A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui) (64)

Vilniaus pagarsinimo šventė 2008 m. | pilis.istorija.net nuot.

Vilniaus pagarsinimo šventė 2008 m. | pilis.istorija.net nuot.

Neseniai „Kauno diena“ straipsnyje „Atmintina diena Vilniaus garsinimui kiršina Seimą ir istorikus“ (05.10) paskelbė, kad istorikas Alfredas Bumblauskas nepritaria Sausio 25-sios paskelbimu Vilniaus pagarsinimo (Gedimino laiškų) atmintina diena  ir šaiposi iš Seimo narių, kurie „dažniausiai neišmano istorijos”, ir kad „visa tai – vaidyba”.

Nutylėta šios istorijos priešistorė. Jau nuo 2007 m. istorijos mylėtojų draugija „Pilis“, kuriai priklauso daug žymių istorikų ir ja besidominčių inteligentų, rengia sausio 25 d. Vilniaus pagarsinimo šventę, rišdami ją su garsiaisiais Gedimino laiškais, todėl logiškas yra siūlymas šią dieną įforminti kaip Atminimo dieną ir keista, kad to nebuvo padaryta anksčiau. Tačiau šiemet Seimo lenkų frakcijos – LLRA atstovo Leonard Talmont iniciatyva buvo paskelbtas projektas būtent šią dieną –  sausio 25-ją – minėti kaip Tautinių bendrijų atminimo dieną, nors metuose yra 365 dienos.

Kokia bendrija dominuos ir naudosis šia diena, nesunku atspėti, nors lenkų to meto Lietuvoje galėjo būti nebent kaip karo belaisvių…

Keista ir tai, kad į šią „akciją“ įsivėlė Bumblauskas. Juk šis istorikas, kaip joks kitas, jau turi visus įmanomus aukščiausius Lenkijos apdovanojimus už savo prolenkišką veiklą. Reikia dar vieno? Kai dėl Seimo narių istorijos išmanymo ar neišmanymo, tai Bumblauskas pamiršta, kad Seimo nariai turi padėjėjus-ekspertus. Pvz., šio Seimo narių siūlymo (dėl Vilniaus pagarsinimo dienos) istorinį pagrindimą paruošė istorikas Tomas Baranauskas, Seimo nario A.Patacko visuomeninis padėjėjas – ekspertas.

Gerai, kai istorikas išmano istoriją. Žema, jei šis išmanymas akivaizdžiai tarnauja ne savo valstybei.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

64 komentarai

  1. lenka:

    Patackui reikėtų pradėti eiti į pradinę mokyklą. Jis imasi aptarinėti profesorius.

  2. Vilnius - senas ir laisvas miestas:

    Patacko nereikia mokinti, kaip ir ką daryti.
    Dėl Vilniaus jis teisus – dabar reikia švęsti Vilniaus dieną sausio 25 ąją (pagal Gedimino laiškus).
    Ateityje gal išaiškės naujų faktų apie Vilniaus miesto datavimą.
    1009 metais mes jau turėjome savo valstybę, nes paminėjimas, kad ateivį Brunoną užbaladojo Rusios ir Lietuvos pasienyje, reiškia, kad tai įvyko dviejų lygiaverčių valstybių pasienyje. Taip, kad ir Vilnius jau turėjo tuo metu būti!!!

    • Kažin:

      Taip Vilnius buvo iki Gedimino. Tik jis žinoma galėjo vadintis kitu vardu. Juk Neris turi ir kitą vardą, tas visiškai galima ir su miestu, juoab, kad Vilniaus vietovėje netoli viena nuo kitos buvo kelios pilys. Faktai rodytų, kad pvz., Mindaugo-Vytenio laikais, Vilniaus vietovė galėjo vadintis bendru Solos (Zolos, gal net Ąžuolos ar pan.) vardu, o joje esančios pilys turėti atitinkamus savo vardus. Reikia kruopčių tyrinėjimų, kuriems lėšų nėra.
      Būtent, 1009 met

  3. Li Bo:

    Ką?! Dar viena atmintina diena?! Laiškų atminimo diena?! WTF…
    Bet juokinga kai Patackas inkščia dėl bala žino kam reikalingo “atminimo”. Gal tu, Patackai, paklausk Lietuvos žmonių, o ne tik niekingai mažo patriotų ratelio narių, kokio atminimo jiems reikia ir ar apskritai reikia. Ai tiesa, tu gi esi Lietuvos guru ir geriau už mus žinai ko kam reikia 🙂
    Bet vis tiek priminsiu, kad mūsų kaime nieks jūsų atminimų, priminimų ir kitų valdžiažmogių sugalvotų švenčių niekada nešventė ir neminėjo, ir tikrai nešvęs ir neminės. Nereikalingi mums tie jūsų nurodymai ir pasiūlymai. Eikit darbo dirbt, o ne šūdą malt, utėlės jūs.

