­čie­nė sa­kė, kad ši par­oda tar­si pra­tę­sia Lie­tu­vos Am­ba­sa­do­je Mins­ke prasidėjusias „Lie­tu­vos die­nas“.

Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rius Ei­mu­tis Gu­de­le­vi­čius, dė­ko­da­mas par­odos iniciatoriams ir or­ga­ni­za­to­riams už dar­bą, bend­rų  gam­to­sau­gi­nių idė­jų sklaidą, kai­my­nams bal­ta­ru­siams įtei­kė kny­gą „Di­džių­jų gi­rių ap­sup­ty“, ­fil­mą „Kur šal­ti­niai al­ma“ (lie­tu­vių – ang­lų kal­ba) ir kom­pak­ti­nę plokš­te­lę „Dai­na­vos gi­rios gar­sai“. Šio­je kom­pak­ti­nė­je plokštelė­je įra­šy­ti pa­ukš­čių ir žvė­rių bal­sai skam­bė­jo par­odos ati­da­ry­mo me­tu ir pa­si­tiks par­odos lan­ky­to­jus, su­kur­da­mos vien­ti­są vaiz­do ir gar­so at­mos­fe­rą, liu­di­jan­čią, kad  gam­ta – kul­tū­ros lop­šys. Vi­si šie prasmingi dar­bai gi­mė par­kui įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Vi­suo­me­nės švie­ti­mas apie gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių bei eko­lo­gi­nio tu­riz­mo iš­tek­lių pa­nau­do­ji­mą Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko ir Čep­ke­lių vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to subalansuo­tam vys­ty­mui“.