Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Svarbiausias LLRA programos punktas (III)

Vytautas Radžvilas, www.propatria.lt
2013 05 18 13:12
10
Vytautas Radžvilas

Vytautas Radžvilas | asmeninė nuotr.

Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.
Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.

Būtent tokią prasmę turi ir V. Tomaševskio ne kartą viešai ir atvirai deklaruota nuostata, jog LLRA niekada nesutiks, kad būtų suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai visiems šalies abiturientams. Dėl šių reikalavimų ir toliau deramasi taip, tarsi ši programinė ir nuosekliai praktiškai įgyvendinama LLRA pozicija kalbos politikos klausimu būtų niekada neišsakyta ir niekam nežinoma.

Faktas, kad didelė dalis lenkiškas mokyklas baigiančių mokinių tinkamai neišmoksta valstybinės kalbos, jau du dešimtmečiai yra kruopščiai slepiama vieša, tad visiems puikiai žinoma paslaptis. Šių eilučių autorius tai žino ne iš nuogirdų, o iš praktinės patirties dėstant Vilniaus universitete.

Net ir neatlikus detalesnių tyrimų yra akivaizdu, kad nelietuviškas mokyklas baigusius studentus pagal lietuvių kalbos mokėjimą galima sąlygiškai suskirstyti į tris grupes. Pirmoji yra puikiai lietuviškai kalbantys ir rašantys jauni žmonės – tokių tikrai esama.

Antriesiems priskirtini gana gerai buitinėmis temomis šnekantys, bet daug šiurkščių gramatinių rašybos klaidų darantys studentai. Tačiau yra ir gausi trečioji grupė – tie, kurių lietuvių kalba yra apgailėtina žargonas, tikra kalbos parodija, ir kurių parašytuose tekstuose neįmanoma įžvelgti net menkiausių mokykloje privalomų įgyti gramatikos žinių pėdsakų.

Kokios yra šioms grupėms priklausančio jaunimo skaičiaus proporcijos, be abejo, galėtų atskleisti tik išsamus tyrimas, kurį seniai privalėjo atlikti už švietimo reikalus atsakingos valstybės institucijos. Tačiau tokių duomenų nėra, ir tai savaime yra iškalbingas Lietuvos valstybės negalios įrodymas.

Tokia valstybinė nepatogių ir nemalonių faktų nutylėjimo politika baigėsi tuo, kad net aukščiausiems šalies vadovams tautinių bendrijų reikalų klausimais patarinėję asmenys galėjo sau leisti drąsiai klaidinti jų darbdavius ir visuomenę ir daugelį metų skleisti melą, kad visi lenkiškas mokyklas baigę moksleiviai ,,puikiai“ moka valstybinę kalbą. Ir tik pajudinus baigiamojo egzamino klausimą iš mirties taško yla išlindo iš maišo.

Paaiškėjo, kokiu mastu ir kaip įnirtingai sabotuojamas valstybinės kalbos mokymas LLRA kontroliuojamose mokymo įstaigose. Isteriška ir agresyvi reakcija į turintį pagaliau įvykti vienodą egzaminą visiems šalies moksleiviams savaip net naudinga.

Bent jau tuo, kad net ir karščiausiems stručio politikos adeptams tapo nebeįmanoma toliau vaidinti nežinant minėtos viešos paslapties, jog per ketvirtį amžiaus nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje taip ir nepavyko pasiekti, kad visose šalies mokyklose geranoriškai, atsakingai ir deramu lygiu būtų pradėta mokyti valstybinės kalbos. Dalis abiturientų ją gerai išmoksta tik todėl, kad atsiranda pilietiškesnių, o kartais gal tik toliaregiškesnių ar praktiškesnių tėvų ir mokytojų.