    • Nagi:

      Lisk atgal i rusiska pufaike tu prolenkiska utele.

    • Jūs savo kaime net Vasario 16 -osios nešvenčiate, vėliavų neiškabinate. Jums šventė – pervaja maja, dar spalinės, tada labai tinka ir pilstukas patraukti tiesiai iš butelio.

      • Li Bo:

        Aišku nešvenčiame ir vėliavų nekabiname. O kodėl turėtume? Valstybė neklausdama atiminėja mūsų varganus pinigus ir deda skersą ant mūsų, todėl pagarbos nesulauksit. Seniūnas iškabina vieną, bet jam babkes už tai moka. Istorijos mylėtojai susiruošė primesti mums visiems dar vieną minėjimą, lenkai nori primesti kitą. O gal kokie jogos mylėtojai, kurių tikrai yra daugiau nei anos dvi grupės kartu sudėjus, norėtų minėti Patandžalio mirties dieną? Kaip jums nerūpi Patandžalis, lygiai taip pat mums nerūpi kažkoks Vilniaus pagarsinimas (kodėl ne Biržų, Kretingos ar Varėnos), todėl šveskit sau ramiai vieni, o mus irgi palikite ramybėje ir mes minėsime tai, kas mums svarbu.

  4. Nagi:

    Puikus straipsnis. Tai graziai A Patackas ziebe i dantis lenku patumdelui A Bumblauskui, butu gerai kad ir daugiau Lietuvos istoriku pasmerktu A Bumblausko prolenkiska politika, o juk mokslininkai privalo buti objektyvus jei jie sieke tiesos o ne kai kam pataikavimo.

    • Lamatas:

      čia reikėtų painėti Bumblausko (ir panašių į jį “patriotų”) tiesioginius viršininkus . Negi normalu kada tokie “specai ” užima pareigas , gauna atlyginimus.

    • Tvankstas:

      Lietuvos istorikai nuskendę melo liūne – Lietuvos istorijoje iš Varšuvoje, Maskvoje, Berlyne, Londone, Niujorke išleistų knygų kliurkėje ir kliurksi kasdien niekindami savo tautą, savo tėvus ir protėvius.

      • Žemyna:

        + + +!
        Bet man įdomu, kokiais tikslais baltus tyrinėja Japonijos, arabų žmonės (nežinau, mokslininkai ar mėgėjai)? Jie naršo Vakarų archyvuose ieškodami medžiagos apie mus. Kur ir kam ta medžiaga naudojama? Kokių mums nežinomų žinių ten „prikasė”?
        Na, o kad jie pirma mūsų ją randa, irgi daug sako apie mūsų „elito” suinteresuotumą savo pirmąja pareiga – saugoti tautos tapatybę, nes MES pasaulyje esama jau tik TAUTINĖ MAŽUMA, sparčiai artėjanti prie ribos, po kurios atgimti vilties nelieka (priešingai įžūliems apsišaukėliams)
        Keista, kad ir VSD nereaguoja, kai politikai kelia tapatybės išlikimui grėsmę keliančias iniciatyvas ar įstatymus priima. Tapti karingais mutantais labai paprasta. Turime aplink save kaimynes – po kelis kartus perkrikštytus/persikrikštijusius ir per tai praradusius dvasios ramybę ir išsiugdžiusius agresijos geną – vis dar ir dar kariauti, vis dar grobti besiveržiančius.

  5. Getas:

    Taigi, Li Bo esi sulenkėjęs hunas, o tokių daug Lenkijoje, agresyvių azijietiškų padarų, nes ir pravardę pasirinkai hunišką. Tavo skleidžiama smarvė čia nieko nepaveiks. Keiskis, juk galėjai per 1000 metų pasikeisti, nors ir padarei pažangą, nes išmokai lietuviškai.

  6. Po MILDOS (dienos ir šventės) belieka meiliai ir griežtokai perlieti rietį šį (ar rietenėlę) 😉
    LIETI tai ne rietis /žr. 1. squabble, bicker, wrangle; 2. (apie šunis) fight/
    ir ne Rietis / http://lt.wikipedia.org/wiki/Rietis /;
    kodėl, taip dažnai visapusiškai siekiant tiesos tenka
    užminti (kam ant grėblio, o kam ir mįslę, bet pasaulis net saugosi, nuo minų /lietuviškai min’/).
    Tad minkime (galime ir pedalus, nuo pėda 🙂 kas netikį praeities įtakų poveikiu dabarčiai)
    ir ant abiejų “K.D. ir po” besiriedančių, – taip švelniau įvardinsiu, visus visus gindamas.
    Pirmiausiai A.Patacko “pertą” ar eks-/bet pertą/ istoriką-padėjėją ŽINOVU atstatydamas;
    tuo pat ir patį Algirdą už: http://alkas.lt/2012/05/01/a-patackas-jotva-teriota-bet-neprarasta/
    praėjusio gegužio ŽINIAS mums; ir, net… šiek tiek istoriką p. Alfredą (nenuovokumą jojo
    “nuleisdamas” nejučiom; …nenuovokumą dėl svetimų Bonifacijų ir kt. kitataučių virš garbios
    kunigaikščių Skirmuntų palikuonės Konstancijos Skirmuntaitės istorinių veikalų užkeliantį).
    UŽ-keldami, NU-keldami, PER-keldami bent kokį istorinį įvykį, faktą ar asmenį patampą
    mokslo (ypač istorijos) asmenys “šiek tiek subjektais”. Savaip.
    Savaip prisiliečią “prisiriedą” prie tikrovės (ir dėl tikrovės) jieji ABU.
    Tačiau – vardan tikrovės, – Sausio 25-oji yra NET PUSIAUŽIEMIO ŠVENTĖ,
    kaip ir gegužės 13-oji MEILĖS ŠVENTĖ. Kodėl…
    Kodėl reikia “UŽ-” “NU-” “PER-”
    su savomis šventėmis, savais papročiais, sava atMINTim.
    Tai labai, labai nejotvingiška, nelietuviška (ir netgi: jei abiem ypač tinką pritinką
    ir… p a t i n k ą , – netgi nekrikščioniška).

    Tapti
    – galima.
    Galima ir lipti
    (kaip visi šiuosik ant “UŽ- “NU-” “PER-”
    Pusiaužiemio sušokt “įšokt”, išsišokt sumanę),
    tačiau ar užsilipti svetimu ant savo paveldo, jį nu- skan-di-nant,
    ar prilipti “ant populiacijos” …tuščiagarbio populiarumo?
    Atleiskit: žinomumo a p r a i š k o s nepaisant nieko.
    Niekuo tapti?

    Kad – nebūtų PUSIAUŽIEMIO apeigų,
    neliktų M E T S K A T L Y J E nei dienų,
    nei naktų savoms apeigoms, vien
    “brunonizuotosioms” svetimoms ir dar kitoniškosioms
    …ar izraeiliškoms ant paminklo V.Kudirkos,
    ar budistų-musulmonų… na, tęsti galim eurosąJUNGiniškai
    visasąjungiškai, – ir tai jau labai krikščioniška būt, kas
    aniems abiems patinką ir mus ant rieties vedą.
    Tik tiek.

    Ir žinia Ramovėms iš Ramovių –
    1569 m. TAUTŲ SUTARTIS abiejų Tautų sutarimu bei vienašališkai kurios nors iš jų
    nutraukta nebuvo, žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=1004&p_k=1
    ir dar akivaizdžiau: http://www.zum.de/whkmla/region/eceurope/xrzeczpospolita.html
    ką dabra, ir kaip nuo Liepos 1 d. darysime dėl TARPVALSTYBINIO darinio teisėtumo
    – Jums spręst (su lenkais).
    Gera valia.

    • Nagi:

      Ar ko nors protingesnio parasyti jau nesugebi, tik tokias po narkotiku abstinencines triadas?

      • Giedrius:

        Linksmuoli ar linksmuole “nagi” (frusTRATAtyviškasai)
        jei jau skelt – tai iš peties; kvaišalai kvaišalais, ir kvaišintis be susilaikymo (ab-stinencijos)
        ir trydos ne su triadom (ar patrieda nuo pačpat) ant bele ko, o tiradomis – reik pavyzdingiau,
        – todėl Tamstai (su visa drąsos pagarba už ŽODĮ) skirsiu iš 1987 m. AIDŲ šiek-tiek
        http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=452&Itemid=515
        ten… “skaityti daugiau…” rasit ir nepaminėtą 1307 m. Vytenio Polocką, ir 1382 m. lietuvių
        pirmąsiais “pūškas” Maskvai, jos kremliui ginti; kaip ir Andriuko-Jogailos-Vytuko tri-tri-
        kampiuko atbrailose praslydusią ir Zenono Ivinskio gan aštriai bei kandžiai atskleistą,
        “nurėdytą” krikštūnybę. Krykštūnybę, iššaukusią mūsų Tautoje visuotinį atsiribojimą
        susuktnybriškumu (nors rašysena vartotina? nuo “susuktnibrė”) savimp į paprotinę
        SAVI-saugą ir visuotinę atgimtį pirmosiomis Kernavės Rasomis atsiskleidusią viešion…
        Taipo kretinginiai pranciškonai “atidirbinėją” už jųjų pirmtakūnų nuodėmes bei..
        LIETUVIŲ ŽYNIŲ ŽUDYNES GRŪŠLAUKĖS ŽEMAITŠKOSIOSE APYLINKĖSE,
        ir ši, ir Rainių vėlesnioji “apeiginė” mūsų Tautos dukrų bei sūnų tragedija nuo..
        svetimo gaivalo nukentėjusi ir žuvusi, – deginta ugnyse prieš 500 metų, kankinta šiam
        100-mety dar laukia vis “protingesnio ir protingesnio” (kaip visi ČIA) tikro ir gyvo,
        nuoširdaus atsiprašymo bei visuotinės atgailos.
        “Nežudyk ir… nesižudyk”
        (tiek protingos užbaigos tegebu pateikt ČIA, tiek-kiek)
        jei.. gebėt gebi labiau – tai pirmyn 🙂
        Nagi

  7. “Tačiau šiemet Seimo lenkų frakcijos – LLRA atstovo Leonard Talmont iniciatyva buvo paskelbtas projektas būtent šią dieną – sausio 25-ją – minėti kaip Tautinių bendrijų atminimo dieną, nors metuose yra 365 dienos.”

    Tai dar gerai, kad nepasiūlė minėti kaip “Tautinių MAŽUMŲ” dienos, nes Lietuvoje nėra nei vienos “Tautinės MAŽUMOS” – tik “Tautinės BENDRIJOS”.

    Šie siūlymai (Vilniaus pagarsinimo ir tautinių bendrijų) vienas kitam neprieštarautų, nes būtent šiais laiškais buvo kviečiami įvairių tautybių asmenys atvykti į tuo metu etninių lietuviškų žemių viduryje esantį Vilnių.

  8. laimatoli:

    Manau būtina minėti, nes Vilnius minimas kaip karališkasis LDK miestas(sostinė).
    Jei žinome 1323m., tai belieka patikslinti1323m. sausio 25d. Tiesa, LDk Gediminas kvietė atvykti į LDK Vokietijos žemių dvasininkus, amatininkus, žemdirbius.
    Skaitykim istorinius šaltinius ir neiškraipykim istoriją:

    http://lt.wikisource.org/wiki/1323_m._sausio_25_d._Gedimino_lai%C5%A1kas_Liubeko,_Zundo,_Bremeno,_Magdeburgo,_Kelno_ir_kit%C5%B3_miest%C5%B3_pilie%C4%8Diams

    • čiabuvis:

      Miela ponia, tai ir: “Skaitykim istorinius šaltinius ir neiškraipykim istoriją (t.y. istorijos)”. Prisitaikykit šitą siūlymą sau. Atsidarykite savo nuorodą ir dar kartą atidžiai perskaitykite tekstą. Kur jūs matote, kad Karalius Gediminas save vadintų “LDk”, savo Lietuvos Valstybę – LDK, o Karališkąjį miestą Vilnių – kunigaikštiškuoju?
      O jeigu jūs jau tuometinę mūsų Valstybę pravardžiuojete LDK, tai tuometinės “Vokietijos”? žemes turėtumėte atitinkamai vadinti VŽ. Prasišluokit galvoj savo istorijos kambarėlį.

  9. Taip:

    Apsaugok mus,Aukščiausias,nuo A.Bumblausko pučiamų istorinių vėjų.

  10. Pranciskus:

    Berastis Patackas varo pries profesura. Cia rasinejanciams fasistiniams pubertetikams rekomenduociau truputi pastudijuoti…

    • Sarunas:

      Profesorius profesoriui, aišku, nelygu.
      Tačiau šiuo atveju tas profesoriaus vardas ir iš viso yra ne prie ko.
      Vyksta politinė diskusija politiniu klausimu.

      Bumblauskas, beje, dėl Gedimino laiškų dienos paminėjimo neprieštarauja, kad tokią dieną galima būtų minėti. Tad istorinės dedamosios čia kaip ir nėra. Bumblauskas, panašu, kad iš principo nustatęs prieš minėtinų dienų skelbimą. Ugnį jis iššaukė pačiu savo pasisakymo tonu. Visa tai surašius ramiau vargu ar būtų buvusi ir tokia Patacko reakcija.

      „Su atmintinomis dienomis yra kažkoks chaosas – yra įvairiausių strategijų, o kiekvienas Seimo narys nori pademonstruoti, kad išmano istoriją. Nors paprastai neišmano. Konkrečiai dėl šios dienos, galbūt ir galima minėti šią datą, bet šiaip tai yra paikystė: kai diena paskelbiama atmintina, niekas jos nešvenčia. Buvo tų progų, visi 2013-ieji metai skirti net keliems įvykiams. Visa tai – vaidyba“, – savo nuomonę išsakė A. Bumblauskas.

      • Lamatas:

        ….. ” bet šiaip tai yra paikystė: kai diena paskelbiama atmintina, niekas jos nešvenčia.” …. na žinoma , jei jam šventimas – visuotinis girtavimas , tada tikrai niekas jos nešvenčia . Arba “švenčia” patys to nežinodami . Beje, kaip ir kitomis dienomis. Betgi kalba eina ne apie kažkokį šventimą , bet būtent -atmintina diena. O savo istorijos pamiršti tikrai nevalia .Bei kitiems priminti ne pro šalį. Netgi paprastas įrašas kalendoriuje čia gan reikšmingas būtu .

  11. Pranciskus:

    Tiesa, Tomas Baranauskas lygus patackui….Jis irgi ne mokslininkas ir neturi daktaro laipsnio:)

    • Nagi:

      O tai tu turi mokslini laipsni kad gali visus kritikuoti? Tar kitko A Patackas yra kulturologas ir gerai ismano Lietuvos proistorija. O tu Pranciskau kokios specialybes esi “ekspertas ir profas?

    • Sarunas:

      > Tiesa, Tomas Baranauskas lygus Patackui … Jis irgi ne mokslininkas ir neturi daktaro laipsnio:)

      Šiaip jis turi istoriko išsilavinimą, dirba istorijos institute ir jo mokslinių interesų sritis yra artima aptariamai epochai. Tai, kad jis nepasirūpino savo mokslinės bajorystės įteisinimu jau kita kalba :-). Man irgi būtų įdomu sužinoti jo pasiteisinimus.

      Iš karto jus patikinu, kad, pagal jūsų nurodytą kriterijų, turiu pilną teisę rašyti šį komentarą :-).

  12. Kęstutis:

    Žodis “Profesorius” turi dvi reikšmes, viena iš jų diagnozė – silpnaprotystė… Bumblauskas profesorius abiem prasmėm… viena tai tikras “profesorius” 🙂

  13. Kažin:

    O ką, jeigu manyti, kad jie abu žengia tos pačios “eisenos” vienoje gretoje…, – kad gali būti tas pats siūlas – tik vienu apmetama kitu ataudžiama.
    Gal atidžiau apsidairytume…

    • Nagi:

      Galgali rasyti konkreciau o ne uzuominomis, na bet matyt baime apsijuokiti neledzia ka nors parasyti konkretaus sia tema.
      Tarp kitko Tomas Baranauskas raso daktarine disertacija apie viduramziu Lietuva, jis sios srities specialistas. Taip kad Pranciskaus lygio “specialistai” tegu lenda atgal i ten is kur islindo, i tamsu urva.

  14. A. L.:

    Proše panstvo, baikite penėti ir ordinais puošti Bumblauską, ne kalėdinė eglė, psia krev, profesorius, jau į ekraną nebeįtelpa, net tos savo “garsios” internetinės vetainės niekaip nepadaro.

  15. A. L.:

    Proše panstvo, baikite penėti ir ordinais puošti Bumblauską, ne kalėdinė eglė, psia krev, profesorius, jau į ekraną nebeįtelpa, net tos savo “garsios” internetinės svetainės niekaip nepadaro.

  16. Šiandieniniai klastingi krikščionys, nujausdami savo galą šiandieninėje pagoniškoje Lietuvoje, aiškiai sumanė klastingą brunonišką gudrybę :
    susirado (kaip sau šiandieninį apgailėtiną egzistencinį pateisimą) 1323 m. Gedimino klastingą laišką “visiems visame pasaulyje išplitusiems kristaus garbintojams”. Laišką, kuriame Europai buvo pristatomas Vilnius su imigrantiniais amatininkais ir bažnytininkais.
    Be to, šiandien klastingai siekiama tai susieti net su švente (suprask, žodžio prasmės pasąmoningume – šventumu). Tik štai šis “šventumas”, ir kvailiui aišku, aiškiai bus bažnytinis.

  17. Silvestras Sinkus:

    Šiaip, balandžio pabaigoje Vilniaus merui išsiunčiau laišką, kur istorijos ir archeologijos duomenų tyrimų išdavoje Šventaragio slėnyje pasiūliau atkurti ten buvusią šventimų (švenčių) giraitę. Jos pagrindą sudarė datuotas stulpų (akmenų) ratas ir ąžuolas viduryje: ten buvo švenčiamos bendruomenės narių gimimo, vestuvių, mūšių pergalių ir t. t. dienos. Tuo tikslu ties atitinkama vieta buvo uždegamas laužas ir sodinamas medis. Ir data anuomet buvusi Šventaragyje užfiksuota: ji siekia beveik 10 tūkst. m. atgal. Taip žmones šventė, giraitė augo tol, kol reikėjo “padaryti atšlavą” šone šv. Stanislavo bažnyčiai statyti.
    Kai atsirado spausdinti kalendoriai, giraitės sodinimas išnyko, tačiau šis, tolimą mūsų tautos praeitį menantis inžinierinis objektas, turėtų būti atstatytas ir panaudotas kultūriniams miesto reikalams.
    Prie rašto p. Merui pridėjau giraitės išplanavimo, taip pat jos įkūrimo pradžios schemas. Kadangi konstrukcija paprasta, ploto daug neužima, tai, padarius ratą su stogeliu, ąžuoliuką mūsų pirmininkavimo Es Tarybai proga galima būtų ten jau ir pasodinti. Ką ten Gedimino laiškų ar Brunono žūties laikų Vilnius: dokumentai ir materiali medžiaga rodo tikrąją Vilniaus miesto bendruomenės įsikūrimo Švetaragio slėnyje datą, vadintiną ir Vilniaus miesto diena. Toks būtų mano pasiūlymas.

    • Patį išniekintų Dievų tyla neramina?

      Aš irgi tikiu, kad su lig Dievų sugrįžimu Lietuvą apgaubs palaima. O tokiems žmonėms kaip pats – pakalbintų protėvių Vėlės atsidėkodamos atskleis dar ne vieną paslaptį.
      ———————–

    • Kažin:

      Gal galėtmėte nurodyti, kur su tų tyrimų duomenimis būtų galima susipažinti plačiau.

      • Silvestras Sinkus:

        Gerb. Kažin, jau kelinti metai svetainėje “vydija.lt “skyriuje “knygos” rašau tęstinę knygą, kuri vadinasi “Apie seniausius laikus”. Kita svetainė įvardiją ją kaip “Baltų paieškos”. Tai – ne romanas, o knyga su trauka į priešistorijos laikus. Ji nėra 100 procentų nuosekli, nes būna sunku pasakyti, kokį senosios mūsų civilizacijos klodą vėl pavyks užkliudyti. Atsisukęs atgal, matau ir klaidų: kai kurias pataisau, kai kurias palieku taisyti ateičiai. Žinių šaltinis yra mano inžinierinis ir muzikinis išsilavinimai, taip pat astronomija , archeologija, mitologija, istorija, lietuvių kalba, geologija ir t. t. Nurodau šaltinius, atlieku techninius skaičiavimus. Taip pat bandymus atlieku arba apie juos, mane dominančius, sužinau iš kitų. Darbe vadovaujuosi Helvecijaus principu, kuris sako, kad “Kaip kurių principų (su)žinojimas lengvai kompensuoja kaip kurių faktų nežinojimą”. Taip ir rašau. Paskaitas, kartais, Kauno tautinės kultūros centre ir kitur paskaitau. Principe – viskas ateičiai. Džiaugiuosi, kad ir Jus blaiviu žodžiu dalyvaujantį diskusijose matau.

        • Kažin:

          Labai ačiū už painformavimą, būtinai susipažinsiu. Malonu buvo išgirsti ir apie Jūsų darbus, metodus, užmojus. Panašiai platus yra ir mane dominančių sričių ratas.
          Linkiu ko geriausios sėkmės varant platų barą Lietuvos labui.

  18. kuzis:

    silvestrai ant dveju kedziu sedi ir sauki, sventi euro pirmininkavima Sventaragio slenyje.. ilgai lauksi kvailystes materializavimosi

    • Silvestras Sinkus:

      Mielas Kuzi, aš ryškiai skiriu mokslą nuo religijos. Mokslas yra sausas dalykas, o religija yra skiriama doroviniam žmonių auklėjimui, valdymui. Sėdžiu ant vienos, t. y. techninės, kėdės. Senąja religija užsiima Krivių Krivaitis, o Naująja religija užsiima Popiežius – jiems, prašau, ir adresuokite antrą “kėdę”: čia aš nesu profesionalas, todėl ir tyliu.

  19. Jums, vatikaniniai krikščionys, ar nekyla klausimas, kodėl išlikę tik šeši (krikščionių šėtono skaičiuje) Gedimino 1323 – 1324 metų laiškai, ir kokiuose Vatikano rūsiuose slepiami vėlesni likusieji? O gal sunaikinti – kaip vėlesnė prakeiktybė visko, kas kas susiję su krikščionybe?

    Tokia įtikėtina tikimybė atsiranda dėl to, kad šeštame laiške, rašytame 1324 metų rugsėjo 22 dieną, Gediminas jau praneša vien apie pagoniškos Lietuvos nuolatinius puldinėjimus, žudynes ir kryžreliginę klastą.
    Taigi, svarbu ne tik tai, kaip laiškai buvo pradėti rašyti, o dar svarbiau, kaip jie buvo baigti.

  20. išsiaiškintų vyriškai:

    abu, manau, gali:)
    O šiaip ta amžina Baranausko kova su Bumblausku jau įsipyko.

  21. Tęsėjas:

    Lenkijos vardą žemėlapyje pirmasis ir pirmąjį kartą įamžino geografas Merkatorius. Tai buvo padaryta Liublino unijos 1569 metais sudarymo proga.
    Lietuvos vardas (LITWO), anot šaltinių, pirmą kartą buvo paminėtas mūsų eros VI-jo šimtmečio viduryje. Mat, VI-jo amžiaus viduryje arijų-baltų krivių Krivaitis Prutenis sūnėnui LITWO padovanojo žemės sklypą tarp Vyslos, Bugo ir Nemuno upių. Litwo pasistatė miestą, kurį pavadino sūnaus Gardino garbei. Šis miestas tapo visos Gardų-rikijos (Gardino-rikijos) sostinė. Gardarikija ( nuo VI-jo iki XI-jo amžiaus) užėmė teritoriją nuo Uralo kalnų iki Vyslos upės ir nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Gardinas buvo šiaurine jos sostine, Kijevas-pietine. Litwo buvo vienas iš daugelio Gardarikės- Gardarikijos federacijos administracinių vienetų. Tarpgentinė-tarpvalstybinė kalba buvo lietuvių!

  22. Kaukė:

    Algirdas Patackas ,Kvislingai( išdavikai,kolaborantai) :Pasirašė:
    prof. dr. Egidijus Aleksandravičius
    doc. dr. Milda Ališauskienė
    prof. dr. Auksė Balčytienė
    dr. Eglė Bendikaitė
    prof. dr. Andrius Bielskis
    prof. dr. Alfredas Bumblauskas
    prof. dr. Leonidas Donskis
    mokyt. Dainora Eigminienė
    dr. Linas Eriksonas
    dr. Margarita Jankauskaitė
    doc. dr. Jurga Jonutytė
    Ervinas Koršunovas
    dr. Marija Krupoves
    Faina Kuklianskaja
    prof. dr. Antanas Kulakauskas
    prof. dr. Šarūnas Liekis
    prof. dr. Raimundas Lopata
    prof. dr. Gintautas Mažeikis
    Henrikas Mickevičius
    kun. Rimas Mikalauskas
    prof. dr. Alvydas Nikžentaitis
    Svetlana Novopolskaja
    Rūta Puišytė
    doc. dr. Andžėjus Pukšto
    doc. dr. Eligijus Raila
    Birutė Sabatauskaitė
    dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič
    Dalia Sruogaitė
    dr. Darius Staliūnas
    doc. dr. Gintaras Stauskis
    prof. dr. Saulius Sužiedėlis
    kun. Tomas Šernas
    Violeta Rakauskaitė-Štromas
    dr. Mindaugas Tamošaitis
    mokyt. Vytautas Toleikis
    dr. Darius Udrys
    dr. Nida Vasiliauskaitė
    prof. dr. Irena Veisaitė
    dr. Linas Venclauskas
    prof. dr. Tomas Venclova
    Linas Vildžiūnas

  23. Žemyna:

    Slogutis apie tai, kaip koks ketvirtos po šios kartos istorikas, tyrinėdamas 21 a. 1-os pusės poros čia gyvenusių tautų tikrovę, randa įdomių dokumentų apie tai, jog mūsų istorikai, kalbininkai, politikai, kai kurios kitos kalbančios galvos, apdovanoti kaimynių ordinais už šalių santykių ir bendradarbiavimo stiprinimą, iš tiesų už kitką buvo apdovanoti, jog tuo pavadinimu buvo užšifruota tikroji apdovanojimo priežastis, tikroji veiklos sritis. Viską apmąstęs, visus galus suvedęs, jis parašo kvapą užimančią knygą, kodėl, kaip ir kieno nuopelnais į dugną nuburbuliavo vienos pirmųjų pasaulio tautų valstybė, kaip kitos mūšiuose išsidalino jos žemę ir švariai nušlavė bet kokius dešimčių tūkstančių metų jos buvimo čia pėdsakus…

    • Tvankstas:

      Skaitau Bumblausko ir Co. darbų nuotrupas, skaitau kalbininkų QWX-istų darbų nuotrupas, girdžiu, skaitau Seimo narių kalbas, matau darbus, apima juokas pro ašaras – kaip pardavinėjate Lietuvą dėl išlietuvinimo, kaip siekiate atsikratyti tėvų ir protėvių palikimo, tai tik tam veržiatės į mokslą, politiką, kad atsikratyti niekingos ir smirdančios jums Lietuvos, ar ne paprasčiau būtų gyventi ir dirbti Krokuvoje, Maskvoje, Briuselyje, iš ten skelbti savo mintis Lietuvai, verčiant jas darbais prieš Lietuvą.
      Gerb. Žemyna, apie tai esu galvojęs ne kartą, tai ir Jums, ir dažnam lietuviškai- tautiškai nusiteikusiam lietuviui tenka išsilieti pasisakymuose apie tą patį, man norom nenorom, iš skausmo, audžiasi distopija ‘Lithuania, year 2169’, kur viskas būtų ‘tik pozityvu’ – ‘nėra lietuvių, lietuvių kalbos ir Lietuvos – nėra problemų’. Kaip gražiai kiek puikių gyvenimų medžiagiškai susikūrė ‘mokslinykai’, ‘polytikai’ iš ‘vardan tos Lietuvos’.

      • Žemyna:

        🙁
        Jei nepavyko įgyvendinti „Litva bez litovcev” idėjos tiesiai, dabar ją įgyvendina per aplinkui, iš Vakarų… Uoliai talkinant mūsų „elitui”.
        Kai „aukštesnės civilizacijos” vakariečiai iš nuobodulio griebiasi ko nors, „kas supurtys” nekintančią, todėl nekantriems, hiperaktyviems nusibodusią visuomenę, nesistebiu. Tačiau kad čia per mažiausius plyšius į Seimą bei atsakingus postus sugeba įsiropšti vis daugiau jiems antrinančių „saviškių”…
        Pelninga „politinė” pozicija?

      • Žemyna:

        Va, tik ką TV praneša, kad grįžtančių emigrantų vaikų papildomam mokymui (nemoka lietuviškai!) vyriausybė žadėjo papildomų pinigėlių, bet… kaip visada.
        O tam turėtų ir pinigų papildomai skirti, ir patalpų, jei reikia, ir, pasitelkus savanorius, aprūpinti ir juos papildomomis mokymo priemonėmis – visą visuomenę sutelkti.
        Geriau įjunkite dabar LRT plius – kartoja „Muzikos pašaukti”. Rubackytė su ?savo mokiniu skambina. Vaikas taip įsijautęs, jame viskas kunkuliuoja, jis visas muzikoje… Kaip galima tokius vaikus apleisti, neatiduoti jiems visko, kad aukštumas pasiektų? O tuos, kas turi gabumų tapti LT kalbos ir tautos tyrėjais, gal būt, atvertų pasauliui tai, kad net mūsų vyriausybės bent vienas kitas suvoks, jog saugoti mūsų paveldą labai svarbu ne vien dėl mūsų pačių, egoistų? Kad tai visai žmonijai labai svarbu?

        • Tvankstas:

          Tai – dėl lietuvių kalbos, tautos ir jos istorijos tyrimai – tegali būti atlikti pogrindžio vargo universitetuose.
          Prisiminkime Č. Gedgaudo, N. Statkutės – Rosales atvejus, kai atlikti darbai juodinami, kvailinami dešimtmečiais.
          Labai dažnai Bumblauskui ir Co. smagiai apsijuokiant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: