Minint iškilaus lietuvių mąstytojo, humanisto, kultūros veikėjo Vydūno 145-sias gimimo ir 60-sias mirties metines, Vakarų Vokietijos Lipės rajono centre Detmolde gegužės 10 dieną atidengtas Vydūnui skirtas paminklas ir atminimo lenta.
Gegužės 10-11 dieną Detmolde vykusiuose Vydūnui skirtuose renginiuose dalyvavo Lietuvos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Giedrius Puodžiūnas, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielė Žaidytė ir Vydūno draugijos Vilniuje delegacija.
Savo sveikinimo kalboje Lietuvos kultūros viceministras susirinkusiems priminė Vydūno kūrybos ir veiklos svarbą ir džiaugėsi, jog Vokietijoje buvo atidengta memorialinė lenta bei pastatytas biustas iškiliam mūsų humanistui, filosofui bei rašytojui, kurio idėjos savo aktualumo nepraranda ir šiandien.
Bronzinis filosofo biustas, prie kurio išliejimo finansiškai prisidėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, įtvirtintas namo Detmolde, kuriame po Antrojo pasaulinio karo gyveno Vydūnas, nišoje. Tai yra pirmoji Vydūno skulptūra už Lietuvos ribų.
Vydūno atminimą taip pat pagerbė Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas, Vokietijos užsienio reikalų tarnybos, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, Lipės rajono, Detmoldo miesto, Lipės krašto bažnyčios atstovai.
Vydūno gyvenimas ir veikla buvo susijusi su Vokietija ir Lietuva. 1896–1913 m. mąstytojas studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir Leipcigo universitetuose, Pirmojo pasaulinio karo metais dėstė lietuvių kalbą ir skaitė kursą apie lietuvių kultūrą prie Berlyno universiteto veikusiame Rytų seminare. Su Tilžės lietuvių giedotojų draugija jis įnešė nemažą indėlį ne tik į Rytprūsiuose lietuvių tautinio identiteto stiprinimą, bet ir į viso krašto kultūrinio gyvenimo praturtinimą, vokiečių ir lietuvių kultūrinių ryšių stiprinimą, abiejų tautų santykių darną.
Vydūnas veikė vokiškose kultūrinėse organizacijose, vokiškoje spaudoje buvo spausdinama jo publicistika bei eseistika. Vydūno vokiškai rašytas veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (išleistas 1932 m. Tilžėje, 1982 m. pakartotinai Čikagoje, 2001 m. Vilniuje pasirodė vertimas į lietuvių kalbą) ir šiandien tebėra vienas iš ryškesnių mokslinės vertės nepraradusių istoriografinių šaltinių, kuriuose plėtojama daugiasluoksnių Lietuvos ir Vokietijos santykių tematika.
Lipės apskrities centre Detmolde prabėgo paskutinieji septyneri šio kultūros veikėjo gyvenimo metai (1946–1953), čia jis ir buvo palaidotas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mirusiojo valia jo palaikai buvo perkelti į Lietuvą.
Vydūno ryšiams su Vokietija ir jos kultūra buvo skirta šių metų vasario 20 d. Vilniuje įvykusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartu su Vydūno draugija surengta konferencija.
Atminimo lentos bei skulptūros Vydūnui atidengimas vyko gegužės 10 d., Wiesenstr. 5, Detmoldas. 