Jie supranta, jog nemokant valstybinės kalbos neįmanoma visavertiškai dalyvauti viešajame šalies gyvenime ir deramai įsitraukti į profesinę veiklą, todėl savo iniciatyva pasirūpina, neretai įveikdami jiems sąmoningai daromas kliūtis, kad jų vaikai tinkamai išmoktų lietuvių kalbą. Tikėtina, kad tarp ją puikiai mokančių abiturientų, kurių skaičius nežinomas arba laikomas paslaptyje, yra ir kovos prieš šią kalbą aršiausių vedlių atžalos.

Skatindami paprastus Pietryčių Lietuvos žmones nesimokyti lietuvių kalbos ir kurdami kliūtis jos mokyti, bet patys būdami užkietėję ir apsukrūs sovietinio raugo nomenklatūrininkai, jie puikiai supranta šios kalbos mokėjimo svarbą ir apdairiai – dėl viso pikto – pasirūpina savųjų vaikų vieta ir ateitimi nekenčiamoje Lietuvos valstybėje.

Kalbos nemokančių laukianti dalia – likti antrarūšiais ir marginalizuotais visuomenės nariais ir šalies piliečiais – skirta ne jų, o šio krašto ,,prastuomenės“ vaikams. Nomenklatūrinio LLRA elito interesas kuo ilgiau užkonservuoti tokią ,,prastuomenę“ ir padaryti kiek įmanoma gausesnę akivaizdus. Jam gyvybiškai svarbi valstybinės kalbos nemokanti, neišprususi, nekvalifikuota, nuo likusios šalies visuomenės ir darbo rinkos atskirta pigi ir, svarbiausia, politiškai lengvai manipuliuojama darbo jėga.

Tačiau LLRA pastangas ,,apsaugoti“ jų valdomos teritorijos gyventojų nuo lietuvių kalbos turi dar gilesnę potekstę. Tikrasis politinis jų vykdomos kovos prieš lietuvių kalbą tikslas yra praktiškai parodyti, kad ir atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje niekas nepasikeitė – tarybų valdžia ir jos įvesta tvarka čia tebėra gyva nepaisant visų permainų. Niekinamas požiūris į lietuvių kalbą ir jos atsainus mokymas buvo neatsiejama tos tvarkos dalis.

Tereikia prisiminti, kad ir sovietmečiu nelietuviškose mokyklose formaliai buvo ,,mokoma“ ir lietuvių kalbos. Tikrovėje šis ,,mokymas“ buvo paverstas farsu ir veikiau tapo priemone ugdyti tarybinio ,,proletarinio internacionalizmo“ dvasią. Lietuvių kalbos pamokos faktiškai buvo pasityčiojimo iš jos spektakliai, turėję tik stiprinti kitakalbio jaunimo įsitikinimą, kaip beprasmiška ir juokinga mokytis apgailėtinos ir mirštančios – tarybinėje ,,broliškų tautų“ imperijos pasmerktos išnykti, tad neturinčios ateities – okupuotos šalies ,,čiabuvių“ kalbos.

Nepriklausomybės tarpsniu požiūris į lietuvių kalbą ir sovietinė jos mokymo tvarka iš esmės nepasikeitė. Kaip ir sovietmečiu, jos mokomasi ir išmokstama tik savanoriškai, nes Lietuvos valstybė ne tik neturi politinės valios įgyvendinti visavertį privalomą lietuvių kalbos mokymą, bet ir savo elgesiu demonstruoja, kad joje be šios kalbos galima puikiausiai išsiversti. Jos nemokantiems moksleiviams paslaugiai atvertos net universitetų durys. Gerai ją mokantieji diskriminuojami ir, vaizdžiai kalbant, paliekami kvailių vietoje.

Tokia ,,natūrali“ diskriminacija yra tai, ko reikia LLRA veikėjams. Juk šitaip savaime, be jokių propagandinių kalbų, palaikomos ir ugdomos jaunimo antipilietinės ir antivalstybinės nuostatos. Sunku įsivaizduoti geresnį būdą skiepyti jaunimui nepagarbą ir priešiškumą lietuvių kalbai ir pačiai valstybei negu praktiškai jam „įrodyti“, kad Lietuvos Respublika yra tik greitai ištirpsiantis miražas. O paprasčiausias būdas tai „įrodyti“ – apginti ir išsaugoti privilegiją nesimokyti šios valstybės oficialios kalbos.

Reikia pripažinti, kad KPSS-LLRA autonomininkai keliomis galvomis pranoksta jų spaudimo ir šantažo įbaugintą Lietuvos valdžią ir trumparegiškai mąstančią visuomenės dalį. Mat jie puikiai suvokia ne tik politinį savosios kovos prieš valstybinę kalbą tikslą, bet ir didžiulę moralinę ir simbolinę tos kovos prasmę. Jiems yra labai svarbu toliau, kaip ir sovietmečiu, moraliai ir psichologiškai žeminti lietuvių tautą ir menkinti jos atkurtą valstybę kiekviename žingsnyje trypiant tos apgailėtinos valstybėlės garbę ir orumą.

Privilegijos nesimokyti lietuvių kalbos išsaugojimas todėl ir būtų ne tik politinė, bet ir moralinė bei simbolinė antivalstybinio gaivalo pergalė, kad ji ,,pastatytų į vietą“ savo valstybę įžūliai išdrįsusią atkurti „čiabuvių“ tautelę. Tokia pergalė prikišamai ir vaizdžiai liudytų: siekėte kažkokios nepriklausomybės, dėjote dėl jos aukas, bet varganos jūsų pastangos buvo ir liks tuščios ir beprasmiškos. Efemeriškoje ir įsivaizduojamoje jūsų valstybėlėje padėties šeimininkai ir toliau esame mes, nes gyvenate ir gyvensite pagal mūsų diktuojamas sąlygas ir tvarką.

Ir kol kas jie savaip yra teisūs – nes laimi. Kai pačiame Vilniaus centre vyko iš Pietryčių Lietuvos mokyklų suvežtų moksleivių „protesto akcija“, Lietuvos valdžios institucijose taip ir neatsirado nė vieno politiko ar pareigūno, kuris būtų išdrįsęs drąsiai pažvelgti į tikrovę ir atvirai pasakyti: ši ir panašios „protesto akcijos“ yra ne kas kita, o kovos dėl nepriklausomybės laikotarpiu KPSS jedinstveninkų ir autonomininkų rengtų antivalstybinių mitingų tęsinys save nepriklausoma drįstančioje laikyti ir vadinti Lietuvos valstybėje. Tiesa, kol kas jos dar organizuojamos dangstantis vaikais ir jų interesų gynimu.

Žvelgiant per šios nuosekliai ir tvirtai vykdomos politinės programos prizmę jau nepakanka santūriai ir mandagiai pasakyti, jog daugybės „plačiai mąstančių politikų“ ir ,,europiniais standartais besivadovaujančių ekspertų“ viešai skleidžiami teiginiai, kad Lietuvos valstybė pati „sugadino“ santykius su Lenkija ir Lietuvos lenkų tautine bendrija yra ne tik klaidingi, bet ir absurdiški.

Šie „politikai“ ir „ekspertai“ neįstengia arba nenori matyti ir pripažinti akivaizdaus ir nepaneigiamo fakto, kad Lietuvos valstybė ne tik nenukrypstamai laikosi elgesio su etninėmis mažumomis ir tautinėmis bendrijomis europinių standartų, bet gerokai juos pranoksta.

Juk tiksliai vertinant ir apibūdinant esamą padėtį, galima tvirtai pasakyti, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos ir bendrijos ne tik turi visas tarptautinių konvencijų ir sutarčių laiduojamas teises, bet griežtai kalbant, švietimo ir kultūros srityse joms suteiktos privilegijos, apie kurias kitose šalyse esantys jų tautiečiai gali tik pasvajoti.

Šiame kontekste svaidymasis priekaištais ir kaltinimais Lietuvai dėl „sugadintų“ ar „bloginamų“ santykių su kaimynais savaime pradeda reikšti jau ne vien paprastą trumparegiškumą ir kvailumą, bet kažką dar blogesnio – jis vis labiau primena mazochistinę vakarykščio baudžiauninko ar vergo saviplaką.

Kad ir kaip aštriai tai nuskambėtų, tenka pasakyti be užuolankų, jog tokia iracionali saviplaka yra tebesitęsiančio moralinio ir politinio Lietuvos visuomenės ir valstybės pakrikimo ir bestuburiškumo požymis. Turbūt neįmanoma rasti ir nurodyti kitos Europos valstybės šalies, kuri taip klusniai leistųsi vedžiojama už pavadžio ją sunaikinti trokštančių vidaus jėgų ir taip nuolankiai skubėtų tenkinti kitų valstybių primetamus jos suverenitetą ribojančius ir orumą žeminančius reikalavimus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)
  2. V.Radžvilas. Memel – Wilno: neišmoktos istorijos pamokos (I)
  3. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  4. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  5. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  6. V.Tomaševskis lieka Europos parlamente. LLRA kelia sąlygas (video)
  7. Kultūros ministras nepasirašė LLRA „stumiamo“ Tautinių mažumų įstatymo projekto
  8. R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas
  9. A.Liekis. Ar reikia lietuviui bijoti LLRA ir jos lyderių Lietuvos Seime?
  10. I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
  11. LLRA tikrai dalyvaus naujos Vyriausybės formavime
  12. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  13. R. Ozolas. Pagiriamasis žodis Valdemarui Tomaševskiui
  14. A. Zolubas. Pavojingas kėslas
  15. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  16. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  17. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  18. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  19. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  20. O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Marta says:
    10 metų ago

    “Jie supranta, jog nemokant valstybinės kalbos neįmanoma visavertiškai dalyvauti viešajame šalies gyvenime ir deramai įsitraukti į profesinę veiklą, todėl savo iniciatyva pasirūpina, neretai įveikdami jiems sąmoningai daromas kliūtis, kad jų vaikai tinkamai išmoktų lietuvių kalbą. Tikėtina, kad tarp ją puikiai mokančių abiturientų, kurių skaičius nežinomas arba laikomas paslaptyje, yra ir kovos prieš šią kalbą aršiausių vedlių atžalos.”

    Labai tikėtina. Juk ir Širvintose anksčiau dominavo lenkų kalba. Dabar nesenai kalbinau kelias pardavėjas, tai pasakė, kad jau tik seniai dar kalba lenkiškai, o jaunimas jau laiko save lietuviais. Taigi, ambicingieji “lenkų” politikai nejuokais išsigandę, kad gali greitu laiku nebetekti preteksto savo kovai link valdžios lovio.

    Atsakyti
  2. Marta says:
    10 metų ago

    Šišoniškiais save vadino suvokietinti lietuviai Klaipėdos krašte, tuo norėdami pasakyti, kad jie čia nuo seno gyvena ir visiškai nėra linkę nei vokiečių armijoj tarnauti, nei trauktis kur į Vokietiją.

    Tuteišiais save panašiai pavadino sulenkinti lietuviai tuomet kai Stalino laikais, o ir vėliau buvo raginami trauktis į savo Lenkiją. Su jais pasitraukė ir nemažai lietuvių, kurie tikėjosi Lenkijioj jaustis lasviau, nei tarybinėje Lietuvioje. Ir dėl to jie nereiškia dabar pretenzijų Lenkijai. Apsimainymas vyko kone iki 197o m. Vadinasi jau sovietmečiu buvo išspręstas “tautinių mažumų” klausimas ir jau jokių pretenzijų į šį kraštą jokios “mažumos” daugiau nebegali reikšti. Taškas.

    Atsakyti
  3. Jotvingis says:
    10 metų ago

    Širdingai ačiū gerb.Vytautui Radžvilui už puikų straipsnį.

    Atsakyti
  4. Marta says:
    10 metų ago

    alfa.lt po Donskio straipsniu. netikėtai išdygo buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Algimantas Gureckas. Jiedu su Donskiu apsikeitė komplimentais. Nebuvau girdėjusi nieko apie šį žmogų, tad pasiklausiau googlo. O guglas man paskė kad tai nuostabus ir labai tyras žmogus ir davė pasiklausyti jo 5 valandų labai nuostabaus istorinio pasakojimo apie prieškario Lietuvos padėtį. Apie jos santykius su vokiečiais, lenkai (ypač) , žydais ir Rusija. Negali tuo žmogumi netikėti. Detalus pasakojimas smulkiai kamantinejant vienai poniai iš JAV Holokausto muziejaus. Siūlau visiems to pasakojimo būtinai paklausyti: /collections.ushmm.org/search/catalog/irn42272

    Bet dar geriau būtų, jei galima būtų šį pasakojimą išleisti rusų, lenkų, anglų ir lietuvių kalbomis. Nes didžiosios šalys turi pagaliau suprasti kaip jaučiasi jų smaugiamos mažos šalys.

    Atsakyti
    • Marta says:
      10 metų ago

      beje,
      išleidus tą knygą reiktų ją padovanoti visoms ambasadoms Lietuvojje.

      Atsakyti
  5. Bartas says:
    10 metų ago

    man , atrodo, kad V. Radžvilas parašė šį straipsnį tiems , kurie visada gins Lietuvą Tėvynę. Butkevičiai, kubiliai jo neskaitys , o jei ir permes akimis nesupras , arba nenorės , nes jiems Tauta , Tėvynė, Lietuviai . Mūsų praeitis -neišmoktos pamokos.

    Atsakyti
  6. Vilnietė says:
    10 metų ago

    Kad daugiau būtų taip mąstančių žmonių!

    Atsakyti
  7. vr says:
    10 metų ago

    Jam yra labai svarbu toliau, kaip ir sovietmečiu, moraliai ir psichologiškai žeminti lietuvių tautą ir menkinti jos atkurtą valstybę kiekviename žingsnyje trypiant tos apgailėtinos valstybėlės garbę ir orumą.

    Tuos žodžius aš užrašyčiau Tomaševskiui ant nugaros.

    Atsakyti
  8. Atas says:
    10 metų ago

    Šaunuolis tas prof.Radžvilas.Tačiau niekaip nesuprantu p.p.Kubiliaus,Butkevičiaus etc.bestuburiškumo šiuo klausimu
    Ypač nesuprantama,kai Kubiliaus tėvas – buvo lituanistas,Lietuvių literatūros katedros vedėjas…Kaip suprasti???
    Matyt neveltui V.Landsbergis buvo labai susirūpinęs tokia ar pan sūnaus kaita.O apie pan Butkiewicz gal ir nevertėtų
    kalbėti…Visa tai stebėtinai nesuprantama.

    Atsakyti
  9. otto says:
    10 metų ago

    Aš vis sakydavau, kad Lietuvoje neliko asmenybių. Į prezidentus rinkti nėra ką. Manau, kad sekantis mūsų prezidentas turėtų būti intelektualas. Intelektualai į valdžia ateina šaliai sunkiu metu. Aš balsuočiau už Radžvilą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Radžvilistai – putinistų sekėjai?

2022 12 21
LLB tarybos posėdis Punske | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (I)

2022 12 20
Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą | vlkk.lt nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą

2022 12 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalinis susivienijimas – Tėvynės sąjungos klonas?

2022 12 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

2023 01 27
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Ką reikėtų žinoti apie duomenų apsaugą internete?

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus
  • Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
13
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

by Kristina Aleknaitė
2023 01 17
2
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio ambasadoriaus...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

by daiva
2023 01 10
3
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Greitai prašuoliavo 2022-ieji  metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.  Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Petras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis
Pilaitės bendruomenė pasodino 50 medžių

Pilaitės bendruomenė pasodino 50 medžių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai